Labas , Mamytės,
Pieno nutraukinėjimas man yra kasdienybė. NKaip anyta sako: "kas čia per papai, ir iš kur tu juos gavai"
Mano krūtys labai jau kietos, pienuko daug, mažiui per sunku ir per daug viską ištraukti. Užsilikęs pienas man jau katastrofa. Iškart guzai darosi ir temperatūra kyla. Pirmą mėnesį po gimdymo atsimenu kaip košmarą. Temperatūra 39 C. Silpna, bloga, nepajėgiu mažiau net pakelti

Gydytojai išrašė antibijotikus, šildymus. Nutraukinėt pieną uždraudė. Bet tik baigiau kursą ir vėl viskas iš naujo.

Tada išsikviečiau krūtų pasažistę iš Klinikų. Ji man ištraukinejo pieną kokias tris savaites (su pertraukom). Pastebėjau, kad tik nustoju traukti ir vėl prasideda bėdos. Dar mane gąsdino, kad pati nesugebėsiu viso pirno ištraukti. Iš pradžių taip ir buvo. Bandžiau ir pirntraukius. Deje mano krūtys ištisai užspazmuotos. Tai pientraukis nieko nepadėjo. teko išmokti nusitraukti rankomis. Išmokau

. Dabar kas rytą ir prieš miegą kiekvieną dieną nutraukinėju kas lieka nuo mažiaus. O lieka nemažai, iki 300 ml. Ir bėdos išnyko. Aišku jei kartais patinginiauju, tenka ir daugiau padirbėti prie "papų". Oj kokia depresija buvo užpuolus. Prisigalvojau visokių nesamonių, kad man bus vėžys, nupjaus krūtis ir t.t. Net norėjau užsitraukinti. Bet dabar džiaugiuosi kad to nepadariau. Svarbu kad mažiui

viskas gerai. O aš jau kaip nors pakentėsiu.