Anyta

As tai is pradziu maniau, kad man pasiseke , ir sutarsiu su busimaja anyta gerai
na bet klydau. Kai su MB nusprendeme apsigyventi kartu, ji bande nuteikti mano busimaji pries mane, atseit as verciu (!) ji gyventi su manim kartu del pinigu.
kai pradejome planuoti vestuves, anyta teske, kad mums ju nereikia, vistiek jau gyvename kartu. kam tos vestuves.
po kurio laiko ji prisigere, ir rasinejo MB sms zinutes, pilnas panasaus turinio : ,,taip ir zinojau kad tau mama nereikalinga ir gyvenk su ja(t.y. manim) ,,
,,kam tau ji reikalinga (t.y. as) gryzk i namus (t.y. pas ja),,
na ir panasiai,
dabar teroras is jos puses vykdomas tik pastoviais skambuciais MB ir klausinejimas kiekvienos smulkmenos
su ja labai mazai stengiuos bendrauti, bet kai jau tenka, tai pasipyla zyzimai kad tik greiciau jai anuka padovanotumem.

Mane irgi kartais juokina, o dar suteikia vilti, kad vyras anksciau ar veliau labai supyks del tu vagysciu ir pagaliau pasius ja kuo toliau... ar bent paprasys nebevogti. Ji i toki prasyma turetu sureaguoti kaip i pasiuntima ir nebendrauti kelias savaites

O siaip pavyzdys jos izeidumo: kazkada vyras su anyta vaziavo i kaima porai dienu (as nenorejau...). Anyta kartu pasieme savo anuka, kuris del tos keliones praleido pamokas. Vyras jai pasake, kad kita karta neimtu, nes tam jos anukui i mokykla reikia. Anyta isizeide, pareiske, kad daugiau su mano vyru niekur nevaziuos ir nekalbejo kelias savaites. Buvo roooooojus



Taip, visiskai teisybe. Kazkada bendraudama padariau klaida ir jai nusileidau. Nuo tada ji eme ant sprando lipti. Va problema, kaip ja nuo sprando nusodinti, kad nebutu didelio konflikto tiek is jos, tiek is vyro puses. Zinau, jei is jos puses bus, vyras gali manes ir neuzstoti... Bandau dabar pasyviaja rezistencija, pvz, kai ji ateina i svecius, as "pamirstu" ja pavaisinti arbata. Tycia pagaminu itin astru maista vakarienei (mano vyras astriai megsta, as gi ir jam gaminu). Paslepiu kokius nors daiktus virtuveje, kuriu, zinau, jai reikes, kai sugalvos pati paseimininkauti. Kadangi jau minejau apie musu komunikacines problemas, kai ji klausia del vieno ar kito daikto, apsimetu, kad nesuprantu

Parasiau ir pati galvoju, kas as per durne, tokiais zaidimais uzsiimineju Bet gal kaip nors pavyks pamazu tapti ne tokia mylima



O kaip vyras reaguoja i tuos jos skambucius? Labai daug nuo vyro priklauso. Jei jis tvirtai tavo puseje, tai ta anyta gali karkseti kiek nori

va, na ir kaip reikia reikia gerbti tokias anytas,butu kokia kaimyne pasiuntei velniop ir ramu,o sitokia giminaite kad ir pasiusi velniop ji vistiek atlys pas savo suneli,ir jam prota suks.neradau as iseities daug metu,uzjauciu ir jusMissR.

nedrisciau su tuo sutikti. is dalies tiesos yra. bet is dalies "pakovojimas uz save" yra savaime suprantamas konfliktas su uosviene, pykciai ir panasiai. vel blogai, tuo labiau as jausciausi nesmagiai, ir siaip manyciau kad bet kokioje situacijoje, vyras, o ne zmona, turi savo mamai pasakyti nemeilius zodelius ir atvesti i prota. ir pasako maniskis, tik beda, kad ji supranta tik savaitei laiko. o as ir be konfliktisko pastovejimo uz save, sugebu neuzsileisti ant sprando paprasciausiai stengdamasi kai kazko reikia apsimesti uzsiemusia, sergancia ir t.t., skambineti man, kai nekelia ragelio vyras nustojo, nes viena diena nekeliau specialiai tris kartus, o poto labai ramiu veidu pasakiau: atsiprasau, bet dirbau ir neturejau laiko atsiliepti. nuo to laiko buvau kaip ir visi vaikai isauskstinta, kad "neturiu laiko ir esu labai uzsiemus" o situacija su "mylimiausia" manau imanoma ir stovint uz save, tiesiog kai yra daug vaidybos, zodziu tobulos seimos spektaklis kiek ka besakytum.


mes dar tik taupomes vestuvems baznycioje (esame tik susirase vyras ir zmonas), tai maniske pareiske, kad musu vestuves bus apgailetinos, gedingos ir visa kita (nes planuojame skirti TIK 10 000) o man kiek laimes, man vestuves kaip vestuves, zodziu as patenkinta ir laiminga, ir dar anytai gedos pridarysiu, nu gi geriau negali ir buti

palauk palauk,pagyvensi pamatysi,ir su vyru susipyksi o tokios anytos randa kada ilysti i tarpa,ir suneliai taip lengvai savo mamyciu neatsisako kaip tamsta isivaizduoji esanti svarbesne.palauk palauk bus visko duok dieve kad as apsirikciau.blogo nelinkiu tik kad nereiktu skaudziai nusivilti einant metams.

Jus labai ismintiga, nesokinejate kaip varle pries dalgi. Jus vyras labai laimingas, kad turi jus

Ohoho, koks grasinimas! Visos anytos - 100% gyvates, o visi vyrai - 100% po tu gyvaciu sijonais sedi

Suprantu, kad turejote skaudzios patirties su savo anyta, is praeitu postu matosi, kad vis dar jai neatleidote. Bet gal jau laikas pabandyti atleisti? Paciai lengviau bus. Kalbu is patirties

ne ne jokiu budu cia ne grasinimas,o zinau is savo patirties kaip buna.o buvo taip kvaila buvau ir jau nieko nebepakeisi.duotu man dabar kas tokia,per viena diena sudorociau.

O galvoji iki siol nebuvome susipyke? Ir kas nuo to pasikeite? Pirma - niekas jai nebega pasakotis po kiekvieno pykcio. Beje pirmasis pokalbis apie jo mamos kisimasi (nezinau ar tinkamas zodis, bet ta prasme apie tuos skambinejimus ir visa kita) baigesi su vyru dideliu pykciu. Bet zinau kodel, nes jo charakteris apskritai toks yra, kad net jei jis 100% sutiktu, jog esu teisi, bet pirmu bandymu visada is principo priestarauja, o po pertraukos "oriai" pereina i kita sprendima pats, nors is tikruju senai taip galvojo pats.
Kur pasakyta, kad as isivaizduoju esanti svarbesne? Ten, kad SIUO METU jis dar ja pasiuntineja ir t.t., bet TIKIUOSI, kad kaip Ruby Tuesday atveju nesuskystes KAZKADA VELIAU?! Dieve mano, pati apskritai nieko gyvenime negarantuoju 100%, kaip ir to, kad jis ir toliau niekada nesuskystes, galu gale, kad isvis mes iki grabo lentos pragyvensim kartu, kad neissiskirsim del anytos ar dar velnias zino isvis kitokiu nesusijusiu dalyku.
Sakyciau tikrai ne itin grazus pasisakymas. Zinau kaip mamos kartais sugriauna seimas ir santuokas, bet sitiek pykcio ir kitu zeminimo, kitiem linkejimo blogo ir nusistatymo, kad dabar jau visos anytos velniai, o visi vyrai mamyciukai kaip tavo..


Aciu, nors ir nezinau kiek ilgai uzteks kantrybes ta daryti tiesiog manau, kad apskritai kiekviena anyta yra toks zmogus, kuri turi pastatyti i vieta pats jos sunus, o ne kazkas `is salies, svetimas` - marti. Kita vertus sokinek nesokinejus.. galiu draskytis su ja kiek noriu, bet zinau rezultata - ji nepasikeis, santykiai su ja tik paastres ir galu gale taps tragiski, vyro ir seimos santykiai nuo to kentes, galu gale tai vistiek palies mano ir vyro santykius. Juk nera sunku patyleti ir `atsiriboti, atsitraukti`, kad ir akivaizdziai kartais ir su vyru tas problemas aptarti, spresti dviese. Manau visokie dalykai kaip ragelio nekelimas, atsisakymas atvaziuoti (del neitiketinos darbu gausos ir vis uzpuolanciu negalavimu ) yra kvaila, bet mazina artuma/bendravima, o tai savo ruoztu gerina tuos santykius. O kuo daugiau sokinesi pries anyta, tuo labiau tikrai ji ieskos tarpu ilysti ir isardyti seima. Ruby Tuesday `zaidimai`manau yra geresni uz akiu draskyma ir nevaisingus bandymus pastatyti i vieta

O siaip anyta uzvakar pirma karta is vyro lupu didelio pykcio metu isgirdo, kad mane nervina jos elgesys, lauksiu rezultatu

as ir vyrui sakiau,santykiai priklauso dazniausiai nuo anytos,kaip ji priima naujus seimos narius.deja su musiske anyta ne taip galiu pas ja palikti sunu bet kada,bet buna kad po kazkiek laiko skambina ,teiraujasi kada pasiimsim,ir meluoja kad vaikas verke ir nori namo.nors zinau kad tai netiesa



pataisiau maniskis kaip sakant sedi po mano padu (ne is piktumo),nes mes vienas kitam rupim,ir vienas kita palaikom,bet jis ne po anytos sijonu.

man nusiseke truputi geriau,skirtumas tik tas kad ji nebegeria.bet gerimas ja labai paveike,gere ji pries 10 m,bet kai girtaujama,smegenine isties nustoja veikusi,kaip veidas susibjauroja,taip ir protas,ir ji beveik blaivaus proto zmogus,yra ligone.tiesiog patariu atsiriboti 100 %,nes kai isgeria,zmogus buna nevaldomas,ir su tokiu zmogumi negalima tureti jokiu santykiu,nes nezinia ka ji gali padaryti.nes mano vyras man pasake :
dziaukis kad mano mama nebegeria,nes taves cia nebutu,jai girta vare is kiemo jo draugus,tai kas man butu buve

[quote=melynesne,2012 01 08, 14:07]
O galvoji iki siol nebuvome susipyke? Ir kas nuo to pasikeite? Pirma - niekas jai nebega pasakotis po kiekvieno pykcio. Beje pirmasis pokalbis apie jo mamos kisimasi (nezinau ar tinkamas zodis, bet ta prasme apie tuos skambinejimus ir visa kita) baigesi su vyru dideliu pykciu. Bet zinau kodel, nes jo charakteris apskritai toks yra, kad net jei jis 100% sutiktu, jog esu teisi, bet pirmu bandymu visada is principo priestarauja, o po pertraukos "oriai" pereina i kita sprendima pats, nors is tikruju senai taip galvojo pats.
Kur pasakyta, kad as isivaizduoju esanti svarbesne? Ten, kad SIUO METU jis dar ja pasiuntineja ir t.t., bet TIKIUOSI, kad kaip Ruby Tuesday atveju nesuskystes KAZKADA VELIAU?! Dieve mano, pati apskritai nieko gyvenime negarantuoju 100%, kaip ir to, kad jis ir toliau niekada nesuskystes, galu gale, kad isvis mes iki grabo lentos pragyvensim kartu, kad neissiskirsim del anytos ar dar velnias zino isvis kitokiu nesusijusiu dalyku.
Sakyciau tikrai ne itin grazus pasisakymas. Zinau kaip mamos kartais sugriauna seimas ir santuokas, bet sitiek pykcio ir kitu zeminimo, kitiem linkejimo blogo ir nusistatymo, kad dabar jau visos anytos velniai, o visi vyrai mamyciukai kaip tavo..
Ar ant uodegos uzmyniau kad tiek saukiat tamstyte.o grazus ar ne grazus pasisakymas cia niekas nepraso vertinti,cia visi raso savo problemas o jei nepatinka skaitykit anekdotu tema ten grazus pasisakymai.