Globėjų paplepėjimai, kasdienybė

Teismas bus tik pirmadienį Būtinai papasakosiu...

Ar as praleidau ka? Jei nepaslaptisapie koki teisma kalbat, nes pati laukiu teismo. Einu is proto del vaikuciu. Ypatingai del savo globotines. Kartais einu i VTAT ir jau lipant laiptais kamuolys gerklej atsiranda. Atrodo tik pora menesiu duris varstau, o atrodo kad issunke jie mane, tokia pavargusi jauciuosi

Julyte, sekmes siandien teisme!

Laba diena, mamytės
Kartais mane persmelkia stiprus nerimas, ypač tais atvejais, kai per visuomenės informavimo priemones kalbama apie tai, kad iš globėjų paimamas vaikas ir atiduodamas kažkam kitam arba biologinei mamai, kuri savo vaiko nematė daugelį metų. Ar jums nebaisu vieną dieną papulti į tokią situaciją? Kartais save raminu, kad taip tikrai nebus, bet tas nerimas kartas nuo karto neduoda ramybės, tuo labiau, kai ir pas mus dar labai toli iki pilnai sutvarkytos globos, o įvaikinimas šiandien iš vis atrodo tolima ateitis
ir dar, ar jūs patenkinti vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų darbu?

Oi žinau ,mieloji ,ką tas nerimas reiškia...
Tik po keletos metų apsiraminau ir savęs jau nekankinu tom nuotaikom...Nes motina niekada nelanko,vaikai labai priprato ir jų jau turėtų klausti ko jie nori.Nuo 10 metų vaikas gali rinktis.Tik buvo baisoka,kai mano dešimtmetė globotinė turėjo {prieš keletą metų }parašyti savo rankele,kad nenori kad ją kas įvaikintų...

Bet tą galimybę tikriausiai turi VTAT...Man tas irgi kelia nemalonias mintis,juk kam jį imti iš globėjų jeigu jam čia gerai,verčiau paieškotų vaikelio kuris vaikų namuose be niekieno paguodos gyvena,,,

Mes globojome prieš įvaikindami gal 2,5 metų. Negaliu sakyti, kad buvo labai neramu, bet laikas nuo laiko vis kildavo mintis: o jeigu? Bet tą mintį nuvydavau ir gyvenome toliau.

Pažįstu nemažai įvaikinusių šeimų (ne viena jų prieš tai globojo trumpiau ar ilgiau). Bet su Jūsų mintėta problema susidūrė atrodo tik vieni. Baigėsi laimingai, bet tik per plauką ir rūpesčių jiems buvo nemažai.

Gal tokios situacijos, kai vaikai paimami iš globėjų nėra tokios dažnos, bet net jeigu tokių atvejų būna vienas iš šimto, nesinori būti tuo vienu atveju.

O Jums tiesiog reikia eiti į priekį ir tikėti, kad viskas bus gerai. Tai kas nuo Jūsų priklauso, manau darote. Ir nereiktų nerimauti kol nėra realios grėsmės.

O į paskutinį Jūsų klausimą galiu atsakyti tik taip:

Mes globojame giminaitės, kuri jauna pasigimdžiusi nesugebėjo prižiūrėti, vaikiuką. Prieš 1.5 metų turėjome greitai apsispręsti, ar globoti vaikiuką, ar atiduoti į kūdikių namus. Mes su vyru labai greitai apsisprendėm ir dabar viskas Tik aišku ta giminaitė labai nemažai nervų pagadino. Iš pradžių aš pati ne vieną kartą norėjau viską baigti, tik vaikiuko labai gaila buvo. Jeigu jo mama būtų susitvarkiusi, pati būčiau iniciatorė jai grąžinti vaiką. Bet aišku taip nebuvo, ji tik mums nervus gadino, o pati nieko nedarė, kad susigrąžinti vaiką. O dabar jau nei aš, nei mano vyras nei už ką vaiko nebeatiduotumėm, jis mūsų šeimos narys, jis turi tik mus, kuriuos vadina mama ir tėčiu. Ir kolkas jo maža galvelė dar negali suvokti, kad jis turėjo kitą mamą. Kai jis tai galės suprasti, bandysim paaiškinti Dabar gyvenam ramų periodą, nes vaiko mama išvažiavusi į užsienį, vaiku visiškai nebesidomi, net vaiko su gimtadieniu nepasveikino Tačiau čia ir vėl problema, kol nėra mamos negalime apriboti motinystės ir visi reikalai stringa. O kol ne viskas padaryta, tai ir kartais atsiranda nerimas. Tai guodžiamės tuo, kad vis dėlto mūsų valstybė yra teisinė ir niekas vaiko negrąžins biologinei mamai, tik todėl, kad ji pagimdė tą vaiką. O kai išgirsti, kad visdėto tai įvyksta, pasidaro baisu, tikrai nesinorėtų būti tuo vienu iš šimto. Bet man stiprybės įkvepia mano vyras, kuris pats dažnai man pasako, kad mes dabar niekam to vaiko neatiduosim
O VTAT darbo gal didelių priekaištų dabar ir neturiu, bet pačioje pradžioje turėjau labai daug. Net vienu metu paskambinau į tą tarnybą ir pasakiau, kad jeigu jie su manimi visiškai nesiskaitys, atsisakysiu globėjos pareigų, nes visiškai nesupratau, ko jie nori iš manęs. Paskui lyg viskas nurimo. O dabar tai pasigendu jų darbe daugiau iniciatyvos, kol pats nenueini ir nepasakai, kad norėčiau tą ir tą padaryti, tai jie nieko ir nedaro. Ai, dar labai didelių problemų turėjau su VTAT, kai persikėlėm į kitą miestą gyventi ir tame mieste nebuvome deklaravę gyv. vietos. Tai iškilo problemų su pašalpos mokėjimu Tai VTAT viršininkas man sugebėjo pasakyti, kad aš nevykdau globėjos pareigų, ir kad jie be reikalo perėmė globos reikalus iš kito miesto, nes mes neturime, kur deklaruoti gyv. vietos. Tuo metu buvau labai pikta.
Labai čia daug prirašiau, bet gal kam ir įdomu

Tai aišku, kad įdomu! Baisiausiai sudėtinga situacija . Belieka palinkėti, kad jaunoji mamytė dar kurį laiką užsibūtų užsienyje, kol sūnui bus virš 10.
Kiek žinau, "mamai" keliami dideli reikalavimai - įrodyti, kad pasikeitė, kad turi vyrą (?), darbą, ir tenka sumokėti kažkiek (bet nemažai) valstybei, kuri jos vaiką išlaikė. Bet pirmumą, deje, deje - turi biologinė "mama".
Nepatingėkit registruoti visų nepasveikinimų su gimtadieniu - gali būti svarbu kaunantis. Stiprybės ir pasitikėkit lemtim.
O VTATui esate kada nors sakę, kad norite įvaikinti?

sveikos. na, sugalvojau išdrįsti vaikučius globojančių ar(ir) ketinančių įsivaikinti užklausti praktiško klausimo - kokius globos (įvaikinimo) motyvus nurodote dokumentuose?

jau geri metai, kai su vyru turime tokių minčių. tiksliau, aš esu iniciatorė, o vyras pilnas abejonių. esame 30-mečių šeima. auginame du sūnus. buitis sutvarkyta. uždirbame pakankamai. svajočiau apie 1.5-2 metų mergytę, tokį "viduriuką" tarp sūnelių. tiesiog norėčiau padaryti gerą darbą - suteikti mergytei namus. ką dar turėčiau nurodyti kaip svarų argumentą?

Esame sakę, tik nežinau, ar jie tai kurnors užfiksavo.
Na laukt, kol vaikui bus virš 10, manau per daug ilgai. Iki to laiko manau, kad vaikas tikrai bus pilnavertis mūsų šeimos narys
Kadangi pati esu teisininkė, tai esu gerai išstudijavusi visus įstatymus, susijusius su globa, įvaikinimu. Galbūt nieko naujo nepasakysiu, bet jie visi orientuoti į Vaiko teisių apsaugos konvencija , kurioj vienas iš pagrindinių reikalavimų yra žiūrėti vaiko intereso. Tai yra, teismas turi įvertinti visus iki smulkmenų pliusus ir nuspręsti, kurioje situacijoje vaikui bus geriau. Ir čia nėra pabrėžiama, kad pagrindinis vaiko interesas yra gyventi su biologine mama. Mano nuomone, netgi tokioje situacijoje, kaip mūsų, kai vaikas visiškai nepažįsta savo biologinės mamos, tai negali būti vertinama, kaip privalumas. Visų pirma turi būti žiūrima, kur vaikui geriau ir materialiniu, ir moraliniu, ir daugeliu kitų atžvilgiu. Tik neaišku, kiek teisingai yra taikomas vaiko intereso principas Vaiko teisių apsaugos tarnybų ir teismų
Na kadangi tai yra giminaitės vaikas, tai daugelis giminaičių žino apie padėtį, apie "mamos" požiūrį, gimtadienius pasveikinimus ir pan. Tai neturėtų būti labai sunku tai patvirtinti teisme

sveika kolege

musu berniuko motinos valdzia buvo neterminuotai apribota jai gyvenant uzsienyje.

Nežinojau, kad tai įmanoma Tikriausiai ne visai taip gerai išstudijavau, kaip atrodė Tai vadinasi, galim judinti reikalus ir be mamos dalyvavimo