Bulimija - anoreksija

Nereikia bijoti atsikratyti senu iprociu. Juk jie tave daro nelaiminga... Taigi bet kokiu atveju nebus blogiau. Kai apsizvalgai aplinkui pamatai labai nuostabiu dalyku -- mylincius artimuosius, draugus, veikla, kurioje tau sekasi atsiskleisti. Badaudami, persivalgydami, ar istisai galvodami apie kalorijas ir svori mes persikeliame i kita realybe, pabegame nuo savo tikrojo gyvenimo, nes mus persekioja nesekmes baime. Nenorime kad kas nors nepasisektu, nenorime susimauti, nes tai tik irodytu, kokios mes esame atseit beviltiskos. Del to uzdarome visas galimybes, pasineriam i ta pazistama, nors ir siaubinga, badavimo/persivalgymo pasauli. Negi kas nors gali noret taip nugyvent visa savo gyvenima...?
As irgi maniau, kad nejauciu alkio/sotumo jausmo. Bet pakanka poros dienu tvarkingo valgymo tris kart per diena mazom porcijom, tada tiesiog issivalo skrandukas, visas zarnynas, skrandis ipranta normaliai funkcijonuoti. Be to labai daug lemia psichologine busena -- kai supranti, kad buti alkanai ir tada pavalgyti yra nieko blogo, nustoji to bijoti ir kunas/mintys pats nebeslopina tu alkio signalu.
Del svorio tai man asmeniskai buvo taip: pastoviai persivalgydama sveriau apie 60 kg (ugis 169 cm). Dabar jau trys savaites kaip valgau ta, ka noriu, kol pasijusiu soti, svoris 56kg ir vis dar krenta. Aisku, jeigu pvz. tavo svoris pagal kmi yra per mazas, tai gali buti kad ir priaugsi.. Na bet reikia sveikai suvokti savo isvaizda, juk kaulai styrantys nera grazu...

Bijau, krissst, man jokia knyga nebepades....tokioj nevilty esu, motina mato kad edu, kaltina del vemimu ir kitu dalyku, atseit esu paskutinis zmogus zemeje...blogaiu jau but negali...nenoriu jus savo niurumu uzkresti, bet vakar net labai negeru minciu buvo susigadinau sau, savo seimai gyvenima, dabar dar ir vaikino griaunu, santylkiai tempti, pykstames del smulkmenu ir visada pyktis pradedu as, nes mane viskas nervina, visas pasaulis, o labiausiai nekenciu saves...
noriuzako, esi suaugusi asmenybe, verta pagarbos...todel neisizeisk, jei kreipiuosi Jus

tu tik taip manai kad tau niekas nebegali padeti,bet zinok labai klysti,tikrai labai,bandei kreiptis pagalbos?

p.s pati sirgau bulimija.

parasiau keleta laisku i VSC, norejau uzsiregistruot i savipagalbos grupe, taciau niekas man neatsake...pas seimos gydytoja prasyt siuntimo irgi bijau, miestelis mazas, pasklis kalbos...o tai tikrai man nepades
estrelij@, patark ka man daryt?

is kokio miesto esi?gali lankytis pas psichologe.reiketu nueiti ir pas psichata,jei savo mieste negali,kreipkis i kita miesta,i VSC gali telefonu uzsiregistruoti,bet reiks siuntimo kad nekainuotu koncultacija.

Labai aciu uz info O tu stacionare gulejai? Ar tiesiog lankeisi keliskart per savaite?

as lankiausi kas savaite pas psichologe.

As gulejau maximuma - 52 dienas tenai sia vasara Tikrai verta Paremontuoja kazkiek ten mus jei leidziames

oj, baisu man, noriuzako, taip nedrasu kazkam pasisakyt turint sia beda snd iki vakaro laikiausi planelio, bet negaliu tada minciu apie maista atsikratyt ir vakare susimoviau, mama sausainiu atnese, se tau...o dar susinervinus labai buvau...kokia beviltiska esu, vsiskai jokios valios neturiu...GEDA man
noriuzako, o kaip tau siuo metu sekasi? ko reikia, kad paguldytu i stacionara, pvz. kodel kai kuriuos guldo, kai kuruos ne...nuo ko priklauso?

Nedrasu pradzioj, bet kaip pradedi kazkaip pasidaro tas pats. (Net gi sakyciau, gali tai ir i negera puse isvirsti - man kartais dabar net gi kyla noras, kad visi zinotu jog VS turiu ) Pradzia zinoma sunkiausia, ypac del tevu, tiek skausmo ir baimes jiems sukeliau...
Neesi tu beviltiska, nei viena nesam beviltiska, tik kad gudri liga mus pasigavo
Nezinau, pagal ka jie sprendzia ar reikia i stacionara... As Kaune kadangi gyvenau, puse metu kas savaite lankiau psichoterapija, AD geriau, veliau dar niauroleptikus - nes miegto negalejau, mintys tik apie ta pati mesla malasi... Bet man nepadejo (vemdavau po 5-7 kartus per diena), dar ir saves zalojimas... Mano psichiatre uzrase mane i eile VSC ir birzelio gale sulaukiau skambucio is ju, kad liepos pirma turiu but skyriuj. Tiesa mano psichiatre man israse siuntima i ten, su visom diagnozem Tiesa, po gulejimo dar ejau pusantro menesio i dienini...
Ir po to is kart mokytis i UK isvykau.. Na kaip man cia sekasi - su maistu sakyciau neblogai. Kita aplinka, reikia pinigus taupyti - neleidziu sau persivalgyti ir pan. Bet minciu kyla, i persivalgyt, ir vemti (na sitom mintim teko pasiduot keleta kartu), kyla minciu ir zalotis... Su maistu vis tiek man nenormalus rysys - susiplanuoju plana visai savaitei - na mazdaug pagal VSC planeli, susirasau ka pirksiu, susiperku viska tiksliai tiksliai, zinau ka valgysiu po penkiu dienu pvz uzkandziuj - viska mntinai moku... Bijau svorio, noro numest svori daug - pripazinsiu yra minciu ir pradet vel mazint maista... Na bet nepasiduodu joms kol kas. Tiesa su sportu irgi idomiai - nusistaciau, kad per savaite viena valanda begimo, neskaitant salsos amoku, plaukiojimo viena karta ir vienos teniso treniruotes, neduok dieve negaliu pabegiot treciadieni, nervinuosi, kol kita diena iskankinu save begiodama... Nes rimtai vaidenasi kad storeju... Na kas del maisto irgi baisu, kad kiti nematytu valgant, jei tenka univere valgyt, ne karta valgau tualete... Vis gi nera labai normalu... O dar jei uzeina ta baisi busena, kai as nezinau kur dingti, kai negaliu nieko daryti, kai noris klykt, bliaut, uzmigt ir neatsibust... Bet kokiu atveju tai simta kartu geriau nei buvo pries VSC - as tada jau visai nusivegetavus buvau, nes nesugebejau net mokytis, net suns isvest pasivaiksciot... Fui, baisu prisimint...

nzn ar paguosiu tave/save...ar atvirksiai, bet tualete ir as univere valgau tai tikrai ne normalu, kai aplink fekalijom smirda bet prie kitu neprisiverciu, o dar jei kazkas i burna ziuri kai valgau, galvoju, kad tam zmogui turbut bjauru i mane ziuret ir nezinau kaip elgtis tokiais atvejais...
dar minejai, kad zalojiesi...zianai, turput psichine negalia viena "nevaiksto", buna dienu (ypac pries menesines) kai draskau oda, atrodo spuogai, bet ju ten ner, vistiek draskau iki kraujo...tik nesenaii pastebejau, kad taip darau ir pagalvojau, kad tai nera noramalu suns nesvedu jau apie men, jegu truksta zmonem pasirodyt...i egzus(pirma bandyma) nevaziuoju, laikau azartiskai, is antro karto, islaikau puikiai...tas nedziugina ne kiek...paskaitu isvis nelankau, neprisiverciu... uzvakar i vaistinele nakti is nevilties ilindus buvau, vaistu nuo dantu skausmo ieskojau...o paskui mintis kilo: jei prisiesciau vaistu, manes niekas turbut para laiko neieskotu...issigandau tokiu minciu bet taip gyvent neimanoma!

Del vaistu - kiek kartu mastyta - prisigerciau ju ir viskas... Bet gerai kad veikia sazine - ka artimieji darytu... Ir taip per daug del manes prisikentejo per ta VS
Mergyt, siulau nebijok, kreipkis i VSC - pades, ne visam laikui, bet pades, po truputi su atkryciais, bet imanoma gyvent, nes as zinau, kad sedint giliai duobej - era gyvenimo visiskai... Nera prasmes, nieko... Dabar ta busena nebera pas mane kas dciene - tai jau didelis pasekimas ir bent jau valgau normaliom porcijom ir reguliariai, nebepersivalgau.... Neskaitant aisku visu likusiu durnu minciu ir nesveiko poziurio i maista/sporta/ jausmus tikrai daug geriau