QUOTE(Almatėja @ 2010 08 12, 17:51)
....viena priiminėt sprendimus ir galu gale grižt vakarais į tuščius namus...
...
...
... o man - dabar - toks gyvenimas būtų - didžiausia svajonė...
Džiaukis šia diena, nes nežinia, ką turėsi rytoj...
QUOTE(Vilusa @ 2010 08 12, 18:54)
... o man - dabar - toks gyvenimas būtų - didžiausia svajonė...
Džiaukis šia diena, nes nežinia, ką turėsi rytoj...
Džiaukis šia diena, nes nežinia, ką turėsi rytoj...
kaip matau, turite dukrytę. todėl tikrai netikiu, kad džiaugtumėtės visada grįždama į tuščius namus. Tai galbūt yra tik noras, vieno, dviejų vakarų, bet ne ilgo laiko tarpo.
Pritariu merginų išsakytom mintim...
mane dar liūdina ir artimų žmonių klausimai, užuominos
vis laukiami žentai ar močiučių klausimai:gi kaip gi sekas su tais meilės reikalais QUOTE(rita06 @ 2010 08 11, 12:49)
Labas, mergaites, gal as ir ne ten savo nuoskauda lieju, nepykit. Gal galesit ka nors ir patarti. Man labai skaudu, kad nesusisneku su septyniolikmete dukra. Man rodos, kad as jai visai nereikalinga, tik del pinigu ir namu tvarkymo, bet geriau butu, kad isvis negyvenciau kartu, o pinigus tik atsiusciau. Jei griezciau ka nors pasakau, ji sako, kad rekiu ir ji isvis su manim nebendraus, jei papriekaistauju, sako, kam isvis pasidarei vaiku, jei prasau, tai nereguoja. Nezinau, kokia taktika naudoti, kad santykiai pageretu. Jai atrodau, kad as esu bjauri, pikta, negrazi ir pan. Nors turiu ir draugu, ir nesu laikoma nuoboda, na, turiu virssvorio. Dabar ji grizta namo nakti, miega iki vakaro, o po to vel iseina. Nesitvarko, neuzsiima jokiu namu ukio darbu, o pretenzijos kaip uz milijona. kartais as net namo nenoriu eit, kad nematyt jos susiraukusios ir viskuo nepatenkintos. As kalta del jos visu problemu, ji sako, kad del visko atsakinga tik as, as turiu leist jai gyvent, na, pazistu dali jos draugu, bet tikrai nezinau, ka jie veikia mieste valandu valandom. Ji manes visai nevertina ir nemyli, man skaudu, bet noreciau rast kelia i jos sirdi. Nesakau, kad as ideali mama, bet tikrai nenorejau, kad taip iseitu. Su vyru gyvenam atskirai, jis isvis su vaikais nebendrauja.
Dažnai pasitaikanti situacija, kai mamos sunkiai susikalba su paauglėmis (bet čia jau užsitęsusi paauglystė) dukromis... Kažkur kažkada kažkas praleista ar duota per daug... Skaitant - toks jausmas, kad jūs tapote visiškai nebesuvaldanti SAVO gyvenimo situacijos, ir dar graužiatės, kad negalite suvaldyti dukros... Sunki būsena...
Patarti? Aš galiu patarti tik tiek - pabandykite į SAVE pažiūrėti kaip į atskirą savarankišką asmenybę, kuriai nereikia bijoti dukters
Pabandykite pažiūrėti į dukrą kaip į asmenybę (dabar ji maištauja, dabar ji jus įžeidinėja, prieštarauja - bet tai todėl, kad viduje ji jaučiasi blogai) - tam taip pat yra priežastys...Na, pabandykite gyventi kaip dvi moterys, o ne kaip dvi kariaujančios "pikčiurnos"...
Nors - viskas ką parašiau - beletristika... Tikri patarimai gali būti tik tada, kai gerai žinai situaciją... Gal pabandykite nueiti pas apylinkės psichologą, pakalbėti apie jūsų tarpusavio santykius...
Tik aš mana - kad jums pačiai pats laikas pradėti GYVENTI pačiai, pačia išmokti SAVE MYLĖTI ir VERTINTI
QUOTE(charizsma @ 2010 08 12, 15:45)
O as tai tame dalyke nieko blogo nematau.Vienas jauciasi vienisas,tas vienisumas igrista iki kaulu smegenu,ir pradedi vos ne protet,kai norisi taip sakant muro prie saves ir stipraus vyrisko peties,apkabinimu,glomoniu,buciniu ,atsidavimo jausmo ir vis ko kito.As manau tai yra visiskai normalu,mes esam zmones pritaikyti taip sakant gyventi ir sugyventi su dar vienu asmeniu salia saves ir kuomet jo nebuna atsiranda toks nepilnavertiskumo jausmas,o kai tas zmogus neatsiranda ilga laiko tarpa tada isviso toks niekingas pats sau jautiesi.O uzsisvajoji paskiau kaip butu taip ir anaip su tuo zmogum.Tik beda ta,kad kuo daugiau galvoji ir svajoji tuo labiau niekas nekimba taip sakant,o bandant atitraukti tas mintis pasiseka tik trumpam,nes vel gi kaip saulytej sake,ateina draugai su antrom pusem nezinau kaip jums,bet asmeniskai mansukirba pavydo kirminelis,kodel jos turi ,o as ne,o gal as prastesne ir uz tai vyrai i mane neziuri zodziu pasiberia bet ,o,taciau..As zinau fakta,jei atsirastu zmogus mano gyvenime,oi kiek mano problemu atkristu,tiksliau beveik visos.Zinau nereikia sakyti,atsiras kitas ir pan,bet del to ir gyveni zmogus...
As irgi tame nieko blogo nematau, bet kai isgirsti is aplinkiniu, kad nustok dejuoti, nes kitiem buna dar blogiau, nu tai ka zinau, tada pagalvoji, nu kokia as durna, kad del tokiu dalyku stradalinu, bet juk kiekvienam savos problemos yra dideles ir svarbios
Gal kai pagalvoji geriau, tai ne, tai nera problema, problema butu tada, kai mam butu 40, o as dar nei seimos, nei vyro netureciau, bet vistiek, man liudna kol kas, ir as tikrai noreciau tureti sau artima zmogu salia saves
Papildyta:
QUOTE(Almatėja @ 2010 08 12, 17:51)
Užtat ir smagu, kad daugelis čia nesako: neieškok, atsiras savaime, gyvenk savo gyvenimą... Bet, pripažinkim, juk spaudžia smegenis, kad esi viena Na, negali imti ir liept sau negalvot, kas čia su tavim negerai, kad vis viena.
Man dėl draugų kažkaip nepavydu, gal todėl, kad gal tik pusė draugių susiporavusios, o kitos kaip ir aš, vienišės, o pažiūrėjus į susiporavusių diedus kažkaip pasidžiaugiu, kad tokio maušo šalia manęs nėra. Nenoriu įžeidinėt draugių, bet nė vieno jų vyriškio šalia savęs neįsivaizduočiau, bet džiaugiuos už jas, kad jom gerai.
O kad norisi mūro ir vyriško kvapo - žiauri tiesa. Pavargau tempt visą "namų ūkį" ant savęs, pavargau viena priiminėt sprendimus ir galu gale grižt vakarais į tuščius namus...
Na, negali imti ir liept sau negalvot, kas čia su tavim negerai, kad vis viena. Man dėl draugų kažkaip nepavydu, gal todėl, kad gal tik pusė draugių susiporavusios, o kitos kaip ir aš, vienišės, o pažiūrėjus į susiporavusių diedus kažkaip pasidžiaugiu, kad tokio maušo šalia manęs nėra. Nenoriu įžeidinėt draugių, bet nė vieno jų vyriškio šalia savęs neįsivaizduočiau, bet džiaugiuos už jas, kad jom gerai.
O kad norisi mūro ir vyriško kvapo - žiauri tiesa. Pavargau tempt visą "namų ūkį" ant savęs, pavargau viena priiminėt sprendimus ir galu gale grižt vakarais į tuščius namus...
Man pavyzdziui nepatinka ieskoti specialiai vaikino, as aplamai nepripazistu jokiu susipazinimu per interneta ir t.t. tikiu, kad jis atsiras....
O del smegenu spaudimo, tai taip, juk mes esam zmones, mums naturaliai truksta tos silumos, sekso ir t.t. juk toks gyvenimas, zmogus nera sutvertas gyventi vienas
O vyriskas kvapas tai mmmmmm
Nu manau cia truputi off topic buvo, griztant prie temos, siandien gal man kazkiek ir geriau, bet nervuoja, tas nezinojimas del mano darbo, iki siol nezinau ar gavau nauja darba, nors interviu ir praejau
Toks malonus kirminas aplanko, kai pamatai, kad ne vieną tą patį jauti, išgyveni... 
Nes pas mane tai kaip tik visos draugės turi vaikinus. ir tokios jau gan ilgametės draugystės. Tai kartais jau net nesinori joms pasakotis, nes žinau, jog joms vis tiek bus sunku suprasti Aišku niekad taip nesako, bet jau pačiai taip atrodo... Ašš irgi labai labai tikiu, kad ta puselė yra skirta ir kažkada atsiras, bet kai sako nu ko čia liūdėt, džiaukis! Tai taip ir nebesinori nieko atsakyti... Juk pati tą suvoki, bet kaip tuo vadovautis 
Beje, mane taip pat labai erzina aplinkinių kvaili klausimai ''Tai dar neturi vaikino?''. Toks jausmas, kad turiu ir niekam nerodau 
Arba kokia tetulė lepteli jetau, vaikeli... Nu kam to reikia, pasijunti kaip iš kito pasaulio kas čia per mada būtinai turėt vaikiną? Svabru turėt? Nesąmonė. Bet ko nenoriu, tai todėl ir neturiu. Ir neturėsiu kol neatsiras tinkamas. Tik, deja, taip sunku vis tolyn, kai natūraliai mintys eina apie tai ir jau sau problemų prisigalvojus n. Ech...
Nes pas mane tai kaip tik visos draugės turi vaikinus. ir tokios jau gan ilgametės draugystės. Tai kartais jau net nesinori joms pasakotis, nes žinau, jog joms vis tiek bus sunku suprasti Aišku niekad taip nesako, bet jau pačiai taip atrodo... Ašš irgi labai labai tikiu, kad ta puselė yra skirta ir kažkada atsiras, bet kai sako nu ko čia liūdėt, džiaukis! Tai taip ir nebesinori nieko atsakyti... Juk pati tą suvoki, bet kaip tuo vadovautis Beje, mane taip pat labai erzina aplinkinių kvaili klausimai ''Tai dar neturi vaikino?''. Toks jausmas, kad turiu ir niekam nerodau Arba kokia tetulė lepteli jetau, vaikeli... Nu kam to reikia, pasijunti kaip iš kito pasaulio kas čia per mada būtinai turėt vaikiną? Svabru turėt? Nesąmonė. Bet ko nenoriu, tai todėl ir neturiu. Ir neturėsiu kol neatsiras tinkamas. Tik, deja, taip sunku vis tolyn, kai natūraliai mintys eina apie tai ir jau sau problemų prisigalvojus n. Ech...
QUOTE(Vilusa @ 2010 08 13, 09:12)
Dažnai pasitaikanti situacija, kai mamos sunkiai susikalba su paauglėmis (bet čia jau užsitęsusi paauglystė) dukromis... Kažkur kažkada kažkas praleista ar duota per daug... Skaitant - toks jausmas, kad jūs tapote visiškai nebesuvaldanti SAVO gyvenimo situacijos, ir dar graužiatės, kad negalite suvaldyti dukros... Sunki būsena...
Patarti? Aš galiu patarti tik tiek - pabandykite į SAVE pažiūrėti kaip į atskirą savarankišką asmenybę, kuriai nereikia bijoti dukters Pabandykite pažiūrėti į dukrą kaip į asmenybę (dabar ji maištauja, dabar ji jus įžeidinėja, prieštarauja - bet tai todėl, kad viduje ji jaučiasi blogai) - tam taip pat yra priežastys...
Na, pabandykite gyventi kaip dvi moterys, o ne kaip dvi kariaujančios "pikčiurnos"...
Nors - viskas ką parašiau - beletristika... Tikri patarimai gali būti tik tada, kai gerai žinai situaciją... Gal pabandykite nueiti pas apylinkės psichologą, pakalbėti apie jūsų tarpusavio santykius...
Tik aš mana - kad jums pačiai pats laikas pradėti GYVENTI pačiai, pačia išmokti SAVE MYLĖTI ir VERTINTI
Patarti? Aš galiu patarti tik tiek - pabandykite į SAVE pažiūrėti kaip į atskirą savarankišką asmenybę, kuriai nereikia bijoti dukters
Pabandykite pažiūrėti į dukrą kaip į asmenybę (dabar ji maištauja, dabar ji jus įžeidinėja, prieštarauja - bet tai todėl, kad viduje ji jaučiasi blogai) - tam taip pat yra priežastys...Na, pabandykite gyventi kaip dvi moterys, o ne kaip dvi kariaujančios "pikčiurnos"...
Nors - viskas ką parašiau - beletristika... Tikri patarimai gali būti tik tada, kai gerai žinai situaciją... Gal pabandykite nueiti pas apylinkės psichologą, pakalbėti apie jūsų tarpusavio santykius...
Tik aš mana - kad jums pačiai pats laikas pradėti GYVENTI pačiai, pačia išmokti SAVE MYLĖTI ir VERTINTI
aciu uz atsakyma, taip, jus teisi, kad buvo ir per daug leista ir kazkas nepadaryta, nes kai skiriausi su vyru del neistikimybes ir girtavimo, ji buvo jau paaugus, labai mylejo teva, o po skyrybu neteko ir tos meiles, ir gyvenom labai sunkiai po to. As jauciau kalte, kad gal ir kazka kita galejau padaryt, pati buvau paskendus savo isgyvenimuose, tad ir demesio gal pritruko, ir leidau daugiau jausdama kalte, o dabar turiu, ka turiu. Bandau gyventi sau, bet kiekviena karta ji sugeba mane ismusti is pusiausvyros, nors ir bandau kartais nekreipt demesio, kartais, atrodo, net nekenciu jos, nors ir myliu. Na, kartais buna ir neblogu akimirku. Tik tas blogos mamos sindromas ziauriai kamuoja
Kaip elgtumėtės tokioje situacijoje?
Jauna moteris, vieniša mama, auginanti 7 metų sūnų, dirbanti Anglijoje ir gaunanti visas soc. garantijas, bei būstą. Turi draugą, kuris uždirba gana neblogą algą, tačiau nemoka elgtis su pinigais (gauna ir greit išleidžia) turi gerą būstą, labai myli savo draugės sūnų, na ir aišku ją. Jie gyvena atskiruose miestuose. Tačiau šis žmogus daro didelį psichologinį spaudimą savo draugei - nori, kad ji apsigyventų kartu ir pervestų sūnų į mokyklą, esančią šalia jo namų. Nori gyventi kartu.
Moteris atsiduria tarp dviejų dilemų ir nežino ką pasirinkti. Ar gyventi valstybės duotame bute, gaunant pašalpas ir dirbant savo darbą, ar kraustytis pas vyrą, kuris galvoja, kad gali išlaikyti ją ir jos sūnų (nors čia visiems aišku, kad jis to padaryti nesugebės). Jis iškėlė ultimatomą - arba kraustaisi pas mane ir atsisakai valstybės pašalpų, arba skiriamės.
Kokia Jūsų nuomonė?
Jauna moteris, vieniša mama, auginanti 7 metų sūnų, dirbanti Anglijoje ir gaunanti visas soc. garantijas, bei būstą. Turi draugą, kuris uždirba gana neblogą algą, tačiau nemoka elgtis su pinigais (gauna ir greit išleidžia) turi gerą būstą, labai myli savo draugės sūnų, na ir aišku ją. Jie gyvena atskiruose miestuose. Tačiau šis žmogus daro didelį psichologinį spaudimą savo draugei - nori, kad ji apsigyventų kartu ir pervestų sūnų į mokyklą, esančią šalia jo namų. Nori gyventi kartu.
Moteris atsiduria tarp dviejų dilemų ir nežino ką pasirinkti. Ar gyventi valstybės duotame bute, gaunant pašalpas ir dirbant savo darbą, ar kraustytis pas vyrą, kuris galvoja, kad gali išlaikyti ją ir jos sūnų (nors čia visiems aišku, kad jis to padaryti nesugebės). Jis iškėlė ultimatomą - arba kraustaisi pas mane ir atsisakai valstybės pašalpų, arba skiriamės.
Kokia Jūsų nuomonė?
QUOTE(ELlJA @ 2010 08 16, 17:39)
Kaip elgtumėtės tokioje situacijoje?
Jauna moteris, vieniša mama, auginanti 7 metų sūnų, dirbanti Anglijoje ir gaunanti visas soc. garantijas, bei būstą. Turi draugą, kuris uždirba gana neblogą algą, tačiau nemoka elgtis su pinigais (gauna ir greit išleidžia) turi gerą būstą, labai myli savo draugės sūnų, na ir aišku ją. Jie gyvena atskiruose miestuose. Tačiau šis žmogus daro didelį psichologinį spaudimą savo draugei - nori, kad ji apsigyventų kartu ir pervestų sūnų į mokyklą, esančią šalia jo namų. Nori gyventi kartu.
Moteris atsiduria tarp dviejų dilemų ir nežino ką pasirinkti. Ar gyventi valstybės duotame bute, gaunant pašalpas ir dirbant savo darbą, ar kraustytis pas vyrą, kuris galvoja, kad gali išlaikyti ją ir jos sūnų (nors čia visiems aišku, kad jis to padaryti nesugebės). Jis iškėlė ultimatomą - arba kraustaisi pas mane ir atsisakai valstybės pašalpų, arba skiriamės.
Kokia Jūsų nuomonė?
Jauna moteris, vieniša mama, auginanti 7 metų sūnų, dirbanti Anglijoje ir gaunanti visas soc. garantijas, bei būstą. Turi draugą, kuris uždirba gana neblogą algą, tačiau nemoka elgtis su pinigais (gauna ir greit išleidžia) turi gerą būstą, labai myli savo draugės sūnų, na ir aišku ją. Jie gyvena atskiruose miestuose. Tačiau šis žmogus daro didelį psichologinį spaudimą savo draugei - nori, kad ji apsigyventų kartu ir pervestų sūnų į mokyklą, esančią šalia jo namų. Nori gyventi kartu.
Moteris atsiduria tarp dviejų dilemų ir nežino ką pasirinkti. Ar gyventi valstybės duotame bute, gaunant pašalpas ir dirbant savo darbą, ar kraustytis pas vyrą, kuris galvoja, kad gali išlaikyti ją ir jos sūnų (nors čia visiems aišku, kad jis to padaryti nesugebės). Jis iškėlė ultimatomą - arba kraustaisi pas mane ir atsisakai valstybės pašalpų, arba skiriamės.
Kokia Jūsų nuomonė?
Likti ten, kur moteris yra. Koks išlaikymas, jei išlaikyt nesugebės? Bereikalingos problemos ant moters galvos užkris. Mano nuomonė.
Likti kur yra ir turėti savo... namus, išsilaikymą...
kas čia per meilė su tokiais ultimatumais??? kiek asmeninė patirtis leido suvokti - ultimatumai nepriveda prie nieko gero... jei brangus žmogus - sėdi ir ieškai sprendimų, o ne rėkauji "arba arba"
dabar ji viską mes, išlėks, bus visiškai nuo jo priklausoma finansiškai ir visaip kaip (jo namai juk) tai paskui dar ne tokie ultimatumai bei spaudimas prasidės, nes juk ji jau priklausoma, vyro kontrolė tada iš vis bus be ribų... nu ne kažkaip toks spaudiams tapti visiškai priklausomai man neatrodo rimtas reikalas, plius - kai akivaizdžiai matosi, kad nelabai jis ką ir teišlaikytų žinoma, jausmai ir visa kita, bet kad čia tie jausmai kažkokie keisti iš vyro pusės
kas čia per meilė su tokiais ultimatumais??? kiek asmeninė patirtis leido suvokti - ultimatumai nepriveda prie nieko gero... jei brangus žmogus - sėdi ir ieškai sprendimų, o ne rėkauji "arba arba"
dabar ji viską mes, išlėks, bus visiškai nuo jo priklausoma finansiškai ir visaip kaip (jo namai juk) tai paskui dar ne tokie ultimatumai bei spaudimas prasidės, nes juk ji jau priklausoma, vyro kontrolė tada iš vis bus be ribų... nu ne
kažkaip toks spaudiams tapti visiškai priklausomai man neatrodo rimtas reikalas, plius - kai akivaizdžiai matosi, kad nelabai jis ką ir teišlaikytų žinoma, jausmai ir visa kita, bet kad čia tie jausmai kažkokie keisti iš vyro pusės
Ačiū, mergaitės, dar nuomonių bus?
QUOTE(ELlJA @ 2010 08 16, 16:39)
Kokia Jūsų nuomonė?
Jei toji moteris bent kruopele abejoja vyriškiu, tai ko bėgti nuo vilko ant meškos?..
