PIRŠTO ČIULPIMAS/NAGŲ GRAUŽIMAS
Motinos pilve tiriant dar negimusį kūdikį ultragarsu, galima matyti, kaip jis čiulpia nykštį. Tėvai instinktyviai jaučia, kad tai yra normalu.
DĖL KO KŪDIKIS ČIULPIA PIRŠTĄ?
Jis tenkina savo natūralų čiulpimo poreikį. Tai yra malonu ir tai yra normalu kūdikystėje. Įprasta nesistebėti, kad kūdikis čiulpia čiulptuką. Jeigu čiulptukas iškrenta, kūdikiui ne visada pavyksta jį surasti. O pirštas yra šalia visada. Jis gali įsikišti pirštą į burną ir pats patenkinti savo čiulpimo poreikį. Kūdikis šia prasme yra mažiau priklausomas nuo suaugusiojo, jam nereikia laukti, kol suaugęs pastebės, kad čiulptukas iškrito ir jį paduos.
Čiulpimo poreikis pas vienus vaikus gali būti stipriau, pas kitus silpniau išreikštas.
IKI KOKIO AMŽIAUS YRA NORMALU, KAD VAIKAS ČIULPIA PIRŠTĄ?
Gerai, jei iki vienerių metų vaikas užmiega čiulpdamas pirštuką. Čiulpimo pradeda mažėti apie 9 mėn., dažnai natūraliai jis išnyksta iki 12 mėn..Dantims, žandikaulių padėčiai piršto čiulpimas nekelia problemų iki 4-5 metų. 85-99 proc. vaikų iki to amžiaus būna nustoję čiulpti pirštą.
Jeigu vaikas nenustoja čiulpti piršto, kol pradeda kalbėti, galima pradėti skatinti jį tai daryti.
DĖL KO "UŽSITĘSIA" PIRŠTO ČIULPIMAS?
Kadangi čiulpimas teikia malonumo, taip pat sumažina stresą, atpalaiduoja, tai tampa įprastiniu būdu įveikti stresą, pasijausti saugiam ir ramiam, kuomet pavargęs ar ruošiasi miegui, įpročiu stimuliuoti save kai nuobodu. Piršto čiulpimas tampa tiesiogiai susietas su vaiko poreikiu nusiraminti, išsklaidyti nuobodulį ir pan.. Ir vaikui tai yra gana efektyvus, labai lengvai prieinamas būdas (pirštas visada šalia). Retais atvejais tai skatina tęsti šį įprotį ir suaugusiojo amžiuje.
Iki tol, kol vaikas yra pakankamo amžiaus bet koks spaudimas dėl piršto čiulpimo gali skatinti šį įprotį (draudžiamas vaisius -saldus), virsti kova tarp tėvų ir vaiko.
AR PIRŠTO ČIULPIMAS GALI BŪTI SIEJAMAS SU NENORMALIA ŽMOGAUS PSICHIKA?
Ne.Tyrimai rodo, kad tarp čiulpusių ir nečiulpusių piršto vaikų pagrindinis skirtumas yra tame, kad pirmieji pasižymi ilga kovos su tėvais istorija. Ta kova kelia vaikui nerimą, kas skatina dar dažniau ramintis pirštuko pagalba. Pirštą čiulpiantys vaikai yra tiek pat emociškai brandūs kaip ir kiti vaikai.
Suaugę žmonės, turintys įprotį čiulpti pirštą, yra normalios psichikos. JAV tokių žmonių yra apie 200000, o gal ir daugiau, kaip rodo statistika, jų būna net ir senukų tarpe. Piršto čiulpimas suaugusiojo amžiuje yra tik įprotis, iš vaikystės atsinešta streso įveika. Žmogus gali labai pergyventi dėl aplinkinių reakcijos į jo elgesį, nors iš kitos pusės pašaipios aplinkinių reakcijos gali jį ir pradėti motyvuoti atsikratyti piršto čiulpimo. Jeigu labai nori, žmogus valios pastangomis, arba padedant reikšmingam jam žmogui (supratingam sutuoktiniui, geram draugui, psichologui) yra pajėgus šio įpročio atsikratyti.
Piršto čiulpimas pats savaime psichologine prasme vaikui nėra reikšminga problema. Pagrindinė problema yra tame, kad gali iškrypti nuolatiniai dantys, keistis žandikaulių padėtis, jei "užsitęsia" čiulpimas iki 4-5 metų. Kita problema yra vaiko savęs vertinimas- jei nuolat girdi, kad jis blogas, nes pirštai burnoj, ir jaučia, kad pirštuką čiulpti taip malonu, kad negali sustoti, pradeda apie save galvoti, kad jis yra blogas vaikas, nes negali elgtis taip, kaip reikalauja tėvai. Dėl to darosi neramu, ir vėl reikia piršto.
KAIP PADĖTI VAIKUI?
Jeigu matote, kad vaikas čiulpia pirštą, kai jam nuobodu, švelniai atitraukite dėmesį kuo nors įdomiu, net neminėdami apie piršto čiulpimą. Vaikas jaus, kad jį mama supranta, reaguoja į iškilusį poreikį įspūdžiams. Taip galima elgtis ir su kūdikiu.
Vyresniame amžiuje, kai vaikas jau moka kalbėti, šios problemos sprendimo pagrindas yra paties vaiko noras nebečiulpti piršto. Mūsų užduotis yra sužadinti tą norą. Spaudimas nustoti gali sukelti tik vaiko pasipriešinimą ir nerimą.
Kaip priversti norėti? Galima bandyti sukurti aplinką, kur vaikas pats pasirinktų nebečiulpti piršto.
Vienas būdas yra tepti Daumexoliu. Tačiau žmogus turi gebėjimą priprasti prie bet kokio skonio, todėl "tepalą" reikia keisti.
Kitas būdas yra veikti per paskatinimus ir veikti tam tikrais žingsneliais. Čia geriausia dirbti kartu su psichologu ar vaikų psichiatru- žmogum, kuris padėtų visa tai koordinuoti, taptų reikšmingu vaikui žmogumi ir tuo būdu galėtų daryti jam įtaką. Kad būtų aiškiau, pateiksiu Pvz., konsultacijos metu su vaiku susitariama, jeigu jis žiūrėdamas animacinį filmuką šiandien susilaikys nuo piršto čiulpimo, tai galės pažiūrėti dar vieną filmuką, pvz., iš mamos paimtos video kasetės, arba tada mama vakare paseks pasaką. Jei ne- nebus pasakos ar filmuko. Tegul vaikas pasirenka. Jei vis dėl to renkasi čiulpti, ieškome kitos situacijos, kuri būtų jam lengvesnė, ir paskatintų rinktis ne piršto čiulpimą. Paskatinimas būtinai teikiamas iš karto, priklausomai nuo vaiko amžiaus tos pačios dienos ar net valandos bėgyje. Pamažu situacijos yra plečiamos, pirmiausia dirbama su čiulpimu dieną, kai jis liaujasi, tik tada pereinama prie čiulpimo prieš miegą ir naktį. Čia galima panaudoti ir pirštines.
Taigi, reikia kantrybės ir bendradarbiavimo su specialistu. Svarbu neskubėti, nors aišku norisi problemą išspręsti kuo greičiau.
Aciu psichologei uz issamius atsakymus, as irgi jauciau kad dar galima pabandyti su specialistais, nors ir buvo pas mus keli nesekmingi bandymai, todel nesinori daugiau eksperimentuoti. Noreciau psichologes paklaisti, gal jus patarume kur geriau kreiptis Vilniuje esant siai problemai?
Vilniuje kreipkitės į savo poliklinikoje (ten, kur vaikas priregistruotas) esantį Psichikos sveikatos centrą. Neišsigąskite, kad Jus pirmam kartui užrašys vaikų psichiatro konsultacijai, nes pas psichologą vaikai patenka tik iš psichiatro (toks yra įsakymas iš ministerijos, nežinau, ar visos poliklinikos jo laikosi, bet turėtų).
Jeigu norite privačios pagalbos, yra Personpremier centras, kur konsultuojami vaikai, internete jie atrodo turi puslapį, paskui centras "Mažylis ir šeima" Pamėnkalnio gatvėje 19-8, tel.2621334; Vilniaus Universiteto Psichologinė Konsultacija (šalia Prezidentūros), tel. 2687255.
Jeigu norite privačios pagalbos, yra Personpremier centras, kur konsultuojami vaikai, internete jie atrodo turi puslapį, paskui centras "Mažylis ir šeima" Pamėnkalnio gatvėje 19-8, tel.2621334; Vilniaus Universiteto Psichologinė Konsultacija (šalia Prezidentūros), tel. 2687255.
Psichologe, o gal galetumete pakomentuoti - kaip kovoti su ciulpimu nakti? Nes diena tai is tikro aiskiau, nukreipi demsi ir tiek, o pries uzmiegant - kaip daryt? Vieninteli zinau buda - leist siust iki pirmos nakties. Tada labai greitai nuluzta, nespeja to pirsto paciulpt 
as tikrai dar eisiu pas psichologa su pana, bet Noa klausimas ir mane domina, jeigu samoningai vaikas pirsto neciulpia, uzmiega be pirsto, bet per miegus vel isikisa, ka tada daryt galima? nes diena dar vaikas save kontroliot gali, galima girti, paskatinimai ir t.t bet per miegus?
sveiki, mano sunui 7,5m, dukrai 6m. Sunus nagus grauzia nuo 4m. Buvom pas du skirtingus psichologus Vilniuje-kazkokia nesamone, ju standartinius patarimus moku mintinai. Sunaus virsutiniai dantys jau kreivi. Buna laikotarpiai kai negrauzia, bet po to vel tas pats. Kalbames labai daug, pats supranta, kad negerai, bet net nepajunta kaip nugrauzia. Vienintelis budas- visai neleidziu zaisti kompu, tada nagai uzauga per 3 dienas, bet tik keletui dienu. Demesio ir uzsiemimu netruksta, tepimas nepadeda.
Auringai.
Atrodo esate visai nusivylusi psichologais. Bet kaip supratau, pagrindinis dalykas, kurį gavote- tai patarimus, informaciją ką ir kaip daryti. Patarimus dalinti lengva, jei tik jie būtų veiksmingi, tai nereiktų ir psichologų, užtektų parašyti komplektus patarimų ir išdalinti kiekvienam.
Psichologinio darbo esmė yra pokalbis, kurio metu dalinamasi ne tik informacija, bet ir emocijomis. Jeigu vaikas kramto nagus, ir tai daro periodiškai, gal tai yra susiję su tam tikra nuotaika, įvykiais šeimos gyvenime, kada jis nustoja ir vėl pradeda kramtyti? Reiktų pastebėti.Suradote puikią priemonę- kompiuterį, tik reiktų sumaniai jį panaudoti, tariantis su vaiku dėl laiko, kiek minučių, valandų(?) iškentės nekramtęs ir laiko prie kompiuterio. Pvz., iki pietų nekramto, gali žaisti, o vakare tegul kramto kiek tik nori, be jokių priekaištų. Pamažu nekramtymo laiką ilginame. (Jūsų atveju, kai vaikui 7 m. turbūt psichologui prireiks papildomai padirbėti su vaiko nerimo raiška.) Su psichologu geriau tai daryti, nes jis nešališkas, pvz., jam lengviau išlikti nesupykusiam ant vaiko už lėtą progresą negu tėvams. Tik reikia susitikti ne vieną ir ne du kartus, ateiti kartu su vaiku, kartu aptarti rezultatus, visiems pažaisti. Tai gali trukti keletą mėnesių. Iš patirties žinau, kad ši problema dažnai, tikrai ne visada, būna išsprendžiama, tik reikia kantrybės.
Atrodo esate visai nusivylusi psichologais. Bet kaip supratau, pagrindinis dalykas, kurį gavote- tai patarimus, informaciją ką ir kaip daryti. Patarimus dalinti lengva, jei tik jie būtų veiksmingi, tai nereiktų ir psichologų, užtektų parašyti komplektus patarimų ir išdalinti kiekvienam.
Psichologinio darbo esmė yra pokalbis, kurio metu dalinamasi ne tik informacija, bet ir emocijomis. Jeigu vaikas kramto nagus, ir tai daro periodiškai, gal tai yra susiję su tam tikra nuotaika, įvykiais šeimos gyvenime, kada jis nustoja ir vėl pradeda kramtyti? Reiktų pastebėti.Suradote puikią priemonę- kompiuterį, tik reiktų sumaniai jį panaudoti, tariantis su vaiku dėl laiko, kiek minučių, valandų(?) iškentės nekramtęs ir laiko prie kompiuterio. Pvz., iki pietų nekramto, gali žaisti, o vakare tegul kramto kiek tik nori, be jokių priekaištų. Pamažu nekramtymo laiką ilginame. (Jūsų atveju, kai vaikui 7 m. turbūt psichologui prireiks papildomai padirbėti su vaiko nerimo raiška.) Su psichologu geriau tai daryti, nes jis nešališkas, pvz., jam lengviau išlikti nesupykusiam ant vaiko už lėtą progresą negu tėvams. Tik reikia susitikti ne vieną ir ne du kartus, ateiti kartu su vaiku, kartu aptarti rezultatus, visiems pažaisti. Tai gali trukti keletą mėnesių. Iš patirties žinau, kad ši problema dažnai, tikrai ne visada, būna išsprendžiama, tik reikia kantrybės.
mano bernas taip pat iniko ciulpti pirstuka. jau ir "skaniausia"atrado - kaires rankos nyksti. dabar jam 3,5 men, o pirstukus atrado budamas 2,5 men.
maitinu tik savo pienu, nuo 3 gimimo dienos ciulpe ciulptuka. dabar visos trys "tutes" dulka stalciuje ir maziuko visiskai nedomina.
pirstuka ciulpiam visur ir visada. stresinese situacijose ir pries miega butinai.
buna atveju, kai fiziskai pirstuko negali isikisti i burniuka. na pvz automobilyje saugos dirzai neleidzia, rankos per trumpos. tuomet teveliai laikykites koks kyla skandalas.
kartais vidury nakties girdziu, kaip jis miegodamas cepsi su pirstu burnoj.
kiek imanoma bandau nukreipt demesi nuo pirstuko, kai istraukiu ji is burniuko, vaikui ciulpima stengiuosi pakeisti kuo kitu, pvz barskuti rodau ar kalbinu. rezultatas nulinis.
ir as ir mano vyras, kai buvom mazi, turejom tokiu pat problemu. vyras net apatinius dantis issikreivino. gal tai genetiskai paveldima?
maitinu tik savo pienu, nuo 3 gimimo dienos ciulpe ciulptuka. dabar visos trys "tutes" dulka stalciuje ir maziuko visiskai nedomina.
pirstuka ciulpiam visur ir visada. stresinese situacijose ir pries miega butinai.
buna atveju, kai fiziskai pirstuko negali isikisti i burniuka. na pvz automobilyje saugos dirzai neleidzia, rankos per trumpos. tuomet teveliai laikykites koks kyla skandalas.
kartais vidury nakties girdziu, kaip jis miegodamas cepsi su pirstu burnoj.
kiek imanoma bandau nukreipt demesi nuo pirstuko, kai istraukiu ji is burniuko, vaikui ciulpima stengiuosi pakeisti kuo kitu, pvz barskuti rodau ar kalbinu. rezultatas nulinis.
ir as ir mano vyras, kai buvom mazi, turejom tokiu pat problemu. vyras net apatinius dantis issikreivino. gal tai genetiskai paveldima?
| QUOTE |
| mano bernas taip pat iniko ciulpti pirstuka. jau ir "skaniausia"atrado - kaires rankos nyksti. dabar jam 3,5 men, o pirstukus atrado budamas 2,5 men. maitinu tik savo pienu, nuo 3 gimimo dienos ciulpe ciulptuka. dabar visos trys "tutes" dulka stalciuje ir maziuko visiskai nedomina. pirstuka ciulpiam visur ir visada. stresinese situacijose ir pries miega butinai. buna atveju, kai fiziskai pirstuko negali isikisti i burniuka. na pvz automobilyje saugos dirzai neleidzia, rankos per trumpos. tuomet teveliai laikykites koks kyla skandalas. kartais vidury nakties girdziu, kaip jis miegodamas cepsi su pirstu burnoj. kiek imanoma bandau nukreipt demesi nuo pirstuko, kai istraukiu ji is burniuko, vaikui ciulpima stengiuosi pakeisti kuo kitu, pvz barskuti rodau ar kalbinu. rezultatas nulinis. ir as ir mano vyras, kai buvom mazi, turejom tokiu pat problemu. vyras net apatinius dantis issikreivino. gal tai genetiskai paveldima? |
Maniškis, panašaus amžiaus būdamas, irgi buvo įnikęs pirštą čiulpti. Nykštys net plokščias pasidarė. Iki to soskę spjaudavo tolyn. Bet aš tą ją prispaudus vienu pirštu palaikydavau, kad neišspjautų, kol užmiršdavo. Taip jis atprato nuo piršto čiulpimo, jį vis pakeisdavau čiulptuku, o po kokio mėnesio soskės vis rečiau bereikėdavo. Todėl prie jos irgi nepriprato
bet gi nestovesi prie vaiko visa diena ir ciulptuko nelaikysi?
as bandziau ciulptuka isiulyti. bet nea. skiria mazius kur guma o kur pirstukas. neskanu. >
nu tarkim prisitaikis ir nespjaus. bet ne tik burniukas priprates ciulpti, bet ir rankutes burniuke buti. tai jos viens du ten ir atsiduria, o ciulptukas jau metosi salia. arba capt ir istraukia, o tuo tarpu kita rankute jau burniuke.
dar buna taip, kad zmogus " pasakyti" ka nors nori -aguu - o ciulptukas velgi plumt ant sono ir pirstukui kelias jau laisvas.
o dar tas nepriklausomybes nuo mamos jausmas, kai noriu tai ir gaunu, o soskes tai prasyti reik.
o nakti ka darydavai?
parasyk prasau detaliau
as bandziau ciulptuka isiulyti. bet nea. skiria mazius kur guma o kur pirstukas. neskanu. >
nu tarkim prisitaikis ir nespjaus. bet ne tik burniukas priprates ciulpti, bet ir rankutes burniuke buti. tai jos viens du ten ir atsiduria, o ciulptukas jau metosi salia. arba capt ir istraukia, o tuo tarpu kita rankute jau burniuke.
dar buna taip, kad zmogus " pasakyti" ka nors nori -aguu - o ciulptukas velgi plumt ant sono ir pirstukui kelias jau laisvas.
o dar tas nepriklausomybes nuo mamos jausmas, kai noriu tai ir gaunu, o soskes tai prasyti reik.
o nakti ka darydavai?
parasyk prasau detaliau
