Mylėjimasis-laimingos ir darnios šeimos sąlyga?

Taigi, Radare, tu pasmerktas.
Amen.

Beje, DiDiDu, aš jums pritariu.

jei jis sėdės nete ir dejuos,koks jis labiau nuskriaustas nei žmona,tai jų santuoka pasmerkta.
bet gal aš kažką praleidau-gali jis tikrai stengiasi atkurti intymumą-suorganizuoja kokią kelionę be vaikų,išleidžia žmoną į kokį SPA kad nebūtų tokia pavargus ir tt?ar tik grįžta vakare ir eina miegot į kitą kambarį,nes jam vaikai trukdo išsimiegoti?o žmona apsitvarkius turi pas jį atbėgti atlikti pareigos?
beje,yra tokie seksologai,jei jau labai prastai galima ir pas jį nueiti.siųlė jis tai žmonai?

Taip, kaip matau diskusija įgavusi nemažą pagreitį. Bet...
Beveik visuose pasisakymuose kalbama apie tą patį: padėk žmonai, pabūk su vaikais, padaryk tą, paduok aną, siūlyk, organizuok... Ir vėl gaunasi, kad turiu kažką padaryti, jei noriu gyventi savo supratimu pilnavertį gyvenimą??? Man paprasčiausiai kyla klausimas-kur dingo aistra? kur meilė? Aš irgi dirbu, taip pat būnu pavargęs, bet kažkodėl nepaisant nuovargio man vis tiek norisi fizinio artumo. Tai gal man reikėtų pradėti reikalauti, kad žmona susirastų geriau apmokamą darbą ir man nereikėtų arti per du darbus? Kodėl vyrui keliama tiek reikalavimų???
Papildyta:



Taip, aš tą suvokiu. Bet vienas nesikankinsiu...

BUTENT. liaudiskai tariant - ka pasesi, ta ir pjausi...

O ką, jei aš nenoriu nieko daryti, tuo labiau, kad tai bus pastangos, o per prievartą nenoriu gauti aistros... Tegu ji daro kažką, kad gautų iš manęs tai ko jai trūksta...

jei nieko nedarai,tai ir nedejuok koks tu nuskriaustas.santuoka yra darbas,o tu to darbo nenori dirbti.

Taj jei nenori nieko daryti,taj nieko ir negausi,paprasta...Viska siame gyvenime reikia uzsitarnauti...

jai tai irgi pastangos per prievarta. kodel tikiesi is savo zmonos to, ko pats daryti nenori?

Aš nedarau??? O darbo ne namuose jūs nelaikote darymu dėl santuokos?
Papildyta:



Tai jei tuokėmės iš meilės, tai ką aš turiu užsitarnauti???? tai tiesiog turi būti , nes tai negali dingti, išnykti...nebent ji manęs nemylėjo, todėl ir aistros nebuvo....

ne. beda ta, kad "dirbdamas ne namuose del seimos" gali labai greitai nebetureti tos seimos...


nekurenamas lauzas uzgesta.

ne nepyk, bet esi absoliutus stuobrys... Nors kuola ant galvos tasyk... ar tu apsimeti, ar tu tikrai "nedaeina"....
Pabandysiu paaiskinti paprastai, 'ukiskai' ir suprantamai...

1. seima yra maziausiai is 2 zmoniu. Taigi, jei nori ja tureti, PRIVALAI atsizvelgti ir i kito zmogaus norus beigi pageidavimus, prisitaikyti prie kito zmogaus, kartais savo norus pamirstant. Tas pats galioja abiems . Savo supratimu pilnaverti gyvenima vertetu keisti i Seimos pilnaverti, kuri kuria du zmones.
Siuo atveju panasu, kad tavo suvokimu pilnavertis gyvenimas neimanomas seimoje. Nes jei tu isivaizduoji, kad gali kaip tranas grizti i sutvarkytus, gauti pietus, vakariene, nesirupinti buitimi, buti apsokinetas, apsuptas demesiu ir dar pamyletas pagal tavo pageidavimus.... Dar tikriausiai labai noretum, kad vakare tau "pavargusiam" zmona, su makiazu ir gundanciais seksualiais drabuzeliais alaus paduotu...
Tai isisamonink, kad taip nebuna.. Deja.

i klausima, kur dingo aistra, as tau galiu atsakyti...

Tu neuzduodi kartais sau tokio klausimo. Kam tu reikaligas zmonai?
Rysio (emocinio) pas jus nera. Is taves pagalbos buityje jai 0 (nes gi susitvarkyti buityje, anot taves, yra savaime suprantamas jos reikalas), kaip suprantu rysio su vaikas pas tave taip pat nera... TAI NAFIK TU JAI????? Tik del pinigu? Net neabejoju, kad zmona sugebetu pati uzsidirbti sau ir savo vaikams....
O jei ir nesugebetu - gautu alimentus vaiku islaikymui.... Isgyventu kaip nors. Gal dar pasisektu ir sutiktu supratinga zmogu, galetu kurti bendra ateiti, i ne tureti namini gyvuneli, kuris dar pastoviai nepatenkintas viskuo, kaip dabar...


Taigi, kol tu nepakeisi poziurio i seima ir zmona, tol, kol nepradesi gyventi seimos, ne savo gyvenimo, tai ir nebus jokios aistros..

Tu suprask, pagaliau, kad ne pinigai zmonai svarbiausia. O jei isivaizduoji, kad uztenka juos uzdirbti, kad tave myletu ir taves noretu, tai tu klysti.

Taip, matyt, esu absoliutus stuobrys, nes noriu, kad mane mylinti žmona manęs norėtų...Matyt mano mąstymas iškreiptas, jei tikuiosi, kad jei yra meilė, tai yra ir aistra...
Papildyta:


Taip, pinigai nėra svarbiausi, kol jų yra. Manai, kad aistra atsirastų, jei sėdėčiau namuose ir gyventume šia diena, nesirūpindami, ar turėsime už ką leisti į mokslus vaikus, kai jie baigs mokyklą?