Sveikos
Mes tai šiuo metu gyvename neramius laikus. Vyksta teisminiai procesai dėl vaikučio tėvų valdžios apribojimo ir šie procesai labai sudėtingai juda į priekį.
Vaikiuko tėvams jis buvo nereikalingas beveik visą jo gyvenimėlį, 3 metus, na o kai gavo dokumentus iš teismo, atsibudo. Ir dabar pradėjo aiškinti savo teises, visiškai užmiršdami savo pareigas. Pradėjo reikalauti pasimatymų su vaiku, kuris jų nepažįsta ir net blogiausiame savo sapne nesapnavo, kad gali atsirasti kiti tėtis ir mama.
Gaila vaikiuko, kad net verkti norisi, todėl iš paskutiniųjų neleidžių tėvams prisiartinti prie jo. Padaviau teismui prašymą, kad apribotų tėvų matymąsi su vaiku iki teismo sprendimo, penktadienį bus svarstymas, nežinau, ką nuspręs. Ir vėl neramu
Tad dabar kiekviena diena man sunki, vis laukiu ką "tėveliai" dar naujo sugalvos. Svarbiausia, kad pati viską labai išgyvenu, visas dienas mintys tik apie tai: kas bus, kaip bus, ką daryti. Tik vis stebiuosi savo vyru, kuris man vis kartoja, kad viskas bus gerai, nėra čia ko sukti galvos
Ech, kad man taip jo optimizmą
Taip mes gyvename ir laukiame, kada mūsų gyvenimas prašviesės.
Papildyta:
QUOTE(as mamyte @ 2007 02 04, 12:34)
Dar norejau paklausti is Jusu patirties, kaip manote - globojamas vaikutis turi buti jaunesnis uz savus vaikus, bent viena ju? gal visgi lengviau patiems tevams, kai globoti apsiima jau tokio amziaus vaika, kai jau zino kokie bus vaiko poreikiai ir pan. nes savas vaikas jau vyresnis?
Mano dukrytei metukai, gal jei viskas pavyks, globoti iseis uz kokiu metuku, tai jai bus ir du jau, o globoti noreciau ir vyresni vaikuti, 2 -3 metuku...
Aš taip pat tos nuomonė, kad nereikėtų skubėti. Pirmiau reikėtų paauginti savus vaikiukus. Nes paėmus svetimą gali būti ne tik to amžiaus vaikui būdingų problemų, bet ir jo adaptacija, bendros kalbos su nauju vaikiuku suradimas ir kt. problemėlių. Tam vaikui pradžioje reikės labai daug dėmesio, o kai aplink lakstys dar du pypliukai, tai bus sudėtinga.
.Kadangi apie atostogas jau sužinojai, galiu tik pasidalinti savo patirtimi. Mes įsivaikinom 3 metų mergaitę, tai atostogos jau nepriklausė (o be to, neketinau jų imti). Ir jau po kokių 2-3 savaičių pradėjom pratint prie darželio. Man irgi buvo neramu, kaip čia atrodys - ar ji nepagalvos, kad iš vieno kolektyvo tiesiog atiduodu į kitą 
. Bet darželyje ji jautėsi puikiai. Buvo kitų problemų, ir jos gal būtų (ne, - tikrai būtų) buvę mažesnės, jeigu adaptacijos laikotarpis būtų praėjęs ramiai gyvenant namuose. Bet šiuolaikinis tempas toks, kad kaip ir nebuvo kada laukti kada adaptacija pasibaigs (nes klausimas ar net dabar, praėjus 1,3 metų adaptacija baigėsi).... Be to, man tiesiog reikėjo (ir dabar reikia 
) darželio auklėtojų pagalbos, patarimų.
