QUOTE(Wilidza @ 2010 06 05, 22:30)
Oi, su kokiu malonumu skaiciau diskusija.
labiausiai suzavejo antireliginiai argumentai, kuriuos nugincyti yra itin sunku. Jie, zinoma, patvirtina mano nuomone krikscionybes atzvilgiu.
Beje, kas liecia abraoma su tuo apipjaustymu. Kaip ir kiekviename tikejime, dievo/dievu kai kurie sprendimai turi buti "ziaurus", kad zmones ju, grubiai tariant, bijotu. Taip pat tie sprendimai negali buti kvestionuojami, ir ju nesilaikymas yra baudziamas. Ivairiomis priemonemis. Su ta baime ir yra islaikoma tikinciuju minia.
Manyciau, kad apipjaustymas atejo i religija is senesniu tradiciju, panasiai kaip vidurio afrikoje apipjaustomos mergaites. O zmonems visiskai naujos religijos neipirsi neadaptaves jos prie jau esamu tradiciju, nes kitaip ta religija bus sunkiau priimama placiai visuomenei.
Va, dabar pricituosiu idomias mintis is temos su savo komentarais.
Kam reikia "antrojo" kriksto, jei su pirmuoju vaikas jau yra priimamas i religine bendruomene? Cia savotiska "motyvavimo" sistema, kad vaikas nepamirstu, kur jis yra "prirasytas" ir nepabegtu i kita tikejima.
Dvasinis gyvenimas - tai pirmiausia pasitikejimas savimi, atsakomybe ir pagarba artimui.
i
Dievas vienas - konkrecioje religijoje. O religiju yra daug, tad dievu taip pat daug
Zinoma, kad nepatogu. As noriu per kucias uzkasti skaniu mamos darytu mesos suktinuku, su gimine linksmai paplepeti isgerdama taure vyno, myletis su vyru kur noriu kada noriu ir kaip noriu, vartoti KT ar naudoti prezervatyvus bei planuoti nestuma, o ne teigti - kiek Dievas duos. Ir tai, ka darau nelaikau nuodeme, uz kuria reikia atsiprasyti mistines butybes.
Oi, kaip sutinku
Good dalyvauja diskusijoje, i kuria jungiasi norintieji pasisakyti, O tu siulai jai eiti ir buti nuzudytai minios bobuciu, nesutinkanciu konstruktyviai diskutuoti ? Joms net neidomi kita nuomone.
Juk taip pat, kai tu rengi koki gimtadieni, kaip reaguotum, jei isiverztu kaimyne ir pradetu reiksti savo nuomone kad tortas ne toks tuejo buti, ar sveciu per mazai... yra vieta ir laikas ir dalyviai.
Krikštas Katalikybėje ir stačiatikybėje - svarbiausias iš septynių sakramentų, kuris nuplauna nuodėmes ir įjungia pakrikštytąjį į Bažnyčią.
Krikstas - tai tik apeigos, procedūra. Jei esi pakrikstytas - esi prijungiamas prie Baznycios. Turima omenyje - teigiama, kad jau esi katalikas/staciatikis.
kame tas dziaugsmas?
sakyciau Good parode labai gerus informacijos surinkimo ir analizes sugebejimus. O mokytis pirmiausia reikia cituojamu zodziu autoriui.
o kam atsiskirti? kriksto dokumentas Lietuvos teisineje Respublikoje yra niekinis dokumentas. Tokios pat vertes kaip universitetu pirmakursiams suteikiamas krikstas ir tai patvirtinantis "israsas".
Jurgule pati to nesuvokdama paaiskino religijos esme - tikinciajam reikia uzjautimo, paguodos, atpirkimo, t.y. ramybes. Kiekvienas zmogus turi kazkokiu baimiu. religija kai kuriems padeda tas baimes numalsinti ar ju atsikratyti. ne veltui per misias yra momentas, kada linkima vieni kitiems ramybes, kaip tik po ispazinties ir to paplotelio suvalgymo. Dalyviams primenama, buk ramus, esi "be nuodemiu", svarus. Paziurekit kokiais palaimingais veidais zmones seina po misiu, krikstynu, vestuviu, galu gale po paskutinio patepimo.
Todel as gerbiu ju pasirinkima. Nes jiems tiesiog to reikia. Taciau tegul tikintieji gerbia netikinciuju apsisprendima gyventi kitaip ir neizeidineti, nevadinti analfabetais, kvailiais, ar kokiais net satanistais. Ir jei dalyvauja diskusijoje, tegul dalyvauja konstruktyviai...
Tad atsakant i temos klausima - autore tegul krikstyja kudiki, kada jai atrodo tinkamams metas - to negali nurodyti niekas, tik jei pati jausis ramiau/geriau.
labiausiai suzavejo antireliginiai argumentai, kuriuos nugincyti yra itin sunku. Jie, zinoma, patvirtina mano nuomone krikscionybes atzvilgiu.
Beje, kas liecia abraoma su tuo apipjaustymu. Kaip ir kiekviename tikejime, dievo/dievu kai kurie sprendimai turi buti "ziaurus", kad zmones ju, grubiai tariant, bijotu. Taip pat tie sprendimai negali buti kvestionuojami, ir ju nesilaikymas yra baudziamas. Ivairiomis priemonemis. Su ta baime ir yra islaikoma tikinciuju minia.
Manyciau, kad apipjaustymas atejo i religija is senesniu tradiciju, panasiai kaip vidurio afrikoje apipjaustomos mergaites. O zmonems visiskai naujos religijos neipirsi neadaptaves jos prie jau esamu tradiciju, nes kitaip ta religija bus sunkiau priimama placiai visuomenei.
Va, dabar pricituosiu idomias mintis is temos su savo komentarais.
Kam reikia "antrojo" kriksto, jei su pirmuoju vaikas jau yra priimamas i religine bendruomene? Cia savotiska "motyvavimo" sistema, kad vaikas nepamirstu, kur jis yra "prirasytas" ir nepabegtu i kita tikejima.
Dvasinis gyvenimas - tai pirmiausia pasitikejimas savimi, atsakomybe ir pagarba artimui.
i
Dievas vienas - konkrecioje religijoje. O religiju yra daug, tad dievu taip pat daug

Zinoma, kad nepatogu. As noriu per kucias uzkasti skaniu mamos darytu mesos suktinuku, su gimine linksmai paplepeti isgerdama taure vyno, myletis su vyru kur noriu kada noriu ir kaip noriu, vartoti KT ar naudoti prezervatyvus bei planuoti nestuma, o ne teigti - kiek Dievas duos. Ir tai, ka darau nelaikau nuodeme, uz kuria reikia atsiprasyti mistines butybes.
Oi, kaip sutinku

Good dalyvauja diskusijoje, i kuria jungiasi norintieji pasisakyti, O tu siulai jai eiti ir buti nuzudytai minios bobuciu, nesutinkanciu konstruktyviai diskutuoti ? Joms net neidomi kita nuomone.
Juk taip pat, kai tu rengi koki gimtadieni, kaip reaguotum, jei isiverztu kaimyne ir pradetu reiksti savo nuomone kad tortas ne toks tuejo buti, ar sveciu per mazai... yra vieta ir laikas ir dalyviai.
Krikštas Katalikybėje ir stačiatikybėje - svarbiausias iš septynių sakramentų, kuris nuplauna nuodėmes ir įjungia pakrikštytąjį į Bažnyčią.
Krikstas - tai tik apeigos, procedūra. Jei esi pakrikstytas - esi prijungiamas prie Baznycios. Turima omenyje - teigiama, kad jau esi katalikas/staciatikis.
kame tas dziaugsmas?
sakyciau Good parode labai gerus informacijos surinkimo ir analizes sugebejimus. O mokytis pirmiausia reikia cituojamu zodziu autoriui.
o kam atsiskirti? kriksto dokumentas Lietuvos teisineje Respublikoje yra niekinis dokumentas. Tokios pat vertes kaip universitetu pirmakursiams suteikiamas krikstas ir tai patvirtinantis "israsas".
Jurgule pati to nesuvokdama paaiskino religijos esme - tikinciajam reikia uzjautimo, paguodos, atpirkimo, t.y. ramybes. Kiekvienas zmogus turi kazkokiu baimiu. religija kai kuriems padeda tas baimes numalsinti ar ju atsikratyti. ne veltui per misias yra momentas, kada linkima vieni kitiems ramybes, kaip tik po ispazinties ir to paplotelio suvalgymo. Dalyviams primenama, buk ramus, esi "be nuodemiu", svarus. Paziurekit kokiais palaimingais veidais zmones seina po misiu, krikstynu, vestuviu, galu gale po paskutinio patepimo.
Todel as gerbiu ju pasirinkima. Nes jiems tiesiog to reikia. Taciau tegul tikintieji gerbia netikinciuju apsisprendima gyventi kitaip ir neizeidineti, nevadinti analfabetais, kvailiais, ar kokiais net satanistais. Ir jei dalyvauja diskusijoje, tegul dalyvauja konstruktyviai...
Tad atsakant i temos klausima - autore tegul krikstyja kudiki, kada jai atrodo tinkamams metas - to negali nurodyti niekas, tik jei pati jausis ramiau/geriau.
Daugiausiai nepagarbių sakinių girdžiu iš Good Giorlės būtent ji ir niekina tikinčiuosius.Nieko protingo ir argumentuoto jokiam poste dar iš jos neišgirdo nei tikintis nei netikintis. Gaila kad neįsiskaitei į jos žodynėlį taip jau "tikrai be galo turtingą." Ji ne tik savo tėvus pamina, bet ir žydus ir tikinčius Dievu. Niekas jos pirmos neužkabinėjo . Vadinasi ji gali savo laukiniu elgesiu čia purkštauti, o kitiems savo nuomonės pasakyti jau ne? Visgi klaidingai galvoji, kad jei kažkokia čia pilstosi pamazgomis, o tas pamazgas privalu nuolankiai tylint susisemti ir poterukus kalbėti? Keisk kryptį. Advokatė būtum itin silpna.
