QUOTE(NimfeO @ 2010 09 26, 00:29)
Per daug davet,per mazai gavot.Niekada taip nebesielkit,vertinkit save
Per daug davet,per mazai gavot.Niekada taip nebesielkit,vertinkit save
Man šiandien liūdna... kirminas graužia, kad sekasi visiems tik ne man, kad visiems kitiems pildosi mano svajonės, bet tik ne man... ir kad ir kaip aš stengiuosi pozityviai mąstyti ir stengtis vis tiek atsibundu tame pačiame š... gi aš nesu kažkuom prastesnė. Gi ir ne kokia visiška kvailė. Ir nieko blogo niekam nedarau. Neturiu darbo. Visi juos susiranda, tik ne aš... imu jaustis totali nevykėlė. Neturiu vaikino. Juokingiausia tai, kad vaikinų daug, jie ateina ir išeina iš mano gyvenimo, bet aš taip ir nesugebu užmegzti normalių santykių, nes arba man jie nebepatinka, arba aš jiems... jaučiu tuoj ir draugų nebeturėsiu 
nes visos mano šaunuolės draugės gi su savo nuostabiais vaikinais ir darbais jau dabar manęs niekur nebesikviečia. Kita vertus, o kam tokios reikalingos? Veidmainės ir pasikėlusios. Nesakau, kad aš ideali ir žinau, kad dėl mano problemų niekas nekaltas, bet tiesiog tikrai manau, kad nusipelniau daugiau nei dabar turiu. Ir jau pyktis ima. Noriu normalaus gyvenimo, o ne depresuoti ir degraduoti kasdien. Tai va nežinau, ar tiesiog sėkmė nuo manęs nusisukusi ar aš kažką blogai darau?
Papildyta:
Nevynosiu į vatą... durna tu ir tiek... tai jis pas tave turėjo važinėti, ne iš stoties pasiimti, o galų gale atvažiuoti ir pats pasiimti iš tos Marijampolės. Tau jis turėjo staigmenas daryti. Suprask niekam pašluostės nepatinka. O tu pateikei save: imk ir naudokis, daryk viską, ką nori. Kliunkis tas tavo bernas, nemylėjo jis tavęs, normalus vyras niekada taip nepasakytų, kad gaila bilietėliui O šiaip nesijaudink dauguma tokių kliunkių turėjo, viskas praeis patikėk, prisiminsi ir nesuprasi, ko iš vis buvai su juo.
Ir dar nebedaryk tokių klaidų, kaip "atidaviau jam viską"
gerkb save moterie.
Žodžiu, viskas čia bus gerai, į naudą bus, nebekartosi tokių klaidų, susirasi kitą bernelį ir gyvensi ilgai ir laimingai
nes visos mano šaunuolės draugės gi su savo nuostabiais vaikinais ir darbais jau dabar manęs niekur nebesikviečia. Kita vertus, o kam tokios reikalingos? Veidmainės ir pasikėlusios. Nesakau, kad aš ideali ir žinau, kad dėl mano problemų niekas nekaltas, bet tiesiog tikrai manau, kad nusipelniau daugiau nei dabar turiu. Ir jau pyktis ima. Noriu normalaus gyvenimo, o ne depresuoti ir degraduoti kasdien. Tai va nežinau, ar tiesiog sėkmė nuo manęs nusisukusi ar aš kažką blogai darau?Papildyta:
QUOTE(NimfeO @ 2010 09 25, 22:31)
Jungiuos ir aš į Jūsų būrelį 
Mano istorija liūdna,noriu išsipasakoti,kad palengvėtų 
Susipažinom,tai atrodė likimo siųstas ženklas,jog mes esam skirti vienas kitam,nes susipažinimas buvo tikrai netikėtas. Draugavom daugiau nei 3 metus,dažnai pasipykdavom,bet stengdavausi greitai susitaikyti,nenorėjau jo prarasti,nes labai labai mylėjau,tiesa tebemyliu...Jo meilė iš pradžių tokia graži ir romantiška vis blėso,blėso...Tiesa,manau koją pakišo mums atstumas-Jis iš Kauno,aš iš Marijampolės...Matydavomės tik savaitgaliais,tad tas galėjo būti viena iš priežasčių. Nors Jo žodžiais tariant tik tas faktas,kad buvom toli vienas nuo kito lėmė tai,jog TIEK "ištempėm".Nesakau,kad tai tik Jo kaltė,bet aš visad kurstydavau mūsų meilę,dovanodavau dovanėles,o Jo atsakas būdavo"O kam?" Kai paklausdavau ar viskas gerai,kodėl jau taip retai pasako "MYLIU" Jis susinervindavo,sakydavo,kad keliu skandalą Na,ilgai nesigilindama pasakysiu,kad galų gale labai supykau,kai važiavau pas Jį į Kauną kaip ir kiekvieną penktadienį (autobusu) ir kaip visad pusiaukelėje parašiau,kad jau gali lėkt į stotį(visada pasitikdavo) tiesa,paskutinius kartus labai nenoriai...Jis parašo,kad nevažiuos,kad Jam gaila tų kelių litų autobusui ir pan. Aš jaučiaus įskaudinta,beto Jam ruošiau staigmeną(nueiti Akropoly ant ledo,paskui į kavinukę kaip senais gerais laikais pasėdėti...) Skaudu buvo,kad aš dėl Jo galiu išleist pinigus,kurių Jis turi žymiai daugiau nei aš,o Jis gaili man...Vienu žodžiu baigės tuo,kad aš išvažiavau atgal namo,prieš tai praverkus prie Akropolio valandą....Man buvo labai skaudu,nes atrodo juk savaitę nesimatėm tai atlėktų pesčiom pasitikt! Bet ne...gaila pinigų,atrodo šimtą litų kainuoja tas bilietėlis Na,Jis tik to ir laukė,išsiskyrėm,dabar Jis sako,kad manęs nebemyli,nors nurijau nuoskaudą ir AŠ atsiprašiau,AŠ taikiausi...Bet sako,kad jausmai išblėso ir nieko nebus Atidaviau jam viską,Jis buvo pirmasis mano vyras,pirmoji meilė.Liko begalinis skausmas širdy....Išmečiau visas nuotraukas,visus Jo dovanotus daiktus,kad man neprimintų,bet mintys tik apie JĮ Jau mėnesis kaip išsiskyrę,o širdy DIDELĖ žaizda...
Mano istorija liūdna,noriu išsipasakoti,kad palengvėtų Susipažinom,tai atrodė likimo siųstas ženklas,jog mes esam skirti vienas kitam,nes susipažinimas buvo tikrai netikėtas. Draugavom daugiau nei 3 metus,dažnai pasipykdavom,bet stengdavausi greitai susitaikyti,nenorėjau jo prarasti,nes labai labai mylėjau,tiesa tebemyliu...Jo meilė iš pradžių tokia graži ir romantiška vis blėso,blėso...Tiesa,manau koją pakišo mums atstumas-Jis iš Kauno,aš iš Marijampolės...Matydavomės tik savaitgaliais,tad tas galėjo būti viena iš priežasčių. Nors Jo žodžiais tariant tik tas faktas,kad buvom toli vienas nuo kito lėmė tai,jog TIEK "ištempėm".Nesakau,kad tai tik Jo kaltė,bet aš visad kurstydavau mūsų meilę,dovanodavau dovanėles,o Jo atsakas būdavo"O kam?" Kai paklausdavau ar viskas gerai,kodėl jau taip retai pasako "MYLIU" Jis susinervindavo,sakydavo,kad keliu skandalą Na,ilgai nesigilindama pasakysiu,kad galų gale labai supykau,kai važiavau pas Jį į Kauną kaip ir kiekvieną penktadienį (autobusu) ir kaip visad pusiaukelėje parašiau,kad jau gali lėkt į stotį(visada pasitikdavo) tiesa,paskutinius kartus labai nenoriai...Jis parašo,kad nevažiuos,kad Jam gaila tų kelių litų autobusui ir pan. Aš jaučiaus įskaudinta,beto Jam ruošiau staigmeną(nueiti Akropoly ant ledo,paskui į kavinukę kaip senais gerais laikais pasėdėti...) Skaudu buvo,kad aš dėl Jo galiu išleist pinigus,kurių Jis turi žymiai daugiau nei aš,o Jis gaili man...Vienu žodžiu baigės tuo,kad aš išvažiavau atgal namo,prieš tai praverkus prie Akropolio valandą....Man buvo labai skaudu,nes atrodo juk savaitę nesimatėm tai atlėktų pesčiom pasitikt! Bet ne...gaila pinigų,atrodo šimtą litų kainuoja tas bilietėlis Na,Jis tik to ir laukė,išsiskyrėm,dabar Jis sako,kad manęs nebemyli,nors nurijau nuoskaudą ir AŠ atsiprašiau,AŠ taikiausi...Bet sako,kad jausmai išblėso ir nieko nebus Atidaviau jam viską,Jis buvo pirmasis mano vyras,pirmoji meilė.Liko begalinis skausmas širdy....Išmečiau visas nuotraukas,visus Jo dovanotus daiktus,kad man neprimintų,bet mintys tik apie JĮ Jau mėnesis kaip išsiskyrę,o širdy DIDELĖ žaizda...Nevynosiu į vatą... durna tu ir tiek... tai jis pas tave turėjo važinėti, ne iš stoties pasiimti, o galų gale atvažiuoti ir pats pasiimti iš tos Marijampolės. Tau jis turėjo staigmenas daryti. Suprask niekam pašluostės nepatinka. O tu pateikei save: imk ir naudokis, daryk viską, ką nori. Kliunkis tas tavo bernas, nemylėjo jis tavęs, normalus vyras niekada taip nepasakytų, kad gaila bilietėliui
O šiaip nesijaudink dauguma tokių kliunkių turėjo, viskas praeis patikėk, prisiminsi ir nesuprasi, ko iš vis buvai su juo. Ir dar nebedaryk tokių klaidų, kaip "atidaviau jam viską"
gerkb save moterie.Žodžiu, viskas čia bus gerai, į naudą bus, nebekartosi tokių klaidų, susirasi kitą bernelį ir gyvensi ilgai ir laimingai
jeigu saves nemylesi ir negerbsi - niekas taves negerbs...
...o as nepatenkinta tuo, kad nepasitikiu zmonemis,kad ir is po zemiu iskasu irodymus, kad jais neverta pasitiketi. Niu netikiu kai sako, kad myli, kad pasiilgo, kad nori bendro gyvenimo....na netikiu ir tai jau ne pirmas kartas .
QUOTE(Sistina @ 2010 09 27, 19:45)
...o as nepatenkinta tuo, kad nepasitikiu zmonemis,kad ir is po zemiu iskasu irodymus, kad jais neverta pasitiketi. Niu netikiu kai sako, kad myli, kad pasiilgo, kad nori bendro gyvenimo....na netikiu ir tai jau ne pirmas kartas .
ir man panašiai.. vaikinukas karksi kad patinku, kad jis nori būt su manim, bet aš tuo netikiu ir nežinau kodėl.. atrodo lyg ir akimirką patikiu, bet permąstau ir bac vėl netikiu..
QUOTE(Desire*~> @ 2010 09 27, 21:13)
ir man panašiai.. vaikinukas karksi kad patinku, kad jis nori būt su manim, bet aš tuo netikiu ir nežinau kodėl.. atrodo lyg ir akimirką patikiu, bet permąstau ir bac vėl netikiu..
Nes dauguma vyrukų yra suknisti melagiai
ir net ne vyrai, o apskritai žmonės, todėl bent jau man ne žodžiais, o darbais tai reikia įrodyti... pakarksėti daug kas moka, bet žodžiais aš jau netikiu, o vat darbais daugelis nuvilia...
[quote=Luella,2010 09 27, 21:38]
Nes dauguma vyrukų yra suknisti melagiai ir net ne vyrai, o apskritai žmonės, todėl bent jau man ne žodžiais, o darbais tai reikia įrodyti... pakarksėti daug kas moka, bet žodžiais aš jau netikiu, o vat darbais daugelis nuvilia...
[/quote
apie ka as ir kalbu, kad nereikia labai ilgai ieskoti irodymu nepasitikejimui pateisinti. Ir tikrai zmones darosi nebezmoniski ir tai varo i nevilti.
Nes dauguma vyrukų yra suknisti melagiai
ir net ne vyrai, o apskritai žmonės, todėl bent jau man ne žodžiais, o darbais tai reikia įrodyti... pakarksėti daug kas moka, bet žodžiais aš jau netikiu, o vat darbais daugelis nuvilia...[/quote
apie ka as ir kalbu, kad nereikia labai ilgai ieskoti irodymu nepasitikejimui pateisinti. Ir tikrai zmones darosi nebezmoniski ir tai varo i nevilti.
Jauciuos ziauriai negrazi sau.. Jau ne pirma diena ,ir net ne metai. O va siandien ypac skaudziai - nenoriu i veidrodi paziuret..Kiek jau asaru del to islieta..Kad ir kiek besistengciau save itikinti - tik dar blogiau, nes matau kad nesamones sau sneku..Nenoriu niekur eiti,nenoriu kad zmones i mane ziuretu..Suzveresiu greit gal i koki miska persikraustysiu 
Juokas juokais bet taip sirdute skauda,sedziu kambary viena,irzli ir nelaiminga.Nemanau kad atsitiks stebuklas ir viena diena atsikelsiu nuostabiu veideliu. Jau ir gyvenimo pradedu nekesti.
Juokas juokais bet taip sirdute skauda,sedziu kambary viena,irzli ir nelaiminga.Nemanau kad atsitiks stebuklas ir viena diena atsikelsiu nuostabiu veideliu. Jau ir gyvenimo pradedu nekesti.
Inevitable - pažįstamas jausmas 
Aišku tai nelyginama su rimtomis problemomis, bet kartais TAI ir tampa kone didžiausia problema
Aišku tai nelyginama su rimtomis problemomis, bet kartais TAI ir tampa kone didžiausia problema
QUOTE(Tobsita @ 2010 09 28, 06:57)
Inevitable - pažįstamas jausmas Aišku tai nelyginama su rimtomis problemomis, bet kartais TAI ir tampa kone didžiausia problema
Aišku tai nelyginama su rimtomis problemomis, bet kartais TAI ir tampa kone didžiausia problema na cia dabar...
man jus esat labai grazi! Pamenu, maciau makiazo foto 
QUOTE(ricci @ 2010 09 28, 10:55)
čia tai geras...
pakėlėt nuotaiką
Sveikos. Prireike ir man sio skyrelio. Esu pilna pykcio ir neapykantos, tiesiog .sirstu viduje. Tokia busena mane visada istinka, kai palieciama tema apie mano vyro seseri. Tikrai vargina mane tie pykcio priepoliai, noretusi kazkaip ju isvengti, nes tesiasi tai jau pusmeti.
Ji labai valdinga, absoliuti cholerike, visada iskelia save auksciau kitu, nes jos nuomone yra vienintele ir teisinga. Butent del to ir prasidejo nesutarimai, ji kisasi i savo suaugusio brolio gyvenima, laiko mane turbut, kad kvaile. Isdrista atejus i svecius atsidaryti saldytuva ir isipilti sau gerimo, pasakyti, kad kaip mes taip galim nuolat buti prilipe vienas prie kito, kaip mazvaikiai, arba nurodyneti kaip turetume elgtis vienoj ar kitoj situacijoj. Tiesiog nebegaliu pakesti jos tokio elgesio, visada tyledavau dantis sukandus, bet dabar jau nebe. Nustojome su ja bendrauti, tai dabar skundziasi uosviams, kad pas juos i svecius neuzsukame ir visaip kitaip bando ikasti. Taciau ji yra mano vyro sesuo ir bet kokiu atveju man susitikimai su ja yra neisvengiami. Dabar turiu vieninteli nora parodyti jai, kad ne ji yra geriausia, kad as galiu buti geresne uz ja. Gal ir vaikiskas noras, bet kitaip nebegaliu. Jau laikiau dantis sukandus pakankamai ilgai. Norisi dabar ir man jai ikasti. Tik kaip?
Prasau nesmerkit manes
Ji labai valdinga, absoliuti cholerike, visada iskelia save auksciau kitu, nes jos nuomone yra vienintele ir teisinga. Butent del to ir prasidejo nesutarimai, ji kisasi i savo suaugusio brolio gyvenima, laiko mane turbut, kad kvaile. Isdrista atejus i svecius atsidaryti saldytuva ir isipilti sau gerimo, pasakyti, kad kaip mes taip galim nuolat buti prilipe vienas prie kito, kaip mazvaikiai, arba nurodyneti kaip turetume elgtis vienoj ar kitoj situacijoj. Tiesiog nebegaliu pakesti jos tokio elgesio, visada tyledavau dantis sukandus, bet dabar jau nebe. Nustojome su ja bendrauti, tai dabar skundziasi uosviams, kad pas juos i svecius neuzsukame ir visaip kitaip bando ikasti. Taciau ji yra mano vyro sesuo ir bet kokiu atveju man susitikimai su ja yra neisvengiami. Dabar turiu vieninteli nora parodyti jai, kad ne ji yra geriausia, kad as galiu buti geresne uz ja. Gal ir vaikiskas noras, bet kitaip nebegaliu. Jau laikiau dantis sukandus pakankamai ilgai. Norisi dabar ir man jai ikasti. Tik kaip?
Prasau nesmerkit manes
