QUOTE(šviesi lapė @ 2010 12 14, 19:41)
Teko pirkti kursinį darbą (baudžiamosios teisės sritis), pasakysiu viena - pinigai išmesti į balą. Su rašančia mergina bendravom internetu, ir galų gale gavau tokį darbą, kad net buvo gėda pačiai skaityti. Galų gale vis tiek teko viską perdaryti...
Beje, man atrodo, kad teisininkai, suprantantys dalyką, turi normalius, gerai apmokamus darbus, ir savo laiko svetimiems darbams negaišina. O tie, kurie to laiko turi... Pati taip dabar svarstau, nes nespėjau parašyti kursinio būtent dėl darbo, o ką gavau nusipirkusi iš laiko turinčios merginos, jau pasakojau.
Beje, man atrodo, kad teisininkai, suprantantys dalyką, turi normalius, gerai apmokamus darbus, ir savo laiko svetimiems darbams negaišina. O tie, kurie to laiko turi... Pati taip dabar svarstau, nes nespėjau parašyti kursinio būtent dėl darbo, o ką gavau nusipirkusi iš laiko turinčios merginos, jau pasakojau.
Tai jūs kažkaip ne taip su rašančia (iu) tarėtės. Kiek žinau (bent jau tie, ką pažįstu), darbai yra rašomi dalimis. Pvz. Sumokat už pirmą dalį, jums parašo, nunešat tikrinti vadovui. Patikrina ir pasako, gerai ar negerai. Jei negerai, toliau procesas vyksta taip: sumokat už antrą dalį, o rašantysis pataiso pirmąją, jei kas buvo negerai ir parašo antrą dalį. Tada vėl nešate tikrinti. Ir t.t., kol pasiekimas toks rezultatas, kuris tinka darbo vadovui. Nebent darbo vadovas visiškas grybas ir netikrina darbo, nekonsultuoja. Ir žinoma, labai priklauso nuo rašančiojo kvalifikacijos. Vieni rašo ne tik, kad pinigų užsikalt trumpam laikui, bet nori išlaikyti gerą vardą, susiburti pastovių klientų ratą ir pan. Tokie žmonės tikrai rašo gerai:)