geros dieneles visoms as vel einu pas stomotologe tai kaip ir ne kokia nuotaika......bet iseisiu laiminga,nes liks tik du karteliai be snd 
patys brangiausi 
geros dieneles visoms as vel einu pas stomotologe tai kaip ir ne kokia nuotaika......bet iseisiu laiminga,nes liks tik du karteliai be snd patys brangiausi 
geros dieneles visoms as vel einu pas stomotologe tai kaip ir ne kokia nuotaika......bet iseisiu laiminga,nes liks tik du karteliai be snd patys brangiausi 
, tai numečiau 8 ar 9 (nebepamenu jau) ir sustojau - nebegalėjau kasdien tą patį per tą patį valgyt. Man apskritai mėsos gali nebūt, o ten gi mėsa ir žuvis pagrindas. - svoris sugrįžo, ta prasme, sugrįžo tie numesti kg, gal ne visi, bet dauguma 
Padariau išvadą, kad ši dieta skirta labiau storesnėms, nei aš 
Arba aš valios neturiu 
Gal veikia tas patarimas visgi?
(beje, pripazinti, kad man yra geriau irgi sunku, nes vel gi iskart atsiranda baime, kad kai tik atsipalaiduosiu ir dziaugsiuos gera savijauta, iskart vel viskas sugriz, kad nesidziaugciausi. tad vos ne patiliais snibzdu visiem man jau geriau ir pati bijau, kad tuoj prisikviesiu nauju blogybiu, dar ziauresniu ir sunkesniu). Na tai va, siandien einu i kinoteatra vel, Robino Gudo ziuret Ryt, jei bus geras oras, noriu istrukt i gamta, paskaityt ant zolytes sedint "The Secret" nes tai rankos ir nedaejo. O sekmadieni, jei iseis, susitiksiu su draugais Siandien oras labai grazus, net 24 laipsniai 
Linkiu visom geros dieneles 
atai mes visos savitos. As jeigu laukiu ,gero ten kazkokioss sventes ,bus smagu tai tikrai nieko nebijau kad sugrius ar pna. as kaip tik gyvenu tais planais, dziaugsmais sventes artejancios. O vat man labiau buna ,kad as ne visada moku nusiteikti optimistiskai, jeigu buna bedos, problemos, nemoku neimti i sirdi o noreciau. o dar labiau sviekinsim kaip susitikuosi
Lapke dziugu, kad nusprendet susituokti Tai bus jums abiems nepamirstama diena. As istekejau pries trys metus, bet iki siol viska labai gerai pamenu Ir tikrai nereikia galvoti, kad kas nors bus blogai ar dar kaz kas blogo nutiks, tikrai viskas bus super gerai. Zinai as atsimenu save kai dar buvau moksleive kokioj gal 10 klasej tai mane visa laika aplankydavo mintys, kad iki 12 klases tikrai nedagyvensiu ir man nereikes laikyti egzu, kai baigiau mokykla ir istojau, ta pati pradejau galvoti, kad diplomo negausiu, bet gavau, o paskui kai atejo metas zenitis kai jau padavem dokumentus ir reikejo laukti apie puse metu irgi galvojau, kad ta diena neateis, bet kai jau laikas vis artejo ir reikejo pradeti ruostis vestuvems apue viska pamirsau Sekmes tai darant
keliones metu, ant Eifelio boksto. Buvo labai romantiska, nors tada negalejau irgi pilnai pasidziaugt, nes kaip tik buvo tas nerimas del darbo, apie kuri rasiau, nuo kurio viskas man ir prasidejo pirma karta (baimes, nerealumo jausmas ir pan.) Tada nusprendem, kad uz metu reiketu tuoktis, bet senelio liga bei mano vel paslyjusi sveikata kazkaip pakirto. Bet mazdaug vasari supratau, kad nuo esamu baimiu ir nervu gali mane isgelbet tik uzsiemimas kazkuo labai idomiu, vertingu ir svarbiu, be to supratau, kad nereikia tempt iki begalybes, reikia rengt vestuves, kol dar artimieji sveiki, gyvi , duot ir jiem pasidziaugt ir nuo vasario menesio puoliau i rengima, informacijos ieskojima ir pan. Tuo iki dabar ir uzsiimu, tik kuo arciau sventes, kuo daugiau dzaiugsmo ir laukimo, kuo daugiau avansu sumoketa, tuo daugiau atsiranda nerimas, kad kas nors nuziures, kad kasnors atsitiks negero, kad taip ilgai eitas kelias bus veltui Zinau, kad tai kvaila, negaliu ir pasakyt, kad usiteikiu blogam - ne, jauciu, kad viskas bus gerai, jeigu tik as nesupikdysiu likimo, nepradesiu perdaug dziaugtis, o tyliai tyliai dasedesiu iki tos dienos 
Tarsi bijociau, kad mano dziaugsma, entuziazma, laime isgirs, pamatys ir padarys atvirksciai. Na kazkas tokio... 
keliones metu, ant Eifelio boksto. Buvo labai romantiska, nors tada negalejau irgi pilnai pasidziaugt, nes kaip tik buvo tas nerimas del darbo, apie kuri rasiau, nuo kurio viskas man ir prasidejo pirma karta (baimes, nerealumo jausmas ir pan.) Tada nusprendem, kad uz metu reiketu tuoktis, bet senelio liga bei mano vel paslyjusi sveikata kazkaip pakirto. Bet mazdaug vasari supratau, kad nuo esamu baimiu ir nervu gali mane isgelbet tik uzsiemimas kazkuo labai idomiu, vertingu ir svarbiu, be to supratau, kad nereikia tempt iki begalybes, reikia rengt vestuves, kol dar artimieji sveiki, gyvi , duot ir jiem pasidziaugt ir nuo vasario menesio puoliau i rengima, informacijos ieskojima ir pan. Tuo iki dabar ir uzsiimu, tik kuo arciau sventes, kuo daugiau dzaiugsmo ir laukimo, kuo daugiau avansu sumoketa, tuo daugiau atsiranda nerimas, kad kas nors nuziures, kad kasnors atsitiks negero, kad taip ilgai eitas kelias bus veltui Zinau, kad tai kvaila, negaliu ir pasakyt, kad usiteikiu blogam - ne, jauciu, kad viskas bus gerai, jeigu tik as nesupikdysiu likimo, nepradesiu perdaug dziaugtis, o tyliai tyliai dasedesiu iki tos dienos Tarsi bijociau, kad mano dziaugsma, entuziazma, laime isgirs, pamatys ir padarys atvirksciai. Na kazkas tokio...
Nes paskutiniais metais pradejo nekaip sektis, turim problemu nemazu visokiu plius dar tas nerimas, baime ir kt., sveikata rupeti pradejo taip kaip niekada nerupejo Jei pazinociau kokia bobune klp tikrai nueiciau 
tai ir zinok zmogau kaip ten su tom cigonem...
tai ir zinok zmogau kaip ten su tom cigonem... As tai buciau i galva paemus, dabar visus nervus tam suversciau... siaip as tais dalykai netikiu, man net pvz., sekasi, jei juodas katinas kelia perejo ir 13 mano megstamiausias skaicius, man jis visada laimingas ir jo daug mano gyvenime. Beje, mano busimojo irgi 13 megstamiausias skaicius visada buvo, ir laime nuo juodu kaciu, kai susitikom pirmakart, suzinojom tai, tai pasijuokem, kad likimu buvo skirta mum susipazint
