nuotaikai pakelti. paziurekit koks grazus musu pavasaris... ten Eliza bega
Tikrai labai grazu....as dar nemaciau kad pas mus kas zydetu....gal nepastebiu...
Bice, tavo zodziai visada tokiai taiklus, tiesiai i sirdi...
Zydra 30, rojaus kampelis...ne kitaip...
Zydra 30, rojaus kampelis...ne kitaip...
Gal but uz poros-trejetu metu ir as idesiu jums tokia nuotraukele......
As ta Anglijos zydynciu sodu vaizda dar nuo 2002 atmintyje nesiojuos ir kai nesulaukiu pavasario vis prisimenu zydincius Londono parkus
Tanler pirmuosius netekties pavasarius daugelis is musu pasitiko be jausmu, medizia ir geles tikriausiai zydejo, bet mes sedejom duobese su dangciais virs galvu, bet bus dar pavasariu kai viskas zydes, kai nusisypsosi kroko ziedui ir ilgai trauksi i save pakalnuciu kvapa, po ilgos pertraukos jis nuostabiai stiprus...
Tanler pirmuosius netekties pavasarius daugelis is musu pasitiko be jausmu, medizia ir geles tikriausiai zydejo, bet mes sedejom duobese su dangciais virs galvu, bet bus dar pavasariu kai viskas zydes, kai nusisypsosi kroko ziedui ir ilgai trauksi i save pakalnuciu kvapa, po ilgos pertraukos jis nuostabiai stiprus...
taip Tanler, teisingai Bice parase, visos mes pergyvenom pavasari be ziedu ir be saules. man toks buvo 2007, tikrai nieko aplink nemaciau ir nenorejau matyti. po truputi, skaudanti sirdis skaudes ne taip labai stipriai. skaudes, bet kitaip.mane dabar visada lydi zinojimas, kad as turejau berniuka. didelis skausmas apsigyveno kazkur giliai, ir ne kasdiena man apie save primena.
tikrai ateis laikas, kai ir tu pamatysi aplinkini pasauli ir vel jam nusisypsosi.
Papildyta:
cia pavasaris jau isibegejo. pirmuosius ziedus jau keicia kiti. siandie pirma karta isejau i lauka su trumpom rankovem
tikrai ateis laikas, kai ir tu pamatysi aplinkini pasauli ir vel jam nusisypsosi.
Papildyta:
QUOTE(bicė @ 2010 04 17, 16:49)
As ta Anglijos zydynciu sodu vaizda dar nuo 2002 atmintyje nesiojuos ir kai nesulaukiu pavasario vis prisimenu zydincius Londono parkus
cia pavasaris jau isibegejo. pirmuosius ziedus jau keicia kiti. siandie pirma karta isejau i lauka su trumpom rankovem
QUOTE(tanler @ 2010 04 17, 14:44)
Gal but uz poros-trejetu metu ir as idesiu jums tokia nuotraukele......
tvarkausi savo kompa ir vel aptikau eilerastuka, tiek jis kartu skaitytas ir mintyse kartotas.... Gal paguos...
Praradimas be paguodos paslapčia aplanko.
Vakaras pravirksta juodas ant praeivio rankų.
Pamatai, kaip plyšta burė nuo per ilgo kelio-
Vieniši draugų neturi ir surast negali.
Saulės spinduliai įkaušę, burtai išsisklaido.
Surenku kiekvieną raukšlę nuo šerkšnoto veido.
Ir nepikta, ir neliūdna-viskas juk praeina...
Medžių šakos užliūliuoja vėjo meilės dainą.
Susikaupsim ir gyvensim - tiktai skauda baisiai.
Krinta iš dangaus į tamsą nesunokę vaisiai.
zydra30 grozis neispasakytas 
,biciuk tavo postai labai teisingi
,biciuk tavo postai labai teisingi 
Labutis.
Bice, parašyk dažniau... nu atrodo tada laikas galėtų sustot- prisėdi ir skaitai, tokia ramybė ir išmintis.
Kažkaip šis pavasaris itin liūdnas... net kapeliuose nesijaučiu gerai, kažkas drasko iš vidaus, nors tu ką. Džiuginai tik vaikiukai, tokia graži ir nerūpestinga jų vaikystė, tokie šiltas jų bendravimas.
Ai, man kažkaip išvis labai greitai užaugo Urtė . tokia mažutė, smulkutė, bet taip nori būt savarankiška 
. dar norisi pasikukuliuot su ja, o ji tik sėdasi ir šliaužia savo reikalais. pamėgink mamyt pakelt, išgirsi tokį spiegimą . nors tėtis sakė, kad prie jo nerodo ožiukų. o kaip gražiai su broliais žaidžia . tik visi trys juokiasi, kai ji mėgina juos bart savo kalba. o man taip gražiai skamba jos nesąmoningai tariamas - mama . kaip gera į juos žiūrėt- juk jie mano vaikai .
Šią naktį sapnavau košmarą kad netenkam Kristuko... net pašokau iš miegų . rodos įeinam į palatą, o ten guli Kristutis- šalia kryželis ir deganti žvakė. aš rodos pradėjau klykt ir raut plaukus, tada ir pabudau.
Bice, parašyk dažniau... nu atrodo tada laikas galėtų sustot- prisėdi ir skaitai, tokia ramybė ir išmintis.
Kažkaip šis pavasaris itin liūdnas... net kapeliuose nesijaučiu gerai, kažkas drasko iš vidaus, nors tu ką. Džiuginai tik vaikiukai, tokia graži ir nerūpestinga jų vaikystė, tokie šiltas jų bendravimas.
Ai, man kažkaip išvis labai greitai užaugo Urtė
. tokia mažutė, smulkutė, bet taip nori būt savarankiška . dar norisi pasikukuliuot su ja, o ji tik sėdasi ir šliaužia savo reikalais. pamėgink mamyt pakelt, išgirsi tokį spiegimą . nors tėtis sakė, kad prie jo nerodo ožiukų. o kaip gražiai su broliais žaidžia . tik visi trys juokiasi, kai ji mėgina juos bart savo kalba. o man taip gražiai skamba jos nesąmoningai tariamas - mama . kaip gera į juos žiūrėt- juk jie mano vaikai . Šią naktį sapnavau košmarą kad netenkam Kristuko... net pašokau iš miegų . rodos įeinam į palatą, o ten guli Kristutis- šalia kryželis ir deganti žvakė. aš rodos pradėjau klykt ir raut plaukus, tada ir pabudau.
QUOTE(bicė @ 2010 04 17, 17:00)
..oi, sirdi pervere sitie zodziai.... 
o tu uzsuk dazniau, mums visoms kartais reikia islaisvinti ta liudesi, islaistyti ji asarom, todel net kai ateina diena kai pradedi vel galvoti, kad gyvenimas yra grazus, grizti cia kaip i sventa vieta...
sveikos mergaitukes
paiilgau jusu
Aciu vaivos juosta uz namucius Negalim sustabdyti tu namuciu augimo, bet bent jau galim juos papuosti jaukumu
Sveikinuosi su Tanler....tos pirmosios dienos, pirmos savaites... iki ramybes dar geras gabalelis kelio, bet po truputi, po zingsneli nukeliausi ta kelia, paskui atsisuksi ir nepatikesi, kad tu juo nuejai, o kol kas leisk jausmasm verztis asarom, pykciu, klausimais...
Ateis tas laikas kaip Egle C rase, kai vietoj klausimo kodel uzduosi sau klausima kaip su tuo gyventi. Atsakymas i ta klausima reikalauja pastungu, bet kai pasistumi i prieki bent keliais zingsniais atsiranda noras vel gyventi, vel kurti ateiti, vel svajoti...
kazkaip praleidau dar vienos naujos mamytes varda. Sveika prisijungusi siame pazenklintuju kampelyje...Kartais kai nevaldau savo minciu ir pasineriu i beprotybe, i pasauli kur gyvena angelai, matau juos zaidziancius, gaudancius drugelius ir linksmai besijuokiancius. Toj savo beprotybeje as tikiu, kad cia mus suvede musu angelai, kad galetume kartu juos auginti, kartu asara nubraukti ir viena kita padrasinti. Jei amzinybeje yra laikas tavo angelas sutiks ten ne viena bendraamze, VAivos juostos Vaivute vos menesiu vyresne, mano Sofija tik 3 dienom..
Rence dziaugiuosi, kad atsiranda sypsenos tavo vyro veide, gal ir tau dabar bent per puse palengves...O del tos baimes ir nezinojimo ar jau laikas tai faktas yra tas ,kad baimiu neisvengsi nei po metu, nei po 10. O tavo pacios dviguba patirtis geriausias pavyzdys jog nera taisykliu siame gyvenime... kai pastojau po Sofijos pati nesuvokiau ar cia jau gerai, ar blogai , tik kai sustojo vystytis atsirado tikros emocijos ir suvokimas, kad nepriklausomai nuo baimiu noras tureti buvo stipresnis.... Geriausi uzsimerkti ir nerti
Renciau, siunciu tau balioneli . Auksciau galva, mergyt, puse kelio jau nueita, istverei neistveriama tai ir tos baimes taves nenugales.
Zydra ir tau balionelis , laukiam jusu leliuku
Gabrieliuk gera tave matyti grizusia i skyreli Graziu tau paskutiniu savaiteliu laiukiant sunucio
Ziezuliuk, jau kvapa uzgniauzus laukiu gerosios zinios
Andryte, saulele, sveikateles tavo pupom ir ramybes tavo sirdelei. Fiziskai musu angelai nemato sio pasaulio, bet is tiesu jie yra visur kur esam mes, nes jie musu mintyse, musu sirdyse, mes juos auginam... Su antruoju gimtadieniu tavo angela
Pamelo...bijau, kad tas akmuo suauges su sirdim, nenuritins jo jokie paminklai, bet sutvarkytas kapelis, siltos akimirkos stovint po medeliu, grazios geles ir apie jas ratus skraidantys drugeliai tikriausiai prisides prie daugelio smulkmenu, kurios su laiku daro to sirdies akmens svori pakeliamu...
Viso m mergaitukem grazaus savaitgalio
o tu uzsuk dazniau, mums visoms kartais reikia islaisvinti ta liudesi, islaistyti ji asarom, todel net kai ateina diena kai pradedi vel galvoti, kad gyvenimas yra grazus, grizti cia kaip i sventa vieta...
sveikos mergaitukes
paiilgau jusu
Aciu vaivos juosta uz namucius
Negalim sustabdyti tu namuciu augimo, bet bent jau galim juos papuosti jaukumu Sveikinuosi su Tanler....tos pirmosios dienos, pirmos savaites... iki ramybes dar geras gabalelis kelio, bet po truputi, po zingsneli nukeliausi ta kelia, paskui atsisuksi ir nepatikesi, kad tu juo nuejai, o kol kas leisk jausmasm verztis asarom, pykciu, klausimais...
Ateis tas laikas kaip Egle C rase, kai vietoj klausimo kodel uzduosi sau klausima kaip su tuo gyventi. Atsakymas i ta klausima reikalauja pastungu, bet kai pasistumi i prieki bent keliais zingsniais atsiranda noras vel gyventi, vel kurti ateiti, vel svajoti...
kazkaip praleidau dar vienos naujos mamytes varda. Sveika prisijungusi siame pazenklintuju kampelyje...Kartais kai nevaldau savo minciu ir pasineriu i beprotybe, i pasauli kur gyvena angelai, matau juos zaidziancius, gaudancius drugelius ir linksmai besijuokiancius. Toj savo beprotybeje as tikiu, kad cia mus suvede musu angelai, kad galetume kartu juos auginti, kartu asara nubraukti ir viena kita padrasinti. Jei amzinybeje yra laikas tavo angelas sutiks ten ne viena bendraamze, VAivos juostos Vaivute vos menesiu vyresne, mano Sofija tik 3 dienom..
Rence dziaugiuosi, kad atsiranda sypsenos tavo vyro veide, gal ir tau dabar bent per puse palengves...O del tos baimes ir nezinojimo ar jau laikas tai faktas yra tas ,kad baimiu neisvengsi nei po metu, nei po 10. O tavo pacios dviguba patirtis geriausias pavyzdys jog nera taisykliu siame gyvenime... kai pastojau po Sofijos pati nesuvokiau ar cia jau gerai, ar blogai , tik kai sustojo vystytis atsirado tikros emocijos ir suvokimas, kad nepriklausomai nuo baimiu noras tureti buvo stipresnis.... Geriausi uzsimerkti ir nerti
Renciau, siunciu tau balioneli
. Auksciau galva, mergyt, puse kelio jau nueita, istverei neistveriama tai ir tos baimes taves nenugales.Zydra ir tau balionelis
, laukiam jusu leliuku Gabrieliuk gera tave matyti grizusia i skyreli
Graziu tau paskutiniu savaiteliu laiukiant sunucio Ziezuliuk, jau kvapa uzgniauzus laukiu gerosios zinios
Andryte, saulele, sveikateles tavo pupom ir ramybes tavo sirdelei. Fiziskai musu angelai nemato sio pasaulio, bet is tiesu jie yra visur kur esam mes, nes jie musu mintyse, musu sirdyse, mes juos auginam... Su antruoju gimtadieniu tavo angela
Pamelo...bijau, kad tas akmuo suauges su sirdim, nenuritins jo jokie paminklai, bet sutvarkytas kapelis, siltos akimirkos stovint po medeliu, grazios geles ir apie jas ratus skraidantys drugeliai tikriausiai prisides prie daugelio smulkmenu, kurios su laiku daro to sirdies akmens svori pakeliamu...
Viso
m mergaitukem grazaus savaitgalioo kad kanors pakeistu tas sedejimas tai turbut sedeciau guleciau ir vel sedeciau, bet.....
bet gi mes moteros stiprios
, turim delko gyventi . o cia daznai uzklysti man negalima, nes maniskiai pamato mane apsizliubuse paskui raminancius girdo. nors jau beveik 10 metu prabego, o skausmas vis kaip per laidotuves.jai ne mano seima nezinau kur buciau, as stipri del vyro , o jis del manes.
neliudekit mergytes juk negali vsados taip buti- sveikinu vias
ir siunciu jums 
sveikutės
mano mažiukai ,kad nuotaikėlės pasitaisytu
labukas naujom mamytėm ...........................
o nuotrauk agerule 
