Aš vis galvoju, kad kiekvienas giminėj turi vyresnių žmonių, juolab pačių tėvai, tetos-dėdės, bet kažkaip su jais sugyvenam. O dėl anytų manau, kad priešinamės vien todėl, kad ji svetimas žmogus. Kaip vaikas kuris turi patėvį, rėkia, kad neaiškink man tu ne tėvas. Čia kažkas panašaus.
Nors kiekvienas nemėgstam kai kišasi bet kas, ar tai mama, ar anyta.
Manoji nėra bloga, draugiška, linksma, nesikiša niekur, nevadovauja ir nieko neaiškina. (Na, tokia pusiau anyta, mes nesusituokę). Važiuoti reikia visai į kitą Lietuvos galą, bet kas porą mėn nuvažiuojam, kartais B vienas, kartais kartu.
Tik va, aš vis nežinau kaip elgtis virtuvėje

Visur kur dažniau lankausi, kaip kad draugės namai, tai pavalgius atsigėrus suplaunu, padedu į vietas, pati viską pasiimu, pas savo tetas, močiutes taip pat, natūralu. O ten aš nežinau ką daryti. Visas virtuvės stalviršis apkrautas, ten visada yra indų, puodų, kiaušinio lukštų, kaulų, duonos kriaukšlių. Visi prieskonių indeliai limpa nuo garų ir taukų, kas virtuvėje neišvengiama. Man ten kažkaip sunku, nes atsikėlus nuo stalo, lėkštes nusinešu, bet plaut kaip ir neplaunu, nes nesuprantu kur ten ką padėjus, o indų jie nešluosto. Ant grindų visada pilna trupinių. Šiaip ji tvarkingas žmogus, tikrai nėra apsileidusi, bet dėl darbo ir laiko stokos (bei yra vyras ir be MB dar du sūnūs, jie nelabai padeda ir į buitį nesikiša) ne viskas ten taip švaru kaip mano namuose.
Sakysit tai pasiimk šluotą ir šluok, išplauk lipnius indelius ir t.t. Žinoma, kodėl ne, bet ką jūs pačios pagalvotumėt jei pas jus taip imtų ir darytų. Kažkaip nesmagu, jei ji pagalvos, kad man čia atrodo nešvaru viskas, ir reikia valyti, o ir suprantu kai žmonės nemėgsta, kai kitas jo virtuvėj sukasi.
Ten nesijaučiu svečiu ir apie mane šokinėti nereikia, bet va kažkaip vis ta virtuvė toks nejaukus dalykas. Su kambariais, vonia paprasčiau, lovą atsikėlus pasikloji, drabužius susidedi, į vonią reikmenis nusineši ir parsineši, tiek žinių.
B vis pyksta, kad tėvai pinigus ne ten laido, kad broliams laidžia daugiau nors yra jaunesni, nei kad jam buvo leidžiama. Kartais ir man atrodo, kad jie kai kuriais atvejais elgiasi/elgėsi neprotingai, kad aš niekad taip nedaryčiau ir mano tėvai taip nedarė. Bet puikiai žinau, kad ir mano tėvai su pričiūdais.
Manau retas su uošviais, anyta gali būti tokie puikūs draugai. Santykiai draugiški, namuose ramybė, niekas nesipeša. Kai turėsiu vaikų vis dėlto ilgiau jų ten palikti nenorėčiau. Nepatinka man anytos principas, kad mergaitė turi tvarkytis, virtuvėj šeimininkauti, o berniukas ne. Jos vaikai susitvarko kai jau gerai pagrūmoji, kad reikia, o po pamokų ateina močiutė valgyt padaryti ar net pašildyti. O bernai jau dideli 18 ir 16 metų. O namuose patys nė piršto nejudina, nesusivokia, kad reiktų.
Nežinau... sunku kažkaip į kitą šeimą turinčią kitas vertybes, supratimą apie gyvenimą įsilieti. Bet tenka