QUOTE(pasikeitusi @ 2010 06 10, 13:05)
Bet ar Jus nemanote, kad tie, kuriems Dievas nerupi, tarsi kazkuom nuskriausti, tarsi kazko nepazine, tarsi nesirupinantys savo siela?
Nes as asmeniskai esu ne karta isgirdusi tokiu nuomoniu.
Lyg tikejimas Dievu iskart automatiskai suteiktu sielai ordinu ir medaliu . Lyg tikinciojo siela butu pakyleta i kazkoki aukstesni lygmeni ...
Ne

tikėjimas automatiškai nesuteikia jokių ordinų, nes niekas neįlendam į kito žogaus širdį ir nežinome kaip jis išties tiki.Žiūrint kodėl žmogui Dievas nerūpi, gal iš nežinojimo, nesupratimo, gal iš pikto neigimo, gal iš skaudžios patirties, iš nenorėjimo, visaip gali būti.
Žmogui gali Dievas nerūpėti ,tikrai taip. Bet Dievas jau yra pasirūpinęs žmogumi. Ir tai yra gerai. Taip galvoju.
O ar žmogus skriaudžia save, savo sielą tai ir priklauso nuo jo santykio su Dievu, jei žmogus neigia Dievą ir jį atstumia tai siela nori nenori ji bus, tačiau ne tokia kaip pas tą kuris nuoširdžiai priima Dievą.Kitą syk žmogus negavęs jokios progos pažinti Dievo buvimo, bet iš prigimties būdamas geras jis stovės aukščiau nei tas "uolus "tikintysis.
Galiu sakyti tik tiek kiek žinau ir suvokiu, tačiau niekada negaliu teigti to ką ir kaip Pats Dievas atsirankios.
Buvo toks kartelis ir gal ne kartelis, kai mirė netikintis žmogus , mama sielvartaudama labai prašė, kad jį su bažnytinėm apeigom palaidotų, katalikai - nepriėmė, stačiatikiai jo nepriėmė, liuteronai nepriėmė, galiausiai apsisuko ratas ir vėl mama grįžo pas katalikų seną kunigą tik jau kitą, o tas nuoširdžiai priimdamas pasakė. "Palaidosiu, kaip ir pridera krikštytą žmogų, o Dievas tikrai atsirinks"
Taigi aš irgi labiau UŽ, kad Dievas daugiau atsirenka, nei mes savo protu.