QUOTE(dita3 @ 2007 02 09, 21:01)
Ačiū už palaikymą.
Tikrai nelengva, kartais tokios silpnumo akimirkos užeina, kad kaip aš sakau norisi užmigti žiemos miegu ir atsikelti, kai viskas bus baigta. Bet pasižiūri į vaikiuką ir supranti, kad negali jo palikti vieno. Ir vėl eini ir eini....
Šiandien mūsų prašymo neišnagrinėjo, atidėjo tikriausiai kitai savaitei. Na man ir tai gerai, bent "tėveliai" netrorizuoja iki kol bus teismo sprendimas.
duo Dieve, kad tik nors protingesnį sprendimą priimtų.O šiaip tai ką, vaikiukas jau paaugintas, atseit abai reikalingas.Va tie trys metai didžiausia riba, kai alia tėvai atsiranda, su norais ir pretenzijom, ir kaip taisyklė nesuprasi nė ko jiems reikia-vaiko tai tikrai ne, o ko
. Jei dabar atlaikysitą jų spaudimą , gal paskui ir atšoks.Net nežinau ar tinkamus žodžius ir renku.Yra dar didelis nemalonus momentas, kad tie padarytojai gali ir susituokti, ir gyvenamąją vietą turėti ir vaiko pareikalauti- o teismas grąžins į šeimą taip sakant.Oj , Dita, palaikysiu prštus sukryžiuotus, kad taip neatsitiktų.Dieve, nugi dabar tau kaip širdį gyvai plėšia ir jokios rodos nėra-Įstatymas vadinasi.Tokiais atvejais geru žodžiu sovietmetį prisimenu, kai jau palikai vaiką , tai ir viskas jokių teisių ir jokios biologijos
nebeturi, o dabar.Įtariu, kad tie kur įstatymus leido tai net nepabandė anei įsivaikinti, anei globoti o paskui dar ir grąžinti paskui į kokį utėlyną, bet ne tame ir esmė, kad ir rūmus.Paimi taigi ne savo, o paskui atiduoti tai patį saviausią turi, dažnai mielesnį ir artimesnį nei pagimdytą.Laikykis , mieloji.
