Anyta

o as zinau atveji, kai mama myli tik vyriausia sunu ir jo vaikus, o va dukros vaikai lyg ne anukais butu. Atrodo, kad nei dukros, nei jos vaiku, nei jauniausio sunaus nemyli. Bet jai svarbu tik jos pirmas vaikas ir tik jo vaikai jai anukai
P.S. o mano anyta labai negraziai atsiliepia apie savo anukus, ypac savo dukros anuke vadina pyzd....., o kiti anukai supistvaikiai ir pan. Nors nei ji juos augino, nei jie jai ka padare.

Na dabar man jau viskas aisku. Is kur jus galite gerbti anyta, apskritai zmogu, jeigu net nesuprantate kas ta pagarba yra. Jeigu as isvis ignoruociau ir nevaziuociau pas ja niekada, nei per sventes tada manyciau butu galima vadinti nepagarba. Jeigu rodyciau/sakyciau, kad man ji nepatinka, butu nepagarba. Bet tai, kad vaziuoju, bendrauju, bet palaikau tik oficialius santykius, nera nepagarba.

Tas dabartinis igalus vyras igyjo patirti ir prota augdamas, stebedamas seima, auklejamas. Viskas atsiremia i seima, tevus, auklejima. Ne is dangaus jis toks jau protingas, su patirtimi nukrito.

uzsimanete zodziu zaisma? is esmes tai vienas ir tas pats, tiesiog tau jis nepatinka, tu nenori su juo itin siltai,artimai bendrauti. tas pats kas ne su kiekvienu zmogumi norime buti draugais, bet toli grazu nejauciame jiems nepykantos, tiesiog liekame neutralus. O nepykanta taip greitai neatsiranda, tai turi buti kazkas labai labai, o ne, kad nemegau ir perejau prie nepykantos. As asmeniskai nekenciu tik vieno zmogaus, ir nekestu kiekviena, bet tai nesusije su anytu tema. Tiesiog noriu tuo pasakyti, kad jus isvis labai akivaizdziai pati kupina viskam nepykantos.

Mama gera ir savo marciai, ir savo zentui. Na dziugu, kad sutaria, nesikisa ir t.t. nors jos santykiai su marcia tiesiogiai manes neliecia, su zentu - butu kitokie, butu daugiau pykciu su pacia manim, taip pat maziau bendrautume. Aukso vertes senoliu zodziai, kuo reciau mataisi, tuo ir santykiai geresni. Jusu pazvydyje manau apskritai jauciasi didesne meile sunui, nei dukrai. Kaip daznai buna, gal jauniausias/vyriausias ir kazkokiu kitu priezasciu. Savo vaiku antrosioms pusems (neskirstant i zentus,marcius) stengsiuosi buti gera, t.y. tiesiog priimti vaiko pasirinkima, gerbti jo seima, mano anuku teva/motina, ir nesikisti, nes taip sakant uzauginai ir paleisk, metas jiems kurti savo seimas, savo gyvenimus cia tik atsakymas i jusu pareiskima, bet va tokios anytos/uosvienes kaip jus ir nelinkeciau savo vaikams


pavyzdzio atveju, manau turetu islikti pagarba del pagimdymo, auginimo, maitinimo, isvardintu dalyku. tuo paciu rysio nebuvo, bet auklejo. o ir pati teigiate, kad meile ir pagarba nesusije. Jei tarp ju nera rysio ir meiles, tai vistiek siuo atveju matau pagrinda pagarbai ir dekingumui

as turiu pacia nuostabiausia anyta.as ja labiau myliu nei savo tikra mama ,nes jin daug labiau man padeda nei mano mama.jei reikia pasizieti kada vaikus be problemu jin juos padabos,jus merginos nematet kaip manoji anyta pesia plaukus mano vyro meiluziai vaizdelis buvo tikrai geras ta karta kai jos sunus(mano vyras) paklydo jin mane palaike 110 procentu jin vaiko geriau isizadejo bet ne manes.tokios anytos linkeciau visom jin angelas

na tada nėra ko tikėtis iš keikiamų vaikučių marčios geresnio dėmesio jos adresu

Manau, kad įstengsi būti prieš ją gera, kol neišves tavęs kurią nors dieną iš kantrybės. Džiaugiuosi už tas, kurios turi normalias padorias savo vietą jaučiančias anytas. Man tai kaip sapnas, nes esu dalyvauti jos kūriamame teatre. Dalyvauju - randa prie ko prikibt, nedalyvauju - dar labiau randa dėl ko pabambėt. Viskas turbūt priklauso nuo žmogaus sąmoningumo, tik kiek jo mumyse? Pirmiausia juk esame linkę savintis ir būti egoistais, o čia juk kažkas dar sūnų pasisavina! Už tai tikriausiai joms turėtume būti iki grabo lentos dėkingos
Papildyta:


O anytos gal galetu jausti tokia pat nesibaigiancia padeka marciu mamoms, kad ju sunums jas uzaugino?! Ar ne taip??????? Jei jau ishvis kazkas kazkam cia uz kazka dekoti turetu....

O kur parasyta, jog neturi? Kur parasyta, kad reikia visus menkinti ir t.t.?

Gal pradekime gerbti aplinkinius, o ne vien sau pagarbos reikalaukim. Ir jei kazkuris zmogus elgiasi kaip chame, gi nebutina patiems virsti chamais. Bet zinoma kiekvienas renkasi tai kas jam artimiau sirdies, kokia vidine kultura. Norit buti chames, isveikata. Pirmyn. Lodikites, bet tuomet nesipiktinkite, abi labu tokios pat.

mano anyta nuo pirmu dienu bande aiskint man, kad as jai kaip dukra. as nors ja gerbiau, bet pasakiau, kad as jums niekad nebusiu dukra, ojus man mama, nes as turiu savo mama juolab maciau kad tuose zodziuose buvo daug dvilypumo. veliau tas pasiteisino su kaupu...

Juokingai graudu. Mane neretai pagyvene zmones vadina dukrele, cia reik suprasti jie kesinasi i mano mamos vieta, ar vis del to tiesiog cia toks kreipinys, ar siaip parodo poziuri i zmogu/tave, kad priima kaip artima zmogu/bendravimo lygmeni, kas gali buti artimiau motinai uz dukra.

Cia is tos serijos "rodai sirdi, o sako, jog tai tik mesos gabalas". Bet istikruju sirdis gi ir yra mesos gabalas, tik tas kuris turi sirdi, geba tame zeste izvelgti daugiau nei mesa. O dar juokingiau, kad zmogus atstumes, metes i veida "sirdi" kaip mesos gabala, neva aciu, turiu savo, kalba apie dviveidyste. O pkalbeti apie nejautruma, takto nebuvima nenorite... O kaip po tokio jusu elgesio su jumis bendrauti? Itariu nuoSIRDZIAI.

Tarp kitko, man buvo analogiska situacija, bet atvirksciai, puoliau giminiuotis as

Prie visu zodziu net nera ka pridurti o paskutinis sakinys tiesiausiai i desimtuka.



Jeigu anyta visa gyvenima parodo, sako, kad esate toje seimoje svetima - negerai. Jeigu pasako, kad kaip dukra - vel negerai, nes kesinasi pasisavinti. Tai kaip tada elgtis? Tuo labiau tai nerodo kesinimosi, tai tik elementarus mandagumas, siltumas, atvirumas, priemimas i seima. Mano anyta kadangi visa gyvenima pati buvo esta "tu esi pasaline, tu ne sava ir t.t." pati man pasake, kad priimsiu marcias, zentus kaip savo vaikus. Ir nuo to nei kiek nesusinepatoginau, ji tik parode poziuri ir priemima, ir turedama elementariai to pacio mandagumo, supratingumo nepuoliau sakyti "as turiu savo mama". Visi puikiai zino, kad turiu, bet tai tampa antra tavo seima, nes tai vyro seima ir pasakyti "niekada nebusite mama, turiu savo" yra dar zemiau visko. Zmogus istiesia silta ranka, noredamas nuosirdziai bendrauti ir i ja tiesiog yra spjaunama. Tai ko jus tikrai tikites poto? Vyro seneliai mane lygiai taip pat ir anukele, ir dukrele vadina, ir ka? Man tai yra malonu apskritai gal todel, kad pati augau be seneliu beveik, tai siuo atveju taip jie man lyg atstoja tai, ko niekada neturejau, bet norejau.. bet tai yra vyresni zmones, o apskritai pas senus zmones dazniausiai daugiau kulturos nei pas mus ir dabar netaktiskai pasakyti "as jums ne dukra, ne anuke", kai zmogus tik siltai priima, su gerais ketinimais ir noru gerai sutarti.. nei kulturos, nei taktikos, nei mandagumo. ir kur tada musu paciu noras gerai su jais sutarti?
Papildyta:
Palaukit, ka reiskia kiek jums metu, kiek jus maciusi? Lindimas i mano asmeniskumus nepades jums igauti pagarbos, dekingumo kitiems zmonems ir kulturingumo. Kuo tai matoma? Ar as turiu per gyvenima permiegoti su desimt skirtingu vyru, kad pamatyciau desimt skirtingu anytu? Ju visokiu yra, bet kalbama apie elementaria pagarba, mandaguma, kultura, apie musu paciu morale ir purvina vidu.

Man vis knieti pasakyti, tai kam jus visos auginate savo vaikus ir NORITE uzauginti gerus, dorus zmones? Tai tik pavalgydinkite ir aprenkite, o jie patys be jusu isaugs, nes ne jusu taip iseina cia indelis ir pareiga. bet i save kaip i motinas neatsisukate pries taip snekedamos.

svarbu kaip pasako "tu man kaip dukra"

ir kaip jau galima tai pasakyti, kad butent butu tai "blogai"?

"Dažniausiai vidutiniški protai atmeta viską, ko negali suprasti" F. de La Rochefoucauld