QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 13, 00:31)
1. Jei žmonės tuokėsi nemylėdami (gal verčiami tėvų ar dar dėl kokių nors primestų socialinių priežasčių, kurioms pasipriešinti buvo bejėgiai), jie vis tiek prisiėmė santuokinius įsipareigojimus gerbti, būti ištikimi, na ir mylėti/pamilti gal iš dalies. Jie susitaikė su tuo, kad tas žmogus bus jo/jos sutuoktinis, vienintelis partneris visam likusiam gyvenimui. Aš gi akcentavau, kad meilei užgimti gali trukdyti neįpareigojantys lytiniai santykiai.
2. Na ne ta, kurią propaguoja Muno pasekėjai.
Nuoširdi, tikra iki pačių gelmių, be visokių "bet".
2. Na ne ta, kurią propaguoja Muno pasekėjai.

1. ok, pavyzdys is gyvenimo(gal taip bus paprasciau susikalbeti) -mergina istekejo 19 metu , jai tuo metu atrode kad ji laaabai myli. baznycioje prisieke myleti ir gerbti ir tt. ir pan.
po keliu metu paaiskeja kad jos vyras apgavo,daug ko nesake , atsiranda smurtas ir toks del kurio tikrai kyla gresme gyvybei. po daug, pabreziu - daug metu ( vis buvo neprarandama viltis kad kazkada viskas pasikeis) ivyksta skyrybos, be abejo, zmonos iniciatyva..
ir pagal jus, Smalsute. ta jauna moteris turi gyventi kaip vienuole be meiles ir kitos seimos nes ji prisieke myleti amzinai? ka?? ta gyvuli kuris ja dauze kaip bokso kriause o netekus samones pildavo vandeni kad atsigautu ir dauzydavo toliau? skirtis jis nenorejo, zinote kodel???? nes buvo KATALIKAS ir sake kad nelauzys priesaikos. kaip atrodo jums? jie turejo gyventi kartu ar visgi laimejo visi del to kad jis issiskyre??? kas pasvers nuodemes diduma? didesne nuodeme dauzyti ar nuo to pabegti? as asmeniskai dziaugiuosi kad ta moteris isvis galejo dar karta kazka pamilti ir kazkuo patiketi..