Globėjai vienykitės

Man labai smalsu - ką gi judvi nuveikėte? ar tik susipažinote? Kiek supratau, dėl organizacijos kažką jau esate apsitarę, taigi, jei galit - pakartokit - kam ta organizacija būtų skirta?

QUOTE

1.Socialinės garantijos...
2.Globėjas jaustūsi tvirčiau finansiškai ir morališkai gaudamas atlyginimą,kad ir visai mažą.Kitoks požiūris būtų į globėją.
3Kodėl nekuriamos šeimynos,juk daugiau vaikų pakliūtų į šeimas.
4.Dažnesni globėjų susitikimai ir bendradarbiavimas .
5.Valstybės požiūris į našlaitį po 18metų...

QUOTE

6.Kad butu diferencijuotos pasalpos(kad daugiau moketu didesniems vaikams,aisku,nenuimant nuo mazuju ,o didesniems pridedant).Juk didesniems ir daugiau reikia.
7.Kad atsiskaikant uz pasalpas,butu galima iskaityti pavyzdziui ,ir globotiniu kambario remonta.Juk kas ji remontuoja,jei ne mes?Dazu mums nedovanoja-mes ne vaiku namai

QUOTE

O šiaip norėčiau,jei tai būtų įmanoma čia Vilniui steigti kaip ir šeimyną

,
Čia išrinkau iš temos citatas - ką daugelis kalbėjo apie asociaciją. Iš tiesų, įvaikinimo problemoms (kurios man artimos) vietos kol kas nėra. Bet gal rastume bendrų taškų, ir kai mūsų nedaug... kaip rašė Ute, gal verta globėjams ir įtėviams eiti drauge?

tiesą pasakius,tai praktiškai visa ką išrinkai,apie tai ir kalbėjom.O dėl įtėvių,įsivaikinimo,tai kaip pasakyti,asmeniškai aš kaip tik ir nematau jokių sąlyčio taškų.Tas tikslas,kad ir mes ir jie nori paimti iš globos namų,tai tuo prasideda,bet tuo ir baigiasi,toliau jie tėvai,o mes globėjai.aš iš vis net nelabai suvokčiau,kam jiems bendrija ir ką jie tuo norėtų pasakyti,kad jie nepakankamai pasiruošę tėvystei?Kitaip aš negaliu įsivaizduoti,nagi dėl to,kad šeimose yra vaikų,jie nesiburia į bendrijas ar draugijas,kad kažkas,kkažkaip spręstų jų problemas.Ne tai yra tikrai labai skirtingos kategorijos,skirtingi siekiai ir tikslai,kad nėra jokio reikalo burtis po viena vėliava.

Na, gal tu ir teisi...
Nors su viena vieta ryškiai nesutinku, nes ir tėvai, ir globėjai augina ne savo biologinius vaikus, taigi abejus jungtų tokių vaikų problemos. Na, bet jei globėjų organizacija mato tik tokius rūpesčius kaip finansai, socialinės garantijos.... O ar globėjų tarpe - visi pakankamai subrendę "tėvystei" - globėjystei???
Mano mintys tokios, kad įvaikinusių (ir globėjų???) tėvų organizacija būtų kaip "savitarpio pagalbos klubas" (įvairioms problemoms - vaikų adaptaciją, informacijos teikimas norintiems vaikinti ir / ar globoti, t.t.) taip pat, kad tokia organizacija "turėtų balsą" priimant su įvaikinimu (ir globa) susijusius teisės aktus.

Iš tiesų, tai aš beveik viena čia įvaikinusi "šūkalioju", o globėjų tarpe manau yra daugiau "globos bendraminčių", kuriems reikia burtis. Iš tiesų, tai net nežinau, ar be manęs (ir Utės???) dar kas nors norėtų veltis į šį reikalą, kaip organizacijos steigimas, tai todėl ir turiu norą prie jūsų šlietis....

Jau pasikartosiu Vivita, bet kasmet vyksta įvaikinusių šeimų susitikimai, kur susirenka keliasdešimt šeimų. Kviesčiau dalyvauti. Ten iš tiesų galima pasidalyti problemomis, patirtimi. Jau buvo minčių ir apie įvaikinusių šeimų organizaciją, bet tos mintys forume tik buvo trumpai išsakytos ir atidėtos iki šios vasaros susitikimo. Ten atvažiuoja labai aktyvių šeimų ir galima tikėtis, kad pavyks. Iš tiesų susitikus ir didelei grupei žmonių daug paprasčiau susitarti nei forume.

Man būtų vienodai priimtinas ir atskira įvaikinusių organizacija ir kartu su globėjais. Bet jei globėjai labiau linkę turėti atskirą organizaciją, tai pilnai galime pagalvoti apie įvaikiniusių šeimų atskirą organizaciją. Bet siūlyčiau palaukti vasaros susitikimo.

O su Alfijos nuomone, kad įvaikinusioms šeimoms nereikalinga organizacija tai nesutikčiau. Nematau prasmės čia argumentuoti kam tokios organizacijos reikia, bet manau kad Alfija paprasčiausiai per mažai susidūrė su įvaikinimu, su problemomis su kuriomis susiduria norinčios įvaikinti ir įvaikinusios šeimos. Dalis problemų yra būdingos tėvams (ypač iki įvaikinimo), dalis - vaikams (kaip adaptacija ir pan.). Galiu sutikti, kad globėjai nesusiduria su tokiomis problemomis, kaip įtėviai, bet kad globojami vaikai nesusidurtų su jokiomis problemoms - nelabai tikiu.

Visus dalykus galime nuspręsti ir padiskutuoti tik gyvai bendraudamos .

O vaiko adaptacija šeimoje labai svarbi ir įvaikinant ir globojant.O kur dar problema biologinių ir globojamų ar įvaikinamų vaikų mintys ,interesai,nuotaikos pavydas....
Mano suaugus dukra pašmaikštavo...nes jos kartais paklausia kursiokai ar šiaip mažiau pažystam,,gal ir tu įvaikinta?jeigu tavo tėvai tiek svetimų vaikų augina...'' o gal ir sukirbėdavo jai tokios mintys apie ką aš niekada net nepagalvojau...

Mielosios reikia mums susitikti ir tada bandyti kaip nors jungtis,organizuotis dažnesnius bendraminčių pokalbius,diskusijas,konsultacijas...

o kai aš išgirstu iš įtėvių,kad tai nėra mano biologinis vaikas,tai mane net supurto.Jis yra tavo ir tik tavo vaikas,ir jei turi kokių problemų,tam yra jau visai kitos įstaigos,nuo psichologo iki vaiko raidos centrų.Sunku būtų mane įtikinti ,kad vaiką įsivaikino bet kas žiūrėdamas tik vaiko interesų,visų pirma ,dar buvo sprendžiamos ir kažkokios asmeninės problemos,ar tai bevaikystė,ar dar kažkas į tai panašaus.Ir ką va dabar mes spręsim,kartu?Čia yra tiktai naujos problemos kūrimas,taip ir riesimės?Galiu pasakyti tik viena,valstybė visada labiau palaikys įvaikinimą,čia ir taip aišku,taip jai pelningiau,o tai kaip tada išspręsti to vaiko problemas kuris yra vaikų globos namuose,be jokių socialinių įgūdžių ir be teisės būti įvaikintam?Aš esu susidūrusi ne su viena visuomenine organizacija,,ir ne vieną projektą esu rašiusi,ir principą kaip ką tenkina visokios ministerijos,moku mintinai.Jūs,jei jums reikia junkitės sau,o globėjams siūlau jungtis atskirai.Bent jau kol kas,kito kelio nėra.
Papildyta:

gal paliksim spręsti man,daug aš ar mažai su kokiom problemom susiūrus,gerai?Iš savo asmeninės praktikos esu susidūrus ir labai rimtai,tik su viena problema-įtėviai nėra pasiruošę tėvystei,su iš to išplaukiančiom visu pluoštu pasėkmių,beje kaip tik nuo to priklauso ir vaiko adaptacija ir visa kita,bet tai yra absoliučiai individualios problemos,kurias niekaip negali tvarkyti,nei klubai,nei bendrijos,tokios organizacijos nespręndžia ir negalėtų imtis tokios misijos.

Papildyta:

Ramute,tai visa yra suprantama,bet čia jau tada eina kalba apie pagalbos globėjo šeimai pagalbos grupes,bet čia dar tikrai tolimas reikalas,tokios grupės yra reikalingos nemažo finansavimo.O mes kol kas tai ant savo užpakalio pasėdėsim pirmus metelius tai tikrai,kol gausim nors kam kokių pinigų.Čia jau tikrai iš bendrosios patirties.

Ačiū, alfija, padėjai apsispręsti...

O dėl šito:
tai tu labai labai klysti....
Supykau

neturėjjau galvoje konkrečiai tavęs,jei tau nuo to geriau pyk aišku,ką dabar padarysi,bet aš atsiprašau.
Ir dar,tai tik įrodo viena,kad internetas nėra ta vieta kur būtų galima ką nors sukurti,ar rimtai pasikalbėti,nes kiekvienas skaito viską taip kaip nori perskaityti ,jei susitikime būtų tai nuskambėję,nebūtum supykus

o šiaip jau kuriant bet kokią organizaciją,yra ir būna ir daug nesutarimų,ir visokių nesusipratimų ,tai yra normalu,bet jei kiekvienas įsivaizduojmas įžeidimas taip asmeniškai žeidžia ir skaudina,tai ar galima iš esmės ką nors sukurti???Gal galima kaip nors savo asmenines nuoskaudas pasidėti į šalį,nebėgti ir nesislėpti,o susitikti,išsiaiškinti kas neaišku,rašyti įstatus ir pimyn,tikrai dėl tų vaikų,o ne savas ambicijas internete rodyti,dabar toks įspūdis,kad tikrai tai rūpi ir tikrai skauda tie vaikai tai tik vienetams.

Bręsta reikalas susitikti ir viską išsisakyti

Siūlau savo namelius,jeigu jums tinka.
Arba siūlykit kitus variantus.

Manau, kad tikrai pribrendo reikalas susitikti ir išsiaiškinti Nes tokios kategoriškos nuomonės pykdo žmonės. Nors aš dar nesu įvaikinusi, bet jeigu būčiau, šis pasisakymas tikrai mane įžeistų Galbūt suprantant, kad visdėlto čia virtualus bendravimas, kartais nereikėtų tokių savo kategoriškų nuomonių reikšti, nes prasidės konfliktai.
Man pvz. šitas pasakymas prilygsta frazei, kad vaikai globojami dėl pinigų Jeigu atsirastų drąsus žmogus atėjęs į šitą skyrelį su tokia nuomone, įdomu, kiek visos būtų supratingos jo atžvilgiu
Todėl galbūt būkime tolerantiškesnės ir ne tokios kategoriškos

nu ir pasakytų,nu ir ka s,jei man kas taip pasakytų,o ir pasako,dėmesio į tai nekreipiu,nes tai neatiitinka jokios realybės,o žmogui nuomonę turėti tokią kokią jis turi leidžiu visada. Galų gale tikriausia nė vienai nėra taip sunku būtų atsiversti psichologius-sociologinius tyrimus,kur pirmu punktu ir eina,pirmiausia eina bevaikystės sprendimo problema,o paskutiniu pagalba vaikui.Bet jei mes bandysim nuneigti tai kas visiems žinoma,tai nieko ir nepasieksim.Taip baisu pasisakyt.O dėl globėjavimo,tai kuriai ta pašalpa trukdo,kuro gi iš mūsų jos yra atsisakiusi?Juk pašalpa yra ne paskutinis veiksnys dėl ko žmonės tuos vaikus ima globoti,ir to irgi nereiktų neigti.