Išsiliejimo skyrelis 2

Na, negalėsite įrodyti, kad dėl jo veiksmų susirgote, jei neturite metų metais kauptų įrodymų (bet juos galite pradėti kaupti nuo šiandien)...
Tik yra vienas BET --
"3.72 straipsnis. Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas

1. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.
2. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės."
http://www3.lrs.lt/p...c_l?p_id=384488
Kadangi rašėte, kad turite invalidumą ir gaunate pašalpą -- po skyrybų galite prisiteisti išlaikymą.
Dėl žyminio mokesčio turto dalybų metu - nesu tikra, jei pasitikslinsiu, parašysiu vėliau.
Geriausia - susirasti konsutaciją pas GERĄ skyrybų advokatą.

Draugės nebūtinai turi būti,gali būti ir virtulaios,su kuriom gera plepėti internete.Blogai kad nėra galimybės niekur išeiti,kai pririšta prie namų,tada jau depresija garantuota...
Dar reikėtų su savim padirbėti,su savo emocijom.Užkliuvo,kad negalit atsigauti po vakarykščio įžeidimo..kažkada ir man taip būdavo,kai buvo tik namai-vaikai,ir nieko daugiau.Pabandytų jis dabar mane įžeisti-kauliukų nesurintų...ir tas neleidimas užlipti ant galvos visai nepriklauso nuo pinigų...O kas svarbu jūsų vyrui-gal aplinkinių nuomonė svarbi? Gal išeitų kaip nors sužaisti tuo,kad jis delikatesussau perka,ir jums neduoda,kad tai netyčia būtų paviešinta...aplinkiniai pasmerktų,gal jis kiek pasikeistų...

Taip, internetas kazkiek gelbsti, jei isdristu issilieti ar pasiskaitau kitu istorijas, ar tiesiog be tikslo landzioju kazkur, kad mintys persijungtu.
Del aplinkiniu nuomones -tai kad ju kaip ir neliko. Niekad per daug nebendravome, o dabar galima sakyt visiskai. Vaikams nepatinka, jei ka apie teva neigiamo pasakau, tolimesniems pazistamiems-nepadoru ( cia visuomenes poziuris-viesai skalbia apatinius, jei kas skundziasi), broliene manes nesupranta ir smerkia, nes pati kitaip gyvena. Aisku, vyras labai megsta, kai ji giria, kasdien pasitikrina internete, kas ji paminejo, nes savo srityje yra gana zinomas. Bet vargas tam, kuris jo nepagyre, tampa priesu visam gyvenimui.
Neisivaizduoju, kokio reiketu sukretimo, kad pasikeistu jo elgesys ar susvyruotu didybes manija. Jis visada teisus, ir ne kitaip! Ir isivaizduoja esas labai geras vyras, ir kaip as cia dristu dejuoti- juk jis man dave savo pavarde ir tiesiog vien del to privalau buti laiminga.

Masčiau aš,rašyti ar nerašyti,bet gal parašysiu.Kryžkele,jei aplinkiniai ir tame tarpe jūsų vaikai galvoja,kad su jūsų vyras yra geras,gal problemų reikia pabandyti savyje paieškoti,o ne jame.Gal čia tik jo natūrali reakcija į šalia esančią amžinai nelaimingą ir viskuo nepatenkintą moterį?...Kuri iš siaubo sustingsta kai vyras namo grįžta (beja,o aš taip ir nesupratau ko konkrečiai jūs bijote)..

Ir labai aciu, kad parasete, ir tame yra dalis tiesos. Ne, aplinkiniai ir vaikai negalvoja, kad vyras geras, tiesiog jie nori isvengti neigiamu emociju, juk vaikams nemalonu girdeti bloga nuomone apie bet kuri is tevu. Tai nereiskia, kad nuolat juo skundziuosi, tiesiog nemoku apsimetineti ir grazinti situacijos. Na, ir neisivaizduoju, kokia moteris taip gyvendama jaustusi laiminga Ne is baimes as sustingstu, net nemoku paaiskint-gal itampa pajuntu, kad jam izengus pro duris viskas turi but pagal ji, kad nepasipainiot po kojom nelaiku, nemoku paaiskint to jausmo, gal tiesiog prarandu save. Suprantu, kad nesu tobula ir as, bet esu pasiruosusi pokyciams, tik nera is jo puses jokio dialogo, visiskai nesileidzia i kalbas, visos temos yra tabu, tik apie ora ir vaikus, o jau apie santykius net nebandyk pradeti. Gal kazka pasakys tas faktas, kad jis net su savo broliais nebendrauja, jau ka kalbeti apie kitus zmones. Ir kai mire vienas is broliu, kitas jam niekaip negalejo prisiskambint, tiesiog nekele ragelio.
Suprantu, kad nei as jo nepakeisiu, nei jis pats nepasikeis, nei as taip gyvendama nepriversiu saves jaustis laiminga, nebent stogas pavaziuotu ir prarasciau nuovoka.Tiesiog kai tampa nepakeliamai sunku, tas skausmas pleso is vidaus ir ieskai kokio nors palengvejimo. Vaiksciojau ne karta pas psichologus, skaiciau psichologine literatura, nagrinejau vyru ir moteru santykius, stengiausi perlauzti save, bet nesiskaitymas dar sustiprejo. Cia jau man kyla asociacijos su Kedzio istorija- ka nedare, viskas kaip i siena, iki nevilties

Kai Dievas uždaro duris - atidaro langą. Nereikia daužyti galva sienos, jos nepramuši, tik idiotu patapsi. Tereikia tik atitraukti aksominę užuolaidą ir pro atdarą langą pažvelgti į pasaulį.
Žinot, mano bendradarbė išsiskyrė su vyru arti šešiasdešimties metų. Nes vieną dieną - kai pati buvo nuvykusi tyrimams į onkologinį, pro langą pamatė išvežant mirusį ligonį... Sako - "nutrūko manyje tada kažkas -- viskas dėl ko aukojausi, ką dviau kitiems - neteko prasmės. Nes nieko iki šiol nedaviau sau. O juk ten - ant tų neštuvų - galiu būti ir aš rytoj..." Grįžusi - išsiskyrė (labai sunkiai vyko skyrybos, ilgai, sunkiai dalijosi turtą), tada - pasidarė likusiame bute remontą, atsigavo, pražydo... Vakar susitikau ją mieste - niekada nepasakysi, kad jai yra tiek metų, kaip rašo pase. Dabar ji - atrodo ir jaučiasi daug geriau, nei prieš dešimtmetį, kai skyrėsi...
Linkiu pažvelgti į SAVO gyvenimą iš kitos pusės. Nebeieškoti priežasčių, kaip įtikti vyrui, vaikams, aplinkiniams, net ir savo sergančiai mamai (atleiskite už tai )o pagaliau imti gyventi SAVO gyvenimą. Niekas nežino, kiek jo dar liko.

Vilusa, pasirasau po kiekvienu Jusu zodziu, zaviuosi visais Jusu pasisakymais, kuriuose labai jauciama zmogaus branda ir patirtis. As ir pati stebiuosi, kad vis dar gyvenu Dukters pareiga privalau ivykdyti iki galo. O siaip labai noreciau pabendrauti su tokia moterim, kokia aprasete, gal ir manyje nutruktu ta itempta styga.

ka man daryti - manes motina nekencia nuo vaikystes? man visalaik prikaisioja, kad mano genai kitokie nei brolio, kad as esu labai bloga. nors as is jos niekada paramos ir uzuojautos negavau.

Nieko nedaryti,Austėja,tiesiog stengtis kuo mažiau su ja bendrauti...su laiku aplinkjus atsiras jus mylinčių žmonių būrys,ir mamos nuomonė pasidarys nebesvarbi

Kryžkele,jūs ir bendraujate su tokia moterim,kuri visa tai patyrė,tik pas mane tai jau seniai praeitis.Mama mane augino nuolat kartodama kokia aš baisi,invalidė,na ir panašiais žodeliais.O čia bac-vyrukas žiūri į mane susižavėjusiom akim ir net vesti nori...Kokia aš buvau jam dekinga,jūs net neįsivaziduojat...Paskui vienas vaikas,kitas,pinigų savų nėr-ir po kelių metų teko konstatuoti kad aš na maždaug kilimėlis prie durų kojom nusivalyti.Jis garsiai kalbėdavo (pas jį šeimoj tai įprasta,o man siaubą keldavo,atrodė kad jis nuolat rėkė).Teko imtis priemonių...Iš pradžių kol save įtikinau viduj kad man į jį nussispjauti,viduj mirdavau iš siaubo.Labiausia tai man patikdavo,kai jis aiškina kažką pakeltu tonu,o aš tipo vaidinu kad skaitau laikraštį..paskui pakeliu akis ir tokiu ramiu abejingu balsu sakau-brangusis,tu man kažką sakei...jo veido išraiška tokia kad atrodo sprogs iš pykčio.Jei variantas-paknibinėja lėkštėj vakarienę ir pradeda aiškinti kaip aš neskaniai gaminu,o jau jo mama kaip skaniai gamina...-lėkštės turinys demonstratyviai keliaudavo į klozetą.Na vnž strojinti vyrą reikia ir labai naglai lipti jam ant galvos.Suveikė fantastiškai,mes dabar nuostabūs draugai,jis su manim labai skaitos.Na profilaktiškai tenka kartais paišsidirbinėti.Paskutinį kartą gal prieš mėn teko...kažkokią skanią brangią rukytą mėsytę nusipirko...na aš pasakiau duok ir man,tas riktelėjo kažką tokio kad apseisi ( na niekaip jis nuo to grubaus staugimo neatpranta,veikia tie tėvų genai,nors tu ką),reikėjo pačiai nusipirkti..na teko nelaiminga veido išraiška pavaikščiot pora valandų,o jis paskui lakstė ir bandė man ją įsiulyti..na aš didvyriškai nesivaišinau,nors veido išraiška buvo nustatyta tokia,kad mirštu kaip tos mėsytės noriu..na čia tokie suaugusių žmonių nerimti žaidimai...
Tik dabar pagalvojau-vienas niuansas yra..maniškis toks žmogus kad netrenks moteriai absoliučiai jokioj situacijoj,kas beatsitiktų...Aš principe visada tą žinojau.Bet jei jūsų atveju jei yra tokia tikimybė-tai taip žaisti gal ir pavojinga...

Dileta, dziaugiuosi ir pavydziu, kad jums pavyko savo vyra pastrojinti Sekmes jums toliau ir dalinkites savo patirtim su mumis. Mano beda ta, kad nemoku vaidinti ir apsimetineti As irgi buvau tikra, kad nepakels pries mane rankos, ir drasiai reiskiau savo nuomone, kuri nesutapo su jo. Kai pirma karta trenke is nugaros i galva, ilgai nesupratau, kas ivyko, kol atsipeikejau. Bet kai kita karta pradejo smaugti, supratau, kad neverta aukoti gyvybes del savo tiesos Tik tada pasakiau, kad tu man nebe vyras ir pradejau daug ka daryti savaip. Iki tol man negalima buvo pramogauti vienai, o po to pradejau kartais iseiti tai i koncerta, tai i koki rengini, ir nieko, isgyveno.

Ne,jei tokia situacija-tai tik skirtis,skirtis,ir dar kartą skirtis..nes vieną gražią dieną jis neapskaičiuos jėgų ir netyčia užmuš....mano patarimai šiuo atveju netinka absoliučiai...
Taip labai teoriškai pasakyčiau,kad jei man trenktų,tai duočiau atgal...bet čia jau iš tokios teorinės srities kad nežinau net...Na linkiu stiprybės gyvenant tokiomis siaubingomis sąlygomis...

Ech, pasiskaičius kai kurių iš Jūsų problemas, manosios visai mažos. Bet išsilieti vis tiek norisi..
Šiandien ir vėl pykstu ant savęs, savo išvaizdos.. Vėl tas svoris ir maistas, rodos, pats lendantis į mane. Kelias dienas nieko nevalgau arba labai mažai (ypač pirmadieniais-penktadieniais), o savaitgalį... Net pykina nuo maisto kiekio, kiek į save sudedu. Lipu sienom kaip visko noriu. Iki norimo svorio trūksta nedaug, bet.. Labai jau jaučiasi ant rūbų kad ir pusė kg kai svyruoja. Taigi problema visai ne mano svoryje, o tame, kad nevaldau savęs, nekontroliuoju. Tas pats ir kai reikia mokytis. Arba daug, arba nieko nedarau. Grr.
Gal praeis tas savęs nevaldymo laikotarpis... Ne keik liūdna, kiek siutas ima.