QUOTE(Mamce @ 2010 05 04, 13:35)
Kaip as tave suprantu, Congeniality....

As jau 3 m. turiu problemu su zandikaulio sanariu. Kaip man nusibodo tos nesamoningos problemos. Jau 2 m. pravaiksciojau su kapa. Mano gydytoja breketu bijojo det del egzostoziu, nors reiketu tvarkyt sakandi. Pasikonsultavau su D.L., tai ji nebijo det breketu ant mano dantu ir tiki, kad bus rezultatas. Plius dar herbsta det...
Tai skaitau jusu temuke ir galvoju, is kur pas jus tiek drasos ir optimizmo

Man net ranka nekyla skambinti registruotis pas gydytoja

Taip as nenoriu dar tiek laiko kenteti skausmus, kompleksuoti del sypsenos...

O jei dar nepades, ir tikrai tie mano dantys "nevaikscios", tai bus visi tie metai "be grozio" isbraukti is mano gyvenimo

Bet, matyt, cia poziurio reikalas
jau galvojau kad cia neuzsuksiu, nes nesiseka man cia bendrauti su nuolat besisypsanciomis breketistemis, nes man mano situacija kiek kitokia. Jos cia dziaugiasi kiekvienu danties judesiu ir joms atrodo, kad jos grazeja, o as dar neseniai buvau grazi, tik kad tie protiniai bjaurybes. Ir sunku taip susitaikyti zmogui su tuo. Kol kas ir breketai grozio neprideda, nes kaip tik dar daugiau sugadino. Baisu paziureti i save veidrodyje. Dantys mano tvirti, bet labai plombuoti, vienas nuo anomaliju apdiles. kakleliai labai atviri, bet man praktiskai nieko neskauda, net malonus toks skausmelis, nors skausmo labai bijojau, prigasdinta buvau, o esu neatspari skausmui. Viena dantiste i mane kaip i ateivi ziurejo, kad tokiuose metuose ryztuosi breketams, sake, kad neiskentesiu skausmo, kad iltys tikrai man beveik nepajudes

ji man siule paslifuoti dantis ir viskas. Bet kitos dvi, tarp ju ir D.L. buvo nuteike pozityviai. Jos buvo teisios, tikiu, kad sutvarkys viska, nes labai gerai ir labai greitai juda tie mano dantys, iltys jau taip pajudeje, kad sunku patiketi, o dar tik virs 2 men. praejo. Bijau tik tolesnio gydymo, del visokiu ziedu, gumyciu, virsutiniu breketu, nes nedziugina tas laikas, kai gali skaudeti ir atrodysiu kaip tikras ateivis. bet kartu ir tikiu, kad viena diena vel atgausiu savo nuotaika, grozi ir pasitikejima savimi. Todel galiu tave tik paraginti detis juos, gal turesi laimes nelaimeje kaip as, bent pradzioje gal neskaudes, nors mano dantys dideli ir tvirti. Sekmes apsisprendziant, jei sugalvosi dar ko paklausti, tai rasyk