Skaiciau tema.. nezinau, del tu negalejimu pakesti, vis del to manyciau gal turi buti pagarba kazkokia tam zmogui.
Savo anytai kol kas neturiu nei vieno priekaisto. Ir susitikom pirma karta tik musu vestuviu isvakarese, kai prisistate sako - mamyte. Bet kazkaip dar nesusivokiu, kaip tureciau ja vadint. Negyvenam labai arti, skiria 300 km. Buvom pries sventes ten keleta dienu, ir negaliu sakyt, kad buvo baisu. Normali ji moteris, ale kai man begaminant kazka, uzsiminem, kad ji visai nemegsta sukiotis virtuvej, nepatinka jai, tai apsiemiau visas dienas as, tai paskiau atsigirdo, kad kazkam gyre ji mane

. Tai ir maniskis virtuvej man ir padeda, ir padaro, ka reikia, negaliu skustis..Turi jie du sunus, vede kol kas tik maniskis. Reikia - padeda. Nuomones savo niekada nepersa. Ir siaip, ji dirba, domisi kazkuo, eina kazkur, dalyvauja, nesedi, kaip kokia kaimo motera , ir nevadovauja. O va uosvis kazkiek erzina, labai megsta jis pavadovaut, paaiskint rankas susidejes. Bet cia jau mano kantrybe neisnestu, o MB yra gan kantrus, jo mama, kiek supratau, irgi tokia..