QUOTE(Eglaitė 32 @ 2010 11 29, 10:48)
Pilnai su tavimi sutinku

.
Normalioje seimoje, je taip butu galima issireiksti, kaip minimum 50 proc. turi buti skiriama vyrui. Kaip minimum. Tu teisingai mastai, kad vaikai is seimos anksciau ar veliau iseis, o mes liksime su savo vyrais. Tai kokie santykiai su vyru bus pasilike, jei per ta laika (18-20 metu) buvo lendama vaikams i subine ir santykinai (o gal ir visiskai) ignoruojamas vyras?
As manau, jei seimoje vaikams skiriamas didesnis demesys, tai
bet kokiu atveju, tai nera normali seima - kazkas joje yra negerai.
O jeigu vaikai 5 ar net daugiau? Likusius procentus nuo tų 50 ir visų kitų užsiėmimų po trupinį paskirstyt vaikams?

Kiekvienas vaikas kasdien turi gauti bent kažkiek tėvų dėmesio tik sau, o ne dalintis dar su kažkuo (ne mistika, o auklėjimo psichologija).
QUOTE(Reika @ 2010 11 29, 13:21)
okodel negalima padaryti bendra patiekala ir abiems duoti vienu metu?
O jeigu vaikas dar mažas, o vyras neįgalus (laikinai ar visam laikui) ir pats negali pavalgyti? Kurį pirmiausia maitinsit?
QUOTE(Eglaitė 32 @ 2010 11 29, 16:26)
1. As ne eksperte, o normalu yra tai, kur yra harmonija. Temos autore papasakojo apie savo drauge, kuriai vaikai pirmoje vietoje. Jei tu vyrui butum antroje vietoje, tai gal nelabai kaip jaustumeisi, a?
2. Normalioje seimoje, vaikams reikalingas normalus, mamos mylimas tetis, i kuri jie galetu atsiremti, jaustis saugus kaip uz sienos.
1. O tau labai baisu pralaimėti kovoje dėl dėmesio prieš savo pačios vaikus? Tau vyro dėmesys tau pačiai svarbiau negu vaikams? Ir pati jį mieliau skiri vyrui negu jiems?
2. Į ką gi jie atsirems, jeigu tėtis su mama tik vienas į kitą žiūri

Tipo jeigu jau vyrui dėmesio mažiau skirsit, tai vaikai nebus saugūs ir į jį atsiremt negalės?
Kalbat apie kažkokias harmonijas, bet labai panašu, kad vyras jums gerokai svarbesnis.
Negi tai, kad vaikai kažkada išeis, yra toks svarus argumentas? Kur jie išeis? Tik iš namų. Bet ne iš jūsų gyvenimo. Na, nebent jaus, jog jums jų tikrai nereikia...