Autistukai-13

Mano vaikis, kaip ir as, ne dienos be darzoviu negali gyventi. Dziaugiuosi tuom be galo Ypatingai patinka zali salotu lapeliai, svogunu laiskai - lapnoja, kad net ausys linksta. Dar agurkai, pomidorai...Visas zalias darzoves pradejo valgyti nuo praeitos vasaros, t.y. nuo 2,5 metuku, kai kramtyti normaliai ismoko. Duodu tu darzoviu, kiek jam sirdis geidzia - tada ir viduriai tvarkingi, o kai viduriai tvarkingi, tai ir intoksikacijos nera. Jam jei viduriai uzkieteja - is karto prasideda viskokios nesamones

Ik, kokio amžiaus mergaitė jūsų?

Ice, bėdos ir pas mus su viduriais. valgytų daržoves būt geriau...

kas dar dėl maisto, tai maistas Jokūbui turi būt vėsus,čiut šiltas.

o jus labai daznai aip uzmiegat, uzsisvajojat?
nu negaliu, seniau taip nebuvo, o dabar uzeina ziuri i viena taska ir sauk nesaukes

Keistumu turime mes visi, todel ir cia ne priezastis vaikui paisyti autizma. Nezinau kaip kitur, bet Klaipedoj ir Kaune labai ''megstamas'' tas autizmas. Mano sunus, kai nuvaziavom i Vilniu, nekalbejo visiskai (1,6 m), turejo keleta stereotipiniu judesiu, mego ir iki siol megsta ''valgyti'' visokia chemija'', nepaprastai judrus (bet ne hiperaktyvus), uzsispyres, taciau net ir visos sios puokstes keistumu ir bedu nepakako diagnozuoti autizmui. Po isplestines konsultacijos paliko ta pacia diagnoze - kalbos sutrikimas. Tiesa, specialistes stebina, kad ekspresyvioji kalba per pusmeti pazenge gerokai daugiau nei suvokimas. Irase i eile kitais metais pakartotiniam istyrimui. Lankomes pas logopede, ji stebi pazanga. Aisku, ne tokia, kokios mums tevams noretusi, taciau ji yra. Juk is tiesu tai ir neverta tiketis greitu rezultatu, dirbant su nekalbanciais vaikais reikia ideti daug darbo ir dirbti ne metus, ir ne du.
Del tam tikru priezasciu teko vel apsilankyti Klaipedos vrc, tai ten ta pati melodija - vaikas turi didesniu bedu nei kalba ir ateities sviesios nebus. Metodika ten keista - kiekviena keistesni ar kiek neiprastesni vaiko elgesi ar veiksma nurasyti sutrikimui. Nevalia taip elgtis. Visi mes esame skirtingi. Tiek vaikai, tiek suaugusieji, todel matuoti visu pagal vienoda kurpali nevertetu.
Aisku, nesakau, kad nera vaiku, kurie turi didesniu bedu. Yra. Taciau man atrodo, kad labai svarbu nepanikuoti, nieko nekaltinti, o ieskoti kitu specialistu, kurie patvirtintu ar paneigtu diagnoze.


Mano drauges mergaite sveika, taciau nevalgi nuo gimimo.
Kad diagnozuotu autizma, reikalinga visa ''puokste'' bruozu, o ne keletas tokiu, kurie puikiausiai tinka daugeliui is musu.

Mano sunaus zodyne tik pries keleta menesiu atsirado garsazodziai, tiesa, jie gana prasmingi. Eme kartoti prasomus zodzius (taria arba pirma zodzio raide, arba skiemeni). Pagaliau ivardina suni, kate, taciau jo zodyne vis dar nera zodzio mama ir tete. Logopede liepia nepanikuoti ir nepaisant to didziulio noro isgirsti kreipini mama, dirbti toliau. Dirbam


Neatidziai sekiau tema, tai paklausiu jusu dabar Kiek jusu mergytei metuku ir ar buvote Vilniaus vaiko raidos centre? Galbut daug kas pasakys, kad Vilnius jokia ne panaceja, bet as turiu su kuo palyginti, tai as i kitu miestu puse net ziureti nebenoriu

aš nežinau koks specialistas galėtų tiksliai įvertint mano vaiką.
kad ir tam pačiam VRC. jei Jokūbas gerai miegojo, jis buvo vienoks, jei prastai, buvo piktas ir tą dien nieko nedarė. Jei buvo liūdnas, verkšleno. o kur dar sunki adaptacija naujoj aplinkoj, namų ilgesys.
nei aš, nei vaikas ten nebuvom tokie, kokie esam namie.

nes realus vertinimas mano akim būtų vaiko sebėjimas ne pusvalandį per dieną, o įvairiose situacijose, vietose.

Patyre specialistai ko gero sugeba izvelgti daug daugiau nei kiti per daug trumpesni laika. Siaip tai Motieju stebejo per diena tikrai ne pusvalandi, turedavom bent 4 uzsiemimus per diena pas skirtingus specialistus. O isvados juk daromos remiantis ne vieno mediko nuomone, o visu bendru sutarimu, tai lyg ir objektyvu. Be to manes nuolat klausinejo ar tarkim viena ar kita uzduoti namie vaikas butu atlikes geriau, labai daug demesio skyre mano pasakojimui. Nezinau, man sostine tikrai kaip dangus ir zeme nuo klaipedieciu skiriasi. Va pas mus, tai per 20 minuciu psichologe ''atrado'', kad vaikas nemoka zaisti su kamuoliu, nemoka pritupti ir pan, ka jis sugebejo puikiai ir jau tikrai senokai. Ji man sako: as nemaciau, kad jis moka ir viskas. Ir zymisi, kad vaikas nesugeba to ar ano. Va cia jau kvepia kompetencijos nebuvimu. Sostineje tikrai ne vienu aspektu to nepatyriau. Nors gal cia tik man taip pasiseke, nes ten sutikau ir daugybe mamu, kurios buvo nusivylusios, nes pasak ju, diagnoze nustatyta neteisingai.

As ten vaziavau zinodama, kad vaikas tikrai turi problemu. Norejau zinoti kaip man jas spresti, kaip vaika ugdyti. Gavau daug naudingos informacijos ir patarimu. Sausi tikrai vel vaziuosim.
Papildyta:

Neapsiribokit vieno specialisto isvada, tuo labiau, jog turite del to abejoniu. Prasykite pediatro siuntimo i Vilniu. Patikekit, sutikau ne viena kauniete mama, kuri atvaziavo i Vilniu tikslinti diagnozes.

į VRC dauguma važiuoja savo noru,dėl savęs ir vaikų.
aš buvau viena iš jų. tikrai ten gavau naudos ir ramybės sau. patarimų kaip elgtis su vaiku.

Per pirma susitikima su neurologe, tikrai niekas jokiu diagnoziu nepaiso. Jei mato poreiki, iraso i eile gultis i stacionara. Kai ateina eile (mums atejo po 3 men), guldo i skyriu min dviem savaitems, o tada jau ateina eile ir isvadoms.

Bent jau sunui per pirma susitikima niekas jokiu uzduociu neskyre, klausinejo tik musu su vyru.

taip, važiavom mes į Vln.
nes saviškiui autizmą pastebėjau kai buvo metukų gerų. atrėjant antrajam gimtadieniui kai kurie autizmui būdingi bruožai paryškėjo, atsirado naujų. tada atitraukiau nuo savęs tą minty, kad mes visi esam į kažką linkę ir kreipiausi rimtesnės pagalbos.

pirmas mūsų vizitas Vln. buvo katastrofiškas, nes gydytoja pasitaikė...

Butinai duokite bifidobakteriju. Mes kokius 4 men. istaisai daveme Bifoval (kramtomas tablecikes vaikams). Viduriu uzkietejimas jam pastoviai budavo, nes juk darzelyje tai niekas ten neduoda pakankamai zaliu darzoviu Is viso nezinia kokio ten "s" prisivalgo: kiek pastebedavau, tai desreles, desra, blynai ir pan.
Dabar irgi dar kartais iduodu, kai prisimenu, bet kadangi dabar atostogos nuo darzelio, tai ir maistas geresnis.
Be to, vaikams reikia gerti daug vandens, ypac, kai tokie karsciai dabar.
Maniskis geria tik vandeni. Tai ptiu ptiu ptiu kad tik jis gertu ji ir toliau. Blogiausia tik, kad uzsiciklino dabar gerti tik is butelio, is puodelio nebenori gerti

As i Vilniu bijau ir vaziuoti del to, kad vaikas bus pavarges, nezinia kaip jis ten konsultacijoje elgsis. O jei gultume i stacionara irgi - vel nauja aplinka, nemiga, nevalgymas dar gal prisidetu Taciau vis tiek kazkada teks prisiruosti siai kelionei.
Stai pas genetika kol prisiruoseme - ir kad ji kur galai, rezultatu negauname. Nei bek nei rek, kaip juos reik issireikalauti

Ice, Jokūbas nepripažįsta kramtomų tablečių. pačiulpia šiek tiekir spjaunalauk.

o dėl Vilniaus paguost negaliu. mum nebuvo ten lengva. Jokūbas vos išėjus į lauką bėgdavo į gatvę sakydamas "ten namai" ieškodavo tėčio mašinos ( nes Mb atvežė ir paliko" į pastatą kone kas kart grįždavom su ašarom.
ačiū D. papuolėm ten vasarą, tai po užsiėmimų bėgdavom į lauką, ir grįždavom tik prieš duris rakinant. nes vaiką nulaikyt palatoj buvo misija neįmanoma.
Papildyta:
dėl šito DISC testo, tai nežinau kiek jis tiesos parodo, nes namie tas pačias užduotis su Jokūbu darom, tai vertinimas ten, man atrodo ne visiškai tikslus.
viena yra paduot vaikui tai ko jis nežino ir žiūrėt kaip susidoroja, kitas dalykas, kai duodi tai,ką jis žino.

Ik, aš saviškį jei reikėjo tai užsupdavau ant rankų. o jei po piet nebūdavo užsiėmimų tai į vežimą ir į lauką eidavom.

namie ir Jokūbas supimo nepripažįsta.
bet svetimoj vietoj ir svetimos taisyklės būna priimtinos.

tokie kaip mūsiškiai 2