Mylėti save,šią minutę atrodo,kaip neįmanoma misija
Išmokau gyvenime,viską vertinti proto atžvilgiu,pasverti visus už ir prieš,apgalvoti visus ėjimus iš anksto,visus atsakymus ir klausimus,gyventi pagal kažkieno,o gal ir savo susikurtus stereotipus,baimes atrodyti kvailai,nusišnekėti,klasifikuoti žmones pagal jų protingus ar neprotingus veiksmus,žodžius ir pan. O meilė,toks žodis mano žodyne tikriausiai išvis neegzistuoja,aš jį pakeičiu atsidavimu,atsakomybe,ištikimybe,pasiaukojimu ar bet kuom kitu ,tik ne meile....Ir tas patarimas be rėmu,taip pat truputį esu skaičiusi ir L.Hey ,kad kalbėti su savimi ir sau apie meilę,neabejojų yra efektyvus,tačiau sukėlė labai negatyvia reakciją,kad geriau jau eit griovių kast,nei kalbėtis su savim ir dar apie ką ką meilę
Juk atrodysiu kaip durnė kokia
Nors tikriausiai toks požiuris ir baimė reikšti jausmus ir sukėlė sutrikimą.Na daug apie ką yra pamąstyti
Tikiu,kad pavyks nors ir po truputi pakeisti save,gal pradėsiu nuo to,kad dažniau pagirsiu save,atsiprašysiu,palaipsniui gal prieisiu ir iki meilės,nes jei taip iš kart jautį už ragų griebsiu galiu ir negyvai užsivemt
