Išsiliejimo skyrelis 2 - Puslapis 18 - Kertelė sielai

saulytej

Ištikimas dalyvis

saulytej

Ištikimas dalyvis

2010-08-11 09:50

11 rugpjūčio 2010 - 09:50

QUOTE(nebezinau:) @ 2010 08 11, 08:52)

pas mane panašiai..
tarsi yra tas žmogus, bet tarsi ir nėra.. (teoriškai yra, o fiziškai per daug toli jis..) ir taip pavargstu.. pavargau tikėti, laukti, svajoti... bet laikas pabusti ir sudėti taškus..bet vis tam nepasiryžtu..taip temdama gumą laimingesnė nuo to nesijaučiu..tik dar daugiau baimių, liūdesio, abejonių.. Nors atrodo jau mesiu viską..bet vėl jis sulaiko..vėl kažką pasako, kuo aš vis patikiu..ir tikiu..o gal tik noriu tikėti..
matyt ir aš jau pavargau nuo vienatvės..ir nuo noro tiesiog turėti žmogų su kuriuo galėčiau dalintis savo meile, rupesčiu, džiaugsmu....

<{POST_SNAPBACK}>

Man lygiai taip pat, as pavargau nuo vienatves, minciu jog galbut as kalta, kad neturiu to zmogaus, tas saves kaltinimas man taip igriso, kad negaliu daugiau

Pati sau kenkiu ziauriai viskuo kaltindama save, tai as nepakankamai grazi, tai netaip kazka pasakiau, taip ne tokia zinele issiunciau, nu vienu zodziu,turbut jei buciau ideali (nors tokia buti nenoriu) , vistiek rasciau prie ko prisikabinti

Bet kas blogiausia, kad tokia nuotaika ir savijauta ne kiek negereja

Siandien ir vel atejau i darba, diena visai grazi, saule sviecia, galeciau sypsotis ir tiesiog dziaugtis gyvenimu, atsiras tas man skirtas zmogus kazkada, bet ne, as ir vel liudna, vel save kaltinu

Nu kazkokia nesamone jau ......

OneLove

Ištikimas dalyvis

OneLove

Ištikimas dalyvis

2010-08-11 11:10

11 rugpjūčio 2010 - 11:10

QUOTE(saulytej @ 2010 08 11, 10:50)

Man lygiai taip pat, as pavargau nuo vienatves, minciu jog galbut as kalta, kad neturiu to zmogaus, tas saves kaltinimas man taip igriso, kad negaliu daugiau

Bet kas blogiausia, kad tokia nuotaika ir savijauta ne kiek negereja

Siandien ir vel atejau i darba, diena visai grazi, saule sviecia, galeciau sypsotis ir tiesiog dziaugtis gyvenimu, atsiras tas man skirtas zmogus kazkada, bet ne, as ir vel liudna, vel save kaltinu

Nu kazkokia nesamone jau ......

<{POST_SNAPBACK}>

Pasakysiu is savo patirties, nes ir man taip buvo gyvenime ilga laika. Tiesiog megaukis vienatve kad gali daryti ka tik nori, nereikia prie kazko derintis. Nes po to ateina seima/vaikai, asiranda kiti rupesciai, ir tada galvosi ir juoksies is saves kokia kvaila buvai, kad liudejai.

O as susiradau ta drauga, ir kas is to laimingesne buvau viena...

rita06

Atkaklus dalyvis

rita06

Atkaklus dalyvis

2010-08-11 12:49

11 rugpjūčio 2010 - 12:49

Labas, mergaites, gal as ir ne ten savo nuoskauda lieju, nepykit. Gal galesit ka nors ir patarti. Man labai skaudu, kad nesusisneku su septyniolikmete dukra. Man rodos, kad as jai visai nereikalinga, tik del pinigu ir namu tvarkymo, bet geriau butu, kad isvis negyvenciau kartu, o pinigus tik atsiusciau. Jei griezciau ka nors pasakau, ji sako, kad rekiu ir ji isvis su manim nebendraus, jei papriekaistauju, sako, kam isvis pasidarei vaiku, jei prasau, tai nereguoja. Nezinau, kokia taktika naudoti, kad santykiai pageretu. Jai atrodau, kad as esu bjauri, pikta, negrazi ir pan. Nors turiu ir draugu, ir nesu laikoma nuoboda, na, turiu virssvorio. Dabar ji grizta namo nakti, miega iki vakaro, o po to vel iseina. Nesitvarko, neuzsiima jokiu namu ukio darbu, o pretenzijos kaip uz milijona. kartais as net namo nenoriu eit, kad nematyt jos susiraukusios ir viskuo nepatenkintos. As kalta del jos visu problemu, ji sako, kad del visko atsakinga tik as, as turiu leist jai gyvent, na, pazistu dali jos draugu, bet tikrai nezinau, ka jie veikia mieste valandu valandom. Ji manes visai nevertina ir nemyli, man skaudu, bet noreciau rast kelia i jos sirdi. Nesakau, kad as ideali mama, bet tikrai nenorejau, kad taip iseitu. Su vyru gyvenam atskirai, jis isvis su vaikais nebendrauja.

saulytej

Ištikimas dalyvis

saulytej

Ištikimas dalyvis

2010-08-11 12:57

11 rugpjūčio 2010 - 12:57

QUOTE(OneLove @ 2010 08 11, 11:10)

O as susiradau ta drauga, ir kas is to laimingesne buvau viena...

<{POST_SNAPBACK}>

Gal jus ir teisi, bet kaip tada atsikratyti to kvailo ir nezmonisko vienatves jausmo, to nepilnavertiskumo jausmo

Tuo labiau, kad metai eina, o as ne jaunyn einu

Ai nu nieko, viskas praeis, tikiuosi .......

OneLove

Ištikimas dalyvis

OneLove

Ištikimas dalyvis

2010-08-11 13:32

11 rugpjūčio 2010 - 13:32

QUOTE(saulytej @ 2010 08 11, 13:57)

Gal jus ir teisi, bet kaip tada atsikratyti to kvailo ir nezmonisko vienatves jausmo, to nepilnavertiskumo jausmo

Tuo labiau, kad metai eina, o as ne jaunyn einu

Ai nu nieko, viskas praeis, tikiuosi .......

<{POST_SNAPBACK}>

Manau kuo daugiau dedi pastangu susirasti drauga, tuo maziau sansu ji sutikti, arba netikes pasitaikys.

Neliudekit, kai bus laikas jis pats atsiras.

Mumuke

Senbuvis

Mumuke

Senbuvis

2010-08-11 18:17

11 rugpjūčio 2010 - 18:17

QUOTE(nebyli asara133 @ 2010 08 10, 15:57)

O man liudna, kad cia, kur dabar gyvenu nera tikru draugu :verysad:aplink mane vien paviduoliai ir veidmainiai

prie akiu apsimeta geri, o uz akiu apsneka ir juokias

atrodo turetu dziaugtis, kad gerai gyvenu, pildosi mano svajones, o jie tik pavydi

<{POST_SNAPBACK}>

Žinau tą jausmą... Gyvenimas supažindino mane su viena tiesa: kuo labiau tave lydi sėkmė, tuo daugiau žmonių tau pavydi ir stengiasi visom išgalėm tavo sėkmę kitų akyse paversti grynu atsitiktinumu

Avocado

Super senbuvis

Avocado

Super senbuvis

2010-08-11 19:31

11 rugpjūčio 2010 - 19:31

QUOTE(saulytej @ 2010 08 11, 14:57)

Gal jus ir teisi, bet kaip tada atsikratyti to kvailo ir nezmonisko vienatves jausmo, to nepilnavertiskumo jausmo

Tuo labiau, kad metai eina, o as ne jaunyn einu

Ai nu nieko, viskas praeis, tikiuosi .......

<{POST_SNAPBACK}>

Mano situacija. Realiai suvokiu, kad tas savęs smerkimas ir nepilnavertiškumo jausmas tikrai nieko gero neatneš. Nebent atvirkščiai. Bet atrodo neina kitaip. Visokie klausimai kyla, kodėl aš, kodėl man šitaip. O reziumė aišku, jog kaltinimai nebūti

o juk reikėtų džiaugtis gyvenimu, laisve, savo laiku...

saulytej

Ištikimas dalyvis

saulytej

Ištikimas dalyvis

2010-08-12 11:12

12 rugpjūčio 2010 - 11:12

QUOTE(Tobsita @ 2010 08 11, 19:31)

o juk reikėtų džiaugtis gyvenimu, laisve, savo laiku...

<{POST_SNAPBACK}>

Butent, as irgi suvokiu, kad kaltindama save ir saves nemyledama as nieko nepakeisiu, nebent sau dar labiau pakenksiu, bet..... Kai susitinki su draugais pvz. ir visi ateina su antrom puse, nu tada tai as tikrai noriu tik namo eiti

O dar geriausias bajeris buvo, kai pries pora savaiciu snekejau su savo drauge ir jai uzsiminiau, kad visai noreciau suniuko, nu man patinka tokie mazyciai, tai zinot ka ji pasake, kad tai jau irodymas, kad man reikia vyro ir vaiku, nes tam tikrame amziuje (as manau ji kalbejo jau apie mano amziu) moterim atsiranda noras kazkuo rupintis, kazka globoti

Nu vienu zodziu, tipo man jau visai kvankst ir as jau tipo vos ne senmerge kuriais reikia sunu arba kaciu, kad draugija palaikytu

Nu as dar tikrai nesijauciu sena, as kaip tik esu dar jauna, man net 30 nera

Bet is tikruju, kai as pagalvoju apie savo problemas, juk nera jos tokios dideles, kitiem buna ir blogiau, ir as manau cia ateina zmoniu, pasiskaito ir turbut galvoja, nu sita tai tikriausiai neturiu ka daugiau veikti kaip tik verkti, kad neturi vaikino, bet man kazkaip lengviau pasidaro, kai as va taip issilieju, parasau, tada tos mintys, bent jau trumpam pasitraukia

Almatėja

Atkaklus dalyvis

Almatėja

Atkaklus dalyvis

2010-08-12 11:44

12 rugpjūčio 2010 - 11:44

Tobsbita, Saulytej, solidarizuojuos su jumis

Tai, ką judvi rašote, iki skausmo pažįstama ir išgyventa...
Aišku, smagu džiaugtis savo jaunyste ir visą laiką skirti tik sau, kai nevaržo jokie įsipareigojimai ir gali daryt viską, kas į galvą šauna... Kita vertus, kažkaip dingsta ūpas stengtis, kažko siekti ir tobulėti, kai žinai, kad neturi su kuo visu tuo džiaugsmu pasidalinti.
O dėl kitų problemų masto - visiškai sutinku. Kai pasiskaitau kitų merginų bėdas, kai serga ir miršta vaikai, kai kažkas nutinka artimiesiems, atrodo, mūsų senmergių godos - vienos smulkmenos. Bet juk kartais taip norisi pasiguosti ir sulaukti palaikymo...

saulytej

Ištikimas dalyvis

saulytej

Ištikimas dalyvis

2010-08-12 14:54

12 rugpjūčio 2010 - 14:54

QUOTE(Almatėja @ 2010 08 12, 11:44)

Tobsbita, Saulytej, solidarizuojuos su jumis

<{POST_SNAPBACK}>

Butent ir man tas noras yra su kazkuo dalintis dziaugsmu, tiesiog noriu paprastu dalyku, tokiu kaip apkabinimu, silumos, pokalbiu, tiesiog vakarieniavimo kartu, dienos ivykiu aptarinejimo ir t.t.

Kartais ir geda buna, kad as tokia istizele ir verkiu del tokiu nieku, bet kartais pagalvoju, juk is tikruju tai yra labai svarbu, juk mum kiekvienam norisi antros puses

charizsma

Senbuvis

charizsma

Senbuvis

2010-08-12 15:45

12 rugpjūčio 2010 - 15:45

QUOTE(saulytej @ 2010 08 12, 15:54)

Butent ir man tas noras yra su kazkuo dalintis dziaugsmu, tiesiog noriu paprastu dalyku, tokiu kaip apkabinimu, silumos, pokalbiu, tiesiog vakarieniavimo kartu, dienos ivykiu aptarinejimo ir t.t.

Kartais ir geda buna, kad as tokia istizele ir verkiu del tokiu nieku, bet kartais pagalvoju, juk is tikruju tai yra labai svarbu, juk mum kiekvienam norisi antros puses

<{POST_SNAPBACK}>

O as tai tame dalyke nieko blogo nematau.Vienas jauciasi vienisas,tas vienisumas igrista iki kaulu smegenu,ir pradedi vos ne protet,kai norisi taip sakant muro prie saves ir stipraus vyrisko peties,apkabinimu,glomoniu,buciniu ,atsidavimo jausmo ir vis ko kito.As manau tai yra visiskai normalu,mes esam zmones pritaikyti taip sakant gyventi ir sugyventi su dar vienu asmeniu salia saves ir kuomet jo nebuna atsiranda toks nepilnavertiskumo jausmas,o kai tas zmogus neatsiranda ilga laiko tarpa tada isviso toks niekingas pats sau jautiesi.O uzsisvajoji paskiau kaip butu taip ir anaip su tuo zmogum.Tik beda ta,kad kuo daugiau galvoji ir svajoji tuo labiau niekas nekimba taip sakant,o bandant atitraukti tas mintis pasiseka tik trumpam,nes vel gi kaip saulytej sake,ateina draugai su antrom pusem nezinau kaip jums,bet asmeniskai mansukirba pavydo kirminelis,kodel jos turi ,o as ne,o gal as prastesne ir uz tai vyrai i mane neziuri zodziu pasiberia bet ,o,taciau..As zinau fakta,jei atsirastu zmogus mano gyvenime,oi kiek mano problemu atkristu,tiksliau beveik visos.Zinau nereikia sakyti,atsiras kitas ir pan,bet del to ir gyveni zmogus...

Almatėja

Atkaklus dalyvis

Almatėja

Atkaklus dalyvis

2010-08-12 17:51

12 rugpjūčio 2010 - 17:51

Užtat ir smagu, kad daugelis čia nesako: neieškok, atsiras savaime, gyvenk savo gyvenimą... Bet, pripažinkim, juk spaudžia smegenis, kad esi viena

Na, negali imti ir liept sau negalvot, kas čia su tavim negerai, kad vis viena.
Man dėl draugų kažkaip nepavydu, gal todėl, kad gal tik pusė draugių susiporavusios, o kitos kaip ir aš, vienišės, o pažiūrėjus į susiporavusių diedus kažkaip pasidžiaugiu, kad tokio maušo šalia manęs nėra. Nenoriu įžeidinėt draugių, bet nė vieno jų vyriškio šalia savęs neįsivaizduočiau, bet džiaugiuos už jas, kad jom gerai.
O kad norisi mūro ir vyriško kvapo - žiauri tiesa. Pavargau tempt visą "namų ūkį" ant savęs, pavargau viena priiminėt sprendimus ir galu gale grižt vakarais į tuščius namus...

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis