Anyta

Labai teisingai. Mano mama niekada nesikisa i musu su vyru reikalus ir neaiskina, ka daryti, ko nedaryti. Bet as zinau, kad ji visada mane palaiko, visada galiu paprasyti jos patarimo ir pagalbos (ir visada juos gausiu). Labai dziaugiuosi, kad ji sugeba islaikyti atstuma ir tuo paciu likti artima. O vyras man nuolat sako, kad mano ir mano tevu santykiai labai salti, nes jo motina lenda visur, kur tik imanoma, patarineja... ka cia patarineja - isakineja, nuolat nori visais rupintis, nesvarbu, kad to nereikia. Vos nenuprotejau, kai po gimdymo ji 10 dienu pas mus sedejo ir manim "rupinosi", nors as puikiai jauciausi. Ir nepaaiskinsi tu jai...

Is tiesu kartais atrodo, kad butu paprasciau jei ji manes nemegtu. Dabar megsta mane net per daug. Nori atstoti mama, nes mama mano gyvena ir keliu tukstanciu km (kurie netenka daug reiksmes, kai abi naudojames internetu). Ir paciai ant saves pikta, kad jauciu priesiskuma zmogui, kuriam taip patinku.

Blogiausia, kad ta meile man neapseina be patarimu, isakymu ir visokiu keistu komentaru. Pora dienu po gimdymo ji pajuokavo: "Tu atemei is manes sunu, dabar as is taves tavo sunu atimsiu". Ir zvengia. Mano vyrui baisiai juokingas pokstas pasirode. Arba vyras sako (gal 4 dienos po gimdymo buvo): "Mama siandien tave labai pagyre. Sake, kad neisivaizdavo, jog tu tiek suneliu rupinsiesi". Man taip nesmagu pasidare, nes tuo metu jam tik sauskelnes pakeisti ir papuli paduoti reikedavo. Negi ji mane, kad as ir to nedarysiu?

O paburbejimai, kad mano sunus bus invalidas, nes as jo nevysciau ir jo kojos del to bus iskrypusios, kad neturiu pieno (kai pirma diena maitinau sunu, bande atitraukti jo galva man nuo kruties ir sugirdyti jam misinuko!), ka daryciau ta ir ana, nedaryciau to ir ano tiesiog varo is proto.

O vyras dziaugiasi, kad jo mamyte mane myli



Taip pat mother in law yra anagrama woman hitler

Nu čia jau vyrams reikia tada guostis, kokios mūsų mamos (jų uošvienės) blogos maniškė valdinga, mėgsta vadovauti, įsakinėti, tačiau persiprašau neskambinėja man kiekvieną dieną - ar pavalgei, ar turi ką švaraus apsirengti, ar užtenka pinigų ir t.t. Tiesiog ji žino, kad geriausiai aš (nors manau, kad ir visi) mokosi iš savo klaidų. Ir išvis norisi viską darytis patiems, kad ir sunkiai, bet patiems taupytis, o ne lengviausiu būdu paprašyti tėvų, o va anyta tai vyrui kiekvieną dieną skambina, kai aprėkia - ramybė savaitę, tada vėl.. ir jei tik priimtume, tai ji mums ir visą sloiniką su turtais atiduotų..

O cia gerai ar blogai?

Ogo Jeigu mane taip "mylėtų", tai seniai būtų pasiųsta toli toli Maniškė nesikiša, nes aš jai to neleidžiu Taip sakant, žino savo vietą Bet vistiek jos nemėgstu, nes kalba vienaip, o iš tikrųjų elgiasi ir yra visai kitokia, žodžiu visada nori atrodyti geresnė, nei yra iš tiesų

Blogai. As apskritai nekenciu to islepinimo iki siol ir tebelipinimo dabar, kad zmogus dar gyvendamas pas juos turejo darba, uzdirbdavo normaliai, o teveliai vistiek viskam pinigus kisdavo, tai imk pavalgyk, tai uz tai, kad nuvezei kazkur ir sudeginai tik 5Lt kuro, duos kokius 50Lt, tai nusipirk batus ir t.t. tai siaip sau, "gal neturi" ir t.t.
Man toks auklejimas ir lepinimas yra tikrai blogai ir net labai. Ir sakau ne is lempos, suvokiu pati, galu gale matau minusus to auklejimo dabar, ir esu maciusi artimu pavyzdziu, kaip lygiai taip pat elgdavosi ir tikrai gero neduodavo.
Jeigu mes tik ir noretume traukti is ju pinigus ir visa gyvenima gyventi is ju, manau tai butu gerai. Yra du skirtingi dalykai, tarkime nelaimes atveju kazkokiu ir esant reikalui - taip, duotu ir mano tevai pinigu. Bet aciu dievui bent maniskiai turi proto siuo atveju.


As irgi nekenciu to manes kazkokio didelio mylejimo, "isausktinimo" ir visu tu le le le. Bet dar tvardausi kolkas kur nors nepasiuntus. Nezinau, man net dirbtinai atrodo, kai ateina svetimas zmogus, o jis jau beveik iskart ir priimamas kaip pats "geriausias", "mylimiausias" ir meile liejasi per krastus. Nesakau, kad reikia elgtis saltai ir atzagariai, bet nereikia taip ir i uzpakali lysti atsiprasant ir cackintis.. o siaip gal Ruby Tuesday gal supyks, bet dazniausiai po tokia labai meile tikrai nesislepia meile dazniausiai

O tai ką kalbėti, kai anyta neliepia eiti savo 31 metų dukrai (MB sesei) dirbti, o visą gyvenimą išlaiko iš pensijos? Nes mat toji neranda darbo pagal specialybę (kas visai natūralu, nes neturi jokios darbinės patirties), o bet kokio dirbti nenori eiti, nes susigadins CV Tai gauna 325 lt iš socialinio ir sėdi namie patenkinta be jokios veiklos.. O anyta pastoviai dejuoja, kai atvažiuojam, kaip sunku jiems gyventi, kaip viskas brangu ir bla bla bla...O kai pasakiau savo nuomonę, kad MB sesuo tingi dirbti, tai abiems labai nepatiko.
Bet kokiu atveju, pažiūrėsim kaip bus toliau, nes uošviai su saule negyvens, įdomu, kas ją tada išlaikys.

O mano taisykle - kuo reciau mataisi su anyta, tuo santykiai idealesni taip ir darome.

Absurdas. Prie tokių dalykų ir priveda tas toks elgesys kaip mano anytos, kad (gyvenant dar jiems kartu) žmogus dirbdavo, užsidirbdavo, bet ne tik, kad iš jo nebūdavo paimama kažkokia bent maža dalis mokesčiams, maistui bendram (nu dar čia tiekto, nors sakyčiau tai yra labai geras būdas pratinti vaiką prie gyvenimo, galų gale kažkuo normalu prisidėti kai jau gali, o ne toliau ant sprando 100% sėdėti), bet vistiek buvo toliau kišami pinigai ir agituojama, kad tu vaikeli prastą darbą dirbi, nereikėtu tau jo dirbti (nors darbas paprastas, eilinis). O ji turi be mano vyro dar du vaikus, tai tie irgi "amžinai užsiėmę ir neturi laiko" jos akimis, nors sėdi prie kompo arba laksto po miestą. Nu tai pikta irgi klausytis kaip ten juos aukstina, nors nera ten ka aukstinti ir dar su pateisinimu "neturi laiko". As ir mokytis, ir dirbti, ir namus mamai tvarkyti, ir dar su draugemis pasilakstyti spedavau, o ten sedi, nedirba, nezinau ar galima vadinti mokymusi (nes oficialiai mokosi, bet kadangi neakivaizdziai ir praktiskai tai tevai moka uz skolas ir pazymius), uztat yra "auksine martele", kuri visdar mokosi/dirba, vyrui valgyti ruosia, maista gamina, galu gale turi savu reikalu, bet tikrai "visada turi laiko" anytos darbus atlikti, nes ji gi irgi "labai pavargus" nuo neaisku ko. Is viso pirmomis dienomis jauciausi nejaukiai, nes jie nera kazkokie aukstas pareigas uzimantys patys, minejau kitoje temoje, kad uzdirba maziau nei daug, bet daugiau nei vidutiniskai dazniausiai eiline seima, o pinigu visada truksta, nes (zinoma sukisa vaikams) ir leidzia neprotingai, todel reziume vistiek nieko neturi. Bet jie tokie labai issiaukstine, mazdaug ant kitu kas cia per darbas (pvz. musu drauge isisdarbino sekretore uz 800Lt, darbas mano akimis normalus, as isvis nedrisciau sakyti, kad kazkoks darbas yra prastas ar zeminantis), tai buvo ten apsneketa tokiu pasikelusiu tonu, kad kazkoki pastumdeles darba dirba, kas ten ji tokia, tik kazkokia rasinetoja. Apie vidutiniskai gyvenancius kaimynus irgi: oi jie vargsai ir visokiais zodziais. Musu nusipirkta gyvenamoji vieta (tikrai ne landyne, tiesiog paprastumas, zinoma remonto reikia ir pan.) tai mazdaug skyle ir kaip jus cia prastai gyvensit?! Tai as irgi jauciausi ir tebesijauciu "vargse" bet ka padarysi, kazkaip nusispjoviau. Bet vyro auklejime oi kaip jautesi.. dar dabar kyla finansiniu nesutarimu tarp musu delto, bet po truputi imu perlauzti, nes labai neigiamus dalykus duoda zmogui: Efese mineti dalykai nedirbsiu bet kokiu, noriu tik lengvo darbo, su aukstomis pareigomis ir zinoma milziniskais pinigais, geriau isvis nedirbsiu, nei dirbsiu uz mazai (atsiranda logika, kad 800Lt menesine alga yra geriau nei 0Lt), labai neprotingas pinigu leidimas, nemokejimas taupyti, galu gale gyvenimas nuo algos iki algos ir panasiai


bet ka daryti toms, kurioms tenka gyventi su anyta? mes negyvename, taciau kartais to neuztenka, norisi viska mesti ir isvaziuoti 300km atstumu nuo jos (aciu dievui kraustomes i kita miesta pagaliau), nes siaip skambineja po 20kartu,o kai netyngi ir atvaziuoja, kvieciasi ir mus i savaite po 4kartus

Mano situacija kiek sudetinga: pirma, as atvaziavau i sali, kurios kultura kardinaliai skiriasi nuo lietuviskos. Noriu nenoriu, reikia priimti kai kurias keistenybes, pvz, cia normalu, kad zmones, gyvenantys uz 10 min kelio nuo taves, gali ateiti i svecius su nakvyne Taigi negaliu vertinti anytos elgesio tik per lietuvisko poziurio prizme.

Antra: pastaruosius dvejus metus mano vyras eme skysteti. Anksciau drasiai priestaraudavo savo motinai, ko pasekoje ji daznai nebekalbedavo su juo (ir manim!) po kelias savaites, nes labai nemegsta, kai jai kas priestarauja. Dabar stengiasi jai itikti, viska nutyli. Is manes reikalauja to paties, mano nepasitenkinimas jo motina sukelia didziulius konfliktus. Tai, aisku, kelia dar didesni priesiskuma jo motinai, nors ir labiausiai sioje situacijoje kaltinu vyra.

Daug svarsciau, bet niekaip nerandu tokio jo "suskystejimo" priezasciu. Galbut as anksciau ko nors nepastebedavau, nes su jo motina maziau bendraudavome. Deja, po vyro tevelio mirties ji is kaimo persikele gyventi i mano vyro brolio namus, 10 min kelio nuo musu namu Kadangi vyras su broliu labai susipyke ir gal jau metus laiko nebendrauja, nesilankome ju namuose. Anyta tada dazniau lankosi musu namuose Be to, prisideda tai, kad dabar turime vaikeli, kuris jai yra gal dvidesimtas anukas (pati 8 vaikus turi, o tie visi po kelis vaikus...), bet kazkodel iskart tapo mylimiausiu.



Ne, nesupyksiu, kaip tik dziaugiuosi kuo ivairesniais komentarais: gal kuris pades pakeisti poziuri, imti ziureti i visa situacija kiek kitaip

Manau, po jos "meile" labiausiai slepiasi noras vadovauti. Idomu, kad ji turi 6 marcias, bet mylimiausios esame as ir kita marti, su kuria dabar gyvena. Toji yra labai sauni moteriske, bet per daug paslaugi, nuolanki, visiems padedanti, tai aisku, kad anyta jai jau seniai uzsikore ant sprando ir ne nebando nulipti. Na, o as, stengdamasi nematyti kai kuriu jos nesamoniu, nes musu kulturos skiriasi, noredama, kad vyras butu laimingas matydamas, kaip mes sutariam, pati prisiprasiau. Beje, ji nera issilavinusi, nekalba angliskai, o as jos gimtaja kalba ne itin risliai kalbu, tai mums daznai iskyla komunikaciniu problemu, bet tai neatsaldo jos noro pas mus kuo daugiau sveciuotis

Atsimenu, kai dar vyro tevelis gyvas buvo (pries kokius 4 metus), jie pas mus buvo atvaziave porai dienu ir be galo dziaugiausi anyta, nes ji nepradejo man aiskinti, ka daryti namuose, neeme knistis po spintas ir pan. (as to tikejausi). Galvojau, kaip saunu, kad taip gerbia mano tvarka. Dabar jau viskas pasikeite... Anyta ne kad aiskina, ka daryti, bet ir pati savo tvarka ivesdineja. Jei ji musu namuose, nueinu su suneliu dienos metu pamiegoti, uzsidarau miegamojo duris, tai girdziu, kad ji musu spintas atidarineja. Ir dar vagia is musu namu. Tualetini popieriu nuolat nesasi namo. Celofaninius maiselius. Darzoves ir vaisius. Karta vyras be vakarienes liko, nes ji maisto likucius, skirtus vyro vakarienei issinese

Del jos vagysciu ir vyras kartais man paburba, bet as jau is jo pasisaipau, nes yra kazkada sakes, kad noretu, jog jo motina musu namuose jaustusi kaip savo ir imtu ka panorejusi. Tai sakau jam, ko tu skundiesi, gi svajone issipilde Aisku, jis lepteldamas ta nesamone neturejo galvoje nuolatiniu tualetinio popieriaus vagysciu, bet man vis tiek pikta buvo: gi mano namai, nenoriu, kad ji ka be mano zinios imtu!

Taip noreciau, kad mano vyras pagaliau "kietesnis" pasidarytu ir kiek apramintu savo mamyte, nes net del vagysciu jis nedrista jai nieko sakyti...

prajuokino su tualetiniu popieriumi.. nenoriu nieko blogo tuo pasakyti, tiesiog kartais smagu blogume izvelgti ir juokingaja puse, ka ir pati matau darai kartais
Tuo labiau sakydama, kad po didele kazkokia meile daznai slepiasi ne meile.. juk as irgi esu "mylima, auksine" martele kolkas vienintele, bet vistiek pati geriausia, tikra dukryte ir seimos nare, taip pat kaip ir vaikai labai liaupsinama, giriama ir t.t. net pacia juokas sueme. Bet tuo paciu irgi nori uzsikarti ant sprando, kad as jai viska padaryciau ir jos norus pildyciau. Beto kartais siaip pagalvoju ar nera tai dirbtina meile, na kad jos mintyse gal ir nesu tokia jau gera, grazi, miela ir t.t., bet tik vaidina dideli spektakli kokie mes visi idealus ir kaip vienas kita mylime vienu zodziu vengiu jos kaip maro stengiuosi kuo maziau bendrauti, per daznai paprasyta pagalbos arba kai apsilankymai pas ja man tampa per dazni (pajuntu karimasi ant sprando) ir ima varginti nevengiu pavaidinti "uzsiemusios ir simuliuojancios". Tik vyras tada vienas irgi nevaziuoja. Aciu dievui, mano dar laikosi kietai, ir pasiuntineja, ir galu gale buna, kad ragelio nekelia, ir siaip atraso velniu, kad maziau kiskis, maziau skambinek, maziau daryk nesamones, o tai isvis nevaziuosiu pas tave. Apsiramina kaip sakiau neilgam, kokiai savaitei, kol "isizeidimas" praeina bet irgi bijau, kad nesuskystetu.. nes zinok tikrai viena nepajegciau kovoti ir kariauti. Dabar tai labai gerai, as tiesiog stengiuosi atsiriboti, patyleti, ignoruoti, nes dar nesmagu anytai "akis draskyti", vyras atlauzia velniu. O jei vyras tyletu, tai isivaizduoju, kad neistverciau ir paleisciau gerkle as, o tada jau kazin ar "geriausioji" martele tokia tebeliktu ir kuo pavirstu musu santykiai

Vistiek manau, kad geriausias patarimas - kuo imanoma bandyti labiau ignoruoti, tyleti, nekreipti demesio, bet uz 10min kelio kaiminysteje pilnai tikiu, kad neistveriama

"Mylimiausios" todėl, kad leidžiate, jog ji jums vadovautų ir aiškintų. Kitos tikriausiai pastovi už save ir savo šeimas, todėl ir ne tokios "mylimos"... Jūsų anyta toks žmogus, kuri kaip vampyras ieško silpnesnio ir pasiduodančio jos įtakai žmogaus ir prie jo priskrenta...O tada jau tikiu, kad nesaldu gyventi...

taip ir ziauru ir negrazu,sakykit ka tik norit ,bet man ne tas rupi .man svarbiau viso veiksmo esme.as galiu pasakyti kokios yra pasekmes gyventi dragiskai,nieko nesakyti,o sirdy nekesti,nes cia turi buti gerbiama sita persona.ot sito labiausiai ir gailiuosi,reikejo vyti po velniu tokia anyta is kart o ne 20 metu gerbti ja ir sau nervus gadintis.gal dabar taip nekalbeciau.