Mes tai planavom - pirma butas, o paskuj vestuvės.... niu materialistai gi mes....
Bet nesinori ant tėvų galvos gyvent, o kur vėliau dar vaikai......
1,5 metų gyvenom su brangiausiojo tėvais, jie nuostabūs žmonės, jokių nusiskundimų neturiu, bet vistiek SAVO yra SAVO....
Dabar daugiau kaip pusę metų savo butuke gyvenam, niu fantastika....

Nors didžiulius pinigus mokam (už paskolą), bet visiškai tų pinigėlių negailiu..... Su brangiausiuoju labiau suartėjom, bendravimas toks gražus pasidarė, nes nebijai, kad tėvai pamatys, ką pagalvos, pasakys...
Juokingai atrodė, kad gyvendami su tėvais išmokom tyliai bartis.... nes nenorėdavom, kad tėvai sužinotų ar išgirstų

dabar prisimenam ir juokiamės....
Patarimas: kad ir kokie nuostabūs tėvai, bet jau geriau gyvent atskirai, kad ir vienam kambariuke, kokiam nors užkampy....