Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

#553
QUOTE(Magnoli@ @ 2010 09 10, 13:20)
Zinok, ne tu viena cia futbolo megeja  mirksiukas.gif


Pas mane kas liečia futbolą tas pats lotuliukas.gif
O tuos "tokia profesija" parašytus apie tylėjimą žodžius nukopijavau ir nusiunčiau vyrui žinute"..........suveikė drinks_cheers.gif išsikalbėjom ir sutarėm,kad bandysim dažniau kalbėtis...............nes dabar tą duobė vis gylėjo ir gylėjo. Nu bet kai dabar vyskta krepšinio čempionatas...nelabai mums gaunasi (čia biški juodas humoras aišku).
Bet kaip gerai,kad Jūs čia visos parašote....o tai tikrai galvojau,kad aš turbūt viena pasaulyje tokia kažkokia nenormali, man vienai negerai, aš viena taip jaučiuosi, pas mane vieną įtampa vis dažnesnė sanykiuose su vyru,man vienai nebesvarbu bus jis šalia manęs ar ne...nors žiauriai tą žmogų myliu.... būna tokių akimirkų,kai jaučiuosi tarsi nebetūrėčiau jokių jausmų, tarsi būčiau ledo gabalas,tarsi save stebėčiau iš šalies, o paskutiniu laiku užeina toks noras išeiti...............į niekur...................net nemoku įvardinti koks tas jausmas..........bet norisi uždaryti duris ir išeiti.....o po to baisu pasidaro.................nes aš nežinau kur eiti?
Ačiū,kad išklausot 4u.gif
Atsakyti
#554
QUOTE(Dijav @ 2010 09 10, 16:21)
būna tokių akimirkų,kai jaučiuosi tarsi nebetūrėčiau jokių jausmų, tarsi būčiau ledo gabalas,tarsi save stebėčiau iš šalies, o paskutiniu laiku užeina toks noras išeiti...............į niekur...................net nemoku įvardinti koks tas jausmas..........bet norisi uždaryti duris ir išeiti.....o po to baisu pasidaro.................nes aš nežinau kur eiti?
Ačiū,kad išklausot 4u.gif

Esu tokiu panasiu akimirku turejus, kai norejau but kazkokioj besvorej erdvej, supuotis ar plaukt pasroviui ir grizt i realybe, kai ji man tampa pakeliama, ne tokia zeidzianti.
Siuo metu megaujuos buvimu su savo keturiu men. dukterecia, kuri dabar sekioja mano spausdinancia ranka akimis rolleyes.gif
Atsakyti
#555
Tokia profesija,
o kaip suprasti, ar esi susigyvenęs su nevaisingumo diagnoze? Na, turiu galvoje, kad išmokai gyventi su tuo, randas liko, bet žaizda jau užsitraukė?
Nes kartais man atrodo, kad jau su tuo susigyvenau, daug mažiau apie tai galvoju, galiu neskaudant širdžiai būti su draugų vaikais. O kartais koks menkniekis iššaukia ašaras, nors tu ką smile.gif
Ir dar vis kirba man mintis, kad jeigu susitaikysiu su šia diagnoze, ar neužprogramuosiu savęs nesėkmei ir vaikų neturėjimui? Nes jeigu susitaikai, tai tarsi ir nebesitiki, kad kažkas pasikeis į gerąją pusę.

P.s. Labai smagu, kad atsiranda tokių žmonių, kaip tokia profesija, skiriančių savo laiką ir žinias kitų žmonių labui. Nes susitvarkyti su nevaisingumu išties nėra lengva ir informacijos apie psichologinę pagalbą nėra daug. Taigi ačiū Jums 4u.gif
Atsakyti
#556
QUOTE(Dijav @ 2010 09 10, 16:21)
būna tokių akimirkų,kai jaučiuosi tarsi nebetūrėčiau jokių jausmų, tarsi būčiau ledo gabalas,tarsi save stebėčiau iš šalies, o paskutiniu laiku užeina toks noras išeiti...............į niekur...................net nemoku įvardinti koks tas jausmas..........bet norisi uždaryti duris ir išeiti.....o po to baisu pasidaro.................nes aš nežinau kur eiti?
Ačiū,kad išklausot 4u.gif


Labai tiksliai parasei, man taip pat "tai" nutinka. Kaip ir rasiau, kad pasiilgau kazko kito. Tai turejau minti, kad pasiilgau "jausti", o buna daznai, kad jauciuosi tuscia, kaip tu rasei "ledo gabalas". Vyras uzsidares savyje, nieko neina is jo ispesti, kad ir kaip kalbinciau, pradeda tik ieskoti prie ko prikipti, kas visai nereiksminga, pavargau. Ir nekalbinu, gyvenam tik, kaip kambariokai jau kokia savaite, kalbam tik apie buitinius dalykus.
Kartais, matyt uzsimirses, pasako kai ka, kas man labai panasu i pavyda, ko visada labai ginasi. Bet ar nebus taip, kad tai baime, del to, kad as galiu susirasti kita vyra, nes su juo viena mano karsciausiu svajoniu neissipildo. Ir gaunasi toks paradoksas, kad kaip tik jo toks elgesys ir skatina mane galvoti, kad norisi iseiti, tik nera kur...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kristar: 11 rugsėjo 2010 - 11:31
#557
Merginos, skaitau ir stebiuosi.. Pasirodo, daugelis iš mūsų tylim ir kenčiam savyje, nesikalbėdamos su tais, kurie yra kaip ir artimiausi žmonės, su kuriais norime/stengiamės/visaip bandome susilaukti vaikų. Kaip čia taip nutinka? Ar taip yra dėl to, kad nevaisingumas koją pakiša ir daug ką pakeičia dviejų žmonių gyvenime, santykiuose? Ar imame galvoti, kad gal žmogus ne tas? O gal tiesiog vaiko laukimas tampa svarbiau už vyrą, kuris ir mylimas, bet ir su kuriuo nepavyksta realizuoti savo motinystės troškimo?
Jei sakyčiau apie save, tai aš neišsikalbėdavau niekada su juo dėl to, kad tiesiog man pačiai savo skausmo, baimės ir panikos ir kitų išgyvenimų yra pakankamai, ir atrodo, kad jei imsim abu apie tai kalbėti, viso to bus tiek daug, kad aš nepakelsiu.. Suveikia stručio principas, kai patogiau kentėti kiekvienam savyje, taip lyg ir apsimetant, kad problema ne tokia jau ir didelė ar kad ne taip jau stipriai ir paveikia..
Atsakyti
#558
QUOTE(Nendrė @ 2010 09 07, 13:59)
Beja, Gaja. as bijau suklysti bet man rodos pas tave pradejus laukti antro vaikelio su vyru buvo dideli nesutarimai, lygtais tu cia pasakojai apie tai. Nereikia nepagalvojus rasyti tokiu viltingu poastu, kaip viskas grazu po vaikelio gimimo.
beabejo tai neispasakyta laime.

Jei atidziai skaitei,tai rasiau,kad vaikelio gimimas tikrai neissprendzia visu problemu,tame tarpe ir tarpusavio nesutarimu,bet niekada nebuvau tokia laiminga,kaip budama mama,tik tai ir suteikia jegu gyventi 4u.gif
Beje,siandien man juoda diena,tai galiu ir niuriau pasneketi,gal tau labiau patiks... kad gyvenimas yra s... ir asaru pakalne,ir is viso ko cia joje kankintis...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *Gaja*: 11 rugsėjo 2010 - 21:31
#559
QUOTE(*Gaja* @ 2010 09 11, 22:25)
Jei atidziai skaitei,tai rasiau,kad vaikelio gimimas tikrai neissprendzia visu problemu,tame tarpe ir tarpusavio nesutarimu,bet niekada nebuvau tokia laiminga,kaip budama mama,tik tai ir suteikia jegu gyventi 4u.gif
Beje,siandien man juoda diena,tai galiu ir niuriau pasneketi,gal tau labiau patiks... kad gyvenimas yra s... ir asaru pakalne,ir is viso ko cia joje kankintis...


Uzjauciu labai del juodos dienos 4u.gif Bet yra del ko "kankintis", pati zinai del ko wub.gif
Atsakyti
#560
QUOTE(Lin4ia @ 2010 09 11, 23:46)
Uzjauciu labai del juodos dienos  4u.gif Bet yra del ko "kankintis", pati zinai del ko  wub.gif

Zinau,ka ryt bus viskas sviesiau... bet kai dziaugiuosi,tai dziaugiuosi be stabdziu,o kai liudna,tai liudziu... Aciu,mieloji,tu visada randi silta zodi 4u.gif
Atsakyti
#561
QUOTE(stebetoja @ 2010 09 10, 18:46)
Tokia profesija,
o kaip suprasti, ar esi susigyvenęs su nevaisingumo diagnoze?...
...Ir dar vis kirba man mintis, kad jeigu susitaikysiu su šia diagnoze, ar neužprogramuosiu savęs nesėkmei ir vaikų neturėjimui? Nes jeigu susitaikai, tai tarsi ir nebesitiki, kad kažkas pasikeis į gerąją pusę.

Priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, tai ne tas pats, kas nuleisti rankas. Situacija ta pati, svajonė ta pati, gydymas toks pat, bet požiūris kitas.
Išsilaisvina daug vidinės energijos, visas kūnas tiesiog atsipalaiduoja tiesiogine šio žodžio prasme. Žmogus gyvena taip, kaip gyvena, nebespaudžia savęs, neeikvoja energijos kovodamas pats su savimi.
Ramybės būsena labai santykinis dalykas. Nepatikėsiu nė vienu, kuris pasakys, kad susitaikiau su nevaisingumu, niekada nebeverkiu, niekada nebeliūdžiu, santykiai idealūs. Liūdesio akimirkų bus visada. Skirtumas toks, kad žmonės atranda savyje arba išmoksta naujų, efektyvių streso įveikimo būdų.
Atsakyti
#562
QUOTE(tokia profesija @ 2010 09 13, 11:44)
Priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, tai ne tas pats, kas nuleisti rankas. Situacija ta pati, svajonė ta pati, gydymas toks pat, bet požiūris kitas.
Išsilaisvina daug vidinės energijos, visas kūnas tiesiog atsipalaiduoja tiesiogine šio žodžio prasme. Žmogus gyvena taip, kaip gyvena, nebespaudžia savęs, neeikvoja energijos kovodamas pats su savimi.
Ramybės būsena labai santykinis dalykas. Nepatikėsiu nė vienu, kuris pasakys, kad susitaikiau su nevaisingumu, niekada nebeverkiu, niekada nebeliūdžiu, santykiai idealūs. Liūdesio akimirkų bus visada. Skirtumas toks, kad žmonės atranda savyje arba išmoksta naujų, efektyvių streso įveikimo būdų.



Kaip tik skaitau knyga V.E. Franklio "Zmogus iesko prasmes", kurioje labai aiskiai, su pavyzdziais aprasyta, kaip gali pakeisti savo poziuri, kad ir, i kancia, kaip kancioje rasti prasme. Kai kancia igauna prasme, tada zmogus nenuleidzia ranku, tai kaip varomasis variklis.
Taip pat, kaip paradoksaliai veikia organizma baimes ir uzciklinimas i tiksla. Ta prasme aikinama taip, kad baime yra ivykio motina, ko bijosi tas ir atsitiks. Aiskinama, kaip pakeisti poziuri i baime.
Man tikrai daug dave si knyga smile.gif .
Atsakyti
#563
QUOTE(zulika @ 2010 09 10, 13:23)
o kam spardyt, tiesiog eini ir darai  rolleyes.gif

Su kuo?!!! Donoru? lotuliukas.gif

Papildyta:
QUOTE(Magnoli@ @ 2010 09 10, 13:20)
Zinok, ne tu viena cia futbolo megeja  mirksiukas.gif

Pasirodo, mūsų brangiausieji turi daug bendro g.gif biggrin.gif
Atsakyti
#564
QUOTE(tokia profesija @ 2010 09 13, 09:44)
Priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, tai ne tas pats, kas nuleisti rankas. Situacija ta pati, svajonė ta pati, gydymas toks pat, bet požiūris kitas.
Išsilaisvina daug vidinės energijos, visas kūnas tiesiog atsipalaiduoja tiesiogine šio žodžio prasme. Žmogus gyvena taip, kaip gyvena, nebespaudžia savęs, neeikvoja energijos kovodamas pats su savimi.
Ramybės būsena labai santykinis dalykas. Nepatikėsiu nė vienu, kuris pasakys, kad susitaikiau su nevaisingumu, niekada nebeverkiu, niekada nebeliūdžiu, santykiai idealūs. Liūdesio akimirkų bus visada. Skirtumas toks, kad žmonės atranda savyje arba išmoksta naujų, efektyvių streso įveikimo būdų.

sutinku su Jumis wub.gif
dar nesenai bandziau sau irodyti kad as galiu nebeverkti ir kad jauciu kad susitaikau su nevaisngumu,ne velnio nesusitaikiau.uzteko uzklausti vienai nepazystamai seimai kodel neturime vakelio,uzteko kai pakviete i vaiku gimtadieni draugai ,verkiau ir supratau kad niekas nepasikeite,kad esu pazeidziame sitame reikale ir kad labai sunku.
Atsakyti