QUOTE(ClearStory @ 2010 05 21, 18:18)
Mano vyrui buvo visiškai nesvarbus mano nekaltumas.
Todėl ir pirmo karto man nesukūrė įsimintino. Ir akys nežibėjo... Apmaudu. Žinai, jaučiausi tragiškai.
Lyg būčiau vėjais paleidus pusę savo asmenybės... Žmonės sako: neidealizuok, nesureikšmink nekaltybės... Tai geras apsisaugojimas nuo kančios, bet vis pamąstai, kiek tai suteiktų laimės, jei būtų įvertinta... Taigi, savo pirmą kartą tiesiog pasistengiau ištrinti iš atminties.
Tik filmuose pamačius, kaip vyras moka pakylėti nekaltą moterį, ašarų prisikaupia, nes pas mane toj vietoj liko tuštuma. Nėra kuo pasidžiaugt.
Nesuprasiu tik vieno: tebūnie vyras nekaltybės ir nesureikšmina (poto žudysis, jei nekaltos neras), bet nejau širdies nevirpina, jei tokią sutikai?!
Žinot, mažiau filmų reikia žiūrėti
Išvis tas nekaltybės praradimas nėra ir negali būt super malonus įvykis, todėl niekas nekaltas, kad prisisvajojai kaži ko. Keistas siekis būti 'įvertintai'. Už ką? Kad iki tol neatsirado, kas širdelę priverčia stipriai plakt? Ir išvis.. Jei tokios viltys - tai reikėjo ir laukt, kol jas kas pateisins. Juk žmonės kalbasi. Akių blizgesio lygį ir prieš lipant į lovą galima pamatuot
QUOTE(juraga @ 2010 05 24, 17:04)
Negaliu niekaip sutikt su tuo, ką parašėt. Kai aistrą protu valdai, paskui ta aistra laikui bėgant garuoja... Ir kam ją valdyt , jei niekam jokių įsipareigojimų nėra... Nesuprantu, aš tų nekaltybių saugojimo, jei kalbam jau apie suaugusius jaunus geidžiančius bei geidžiamus žmones.
100%
QUOTE
Kodėl įsipareigojimas turi būti kažkam kitam? Galima ir sau įsipareigoti savęs nešvaistyti kiekvienam sutiktam. Jei pats nekaltybę suvoki kaip vertybę, natūralu, kad ją saugai.
Kodėl kalbant apie moteris taip dažnai naudojamas veiksmažodis 'švaistyti', kuris kažkur prapuola vyriškame kontekste? Kodėl sudaromas įspūdis, kad tik vyras ima, o moteris vien duoda? Normaliuose santykiuose tiek ima, tiek duoda abu. Ir išvis. Ėmimo turi būti daugiau nei davimo. Antraip, kokio velnio?