Nors laiko dar yra, bet ir darbu dar nemazai 
Bet turim spet - nezadu nei dienos po vestuviu kartu su teveliais gyvent! Kad ir kokie geri ir supratingi jie butu - paziuros visvien skirsis...
Pas mus dabar vyksta intensyvus buto remontas, kad po vestuviu jau i savo namucius ieitumem gyvent Nors laiko dar yra, bet ir darbu dar nemazai Bet turim spet - nezadu nei dienos po vestuviu kartu su teveliais gyvent! Kad ir kokie geri ir supratingi jie butu - paziuros visvien skirsis...
Nors laiko dar yra, bet ir darbu dar nemazai Bet turim spet - nezadu nei dienos po vestuviu kartu su teveliais gyvent! Kad ir kokie geri ir supratingi jie butu - paziuros visvien skirsis...
Prittariu wisom keturiom kad su tėwais gywenti nereikia, net mano mama sako man, kad niekada susituokus negywenk nei sus awo nei su jo tėwais.Na o gywensim bute, kurį man tėwai palieka, tiesiog taip situacija susiklostė.
Kaip aš norėčiau gyventi atskirai, turėti savo namus 
bet kolkas teks tenkintis ir toliau gyventi kartu su maniškio tėvais, paprasčiausiai kitokios galimybės artimiausiu metu nėra
bet kolkas teks tenkintis ir toliau gyventi kartu su maniškio tėvais, paprasčiausiai kitokios galimybės artimiausiu metu nėra
Jau 2 metai gyvenam pas mano tėvus. Ten ir liksim po vestuvių. Na šiaip jau maniškis labai gerai sutaria su mano tėvais ir aš tuo džiaugiuosi. Aišku notėtusi atskirai, bet tėvams 3 kambarių butas būtų per didelis, reiktų keist į mažesnį, bet jie jau čia gyvena nuo savo vestuvių, konservatyvūs tėveliai, tai kad jiems kraustymasis 
. Kaip ten bebūtų, o butas juk liktų mums. Neperseniausiai laimėjom loterijoje , tai atsirado truputuką laisvų pinigėlių, tai išsiremontavom didesnį kambarį, nusipirkom naujus baldus ir kraustysimės iš mažesnio, nors ir jį tik pernai remontavom. Tai kad tėvai remontais visai patenkinti. Gyvensim visi kartu toliau
. Kaip ten bebūtų, o butas juk liktų mums. Neperseniausiai laimėjom loterijoje , tai atsirado truputuką laisvų pinigėlių, tai išsiremontavom didesnį kambarį, nusipirkom naujus baldus ir kraustysimės iš mažesnio, nors ir jį tik pernai remontavom. Tai kad tėvai remontais visai patenkinti. Gyvensim visi kartu toliau
QUOTE(,ickute7,2005 05 30, 16:01)
Jau 2 metai gyvenam pas mano tėvus. Ten ir liksim po vestuvių. Na šiaip jau maniškis labai gerai sutaria su mano tėvais ir aš tuo džiaugiuosi. Aišku notėtusi atskirai, bet tėvams 3 kambarių butas būtų per didelis, reiktų keist į mažesnį, bet jie jau čia gyvena nuo savo vestuvių, konservatyvūs tėveliai, tai kad jiems kraustymasis . Kaip ten bebūtų, o butas juk liktų mums. Neperseniausiai laimėjom loterijoje , tai atsirado truputuką laisvų pinigėlių, tai išsiremontavom didesnį kambarį, nusipirkom naujus baldus ir kraustysimės iš mažesnio, nors ir jį tik pernai remontavom. Tai kad tėvai remontais visai patenkinti. Gyvensim visi kartu toliau
. Kaip ten bebūtų, o butas juk liktų mums. Neperseniausiai laimėjom loterijoje , tai atsirado truputuką laisvų pinigėlių, tai išsiremontavom didesnį kambarį, nusipirkom naujus baldus ir kraustysimės iš mažesnio, nors ir jį tik pernai remontavom. Tai kad tėvai remontais visai patenkinti. Gyvensim visi kartu toliaupas mus irgi panaši situacija (dviese 4 kambarių su holu bute jie gyventi nenori) Na mes kol kas gyvenam (esam "okupavę" 2 kambarius) ir dar kažkiek laiko po vestuvių gyvensim, bet galimybei pasitaikius būtinai kraustysimės į savo būstą. Kad ir kaip gerai sutariam, savi namai yra savi.
mes gyvenam ir gyvensime savo bute, jau pakankamai laiko gyvenau su jo mama, tai nė už ką negalėčiau toliau gyventi pas ją.
o mes pries pora savaiciu gavom paskola ir penktadieni buta nusipirkom 
iki siol nuomojom butuka, nes su tevais gyventi 
iki siol nuomojom butuka, nes su tevais gyventi
Pritariu merginoms, kad savas būstas yra savas. Niekas nesuka galvos, kad nesusitvarkai, kad draugės į svečius užsuka, kad naktinėji ir pan.
Kai nusprendėm su vyru (tuomet dar draugu) gyvent kartu, jo mama mums užleido savo vieno kambario butuką. Gyvenimas atrodė, kaip rojus, nors reikėjo įdėt pastangų, kad tas butukas būtų jaukus. Taip pragyvenom iki vestuvių, būtume ir toliau gyvenę, bet mirė anyta. Teko kraustytis pas uošvį. Nors nesipykom, bet ta kontrolė, kur eini, kada griši, kas ateina į svečius, ko taip ilgai sėdi ir pan. labai užniso.
Dabar džiaugiuosi galėdama persikelti i naują savą būstą.
Linkiu visoms jaunosm šeimoms turėt savus namus.
Kai nusprendėm su vyru (tuomet dar draugu) gyvent kartu, jo mama mums užleido savo vieno kambario butuką. Gyvenimas atrodė, kaip rojus, nors reikėjo įdėt pastangų, kad tas butukas būtų jaukus. Taip pragyvenom iki vestuvių, būtume ir toliau gyvenę, bet mirė anyta. Teko kraustytis pas uošvį. Nors nesipykom, bet ta kontrolė, kur eini, kada griši, kas ateina į svečius, ko taip ilgai sėdi ir pan. labai užniso.
Dabar džiaugiuosi galėdama persikelti i naują savą būstą.
Linkiu visoms jaunosm šeimoms turėt savus namus.
Mes tai ir patys nusprendėme, kad pradžioje, po vestuvių, nuomuosimės kokį butuką, o vėliau jau imsim paskolą ir kažką savo įsigysime. O ir tėvai mūsų kažkaip jau seniai vis sakydavo, kad geriausia gyventi atskirai. Nes tėvai, nors ir nieko blogo nelinki, paskui vis tiek tai vienokios, tai kitokios problemos išlenda. Kurias geriausia spręsti tik dviese. Tai kaip ir neturime jokio spaudimo ir visi turime bendrą nuomuonę 
Mes irgi jau metai kaip gyvename savo bute, neisivaizduoju gyvenimo nei su savo tevais, nei su uosviais, ne del to, kad ju nemyliu ar nesutariam, tiesiog kai po ilgesnio laiko tarpo nuvaziuoji i svecius, buna smagu ir jokiu pykciu...
Mes gyvenam pas mano tėvus, labai norėčiau išeiti atskirai, bet šiuo metu tokios galimybės nėra. Gyvenam mes penkiese 2 aukštų name, vietos pilnai pakanka, bet kaip norisi turėti savo butuką, nors ir vieno kambario. Kol aš dar mokaus tai gyvensim tikrai čia, bet paskui tikrai planuojam kažką savo įsigyti. Šeip turim tokia sodybėlę, bet tolokai nuo kauno ir kaime aš gyvent nenoriu.
QUOTE(inore @ 2005 05 30, 20:28)
Mes gyvenam pas mano tėvus, labai norėčiau išeiti atskirai, bet šiuo metu tokios galimybės nėra. Gyvenam mes penkiese 2 aukštų name, vietos pilnai pakanka, bet kaip norisi turėti savo butuką, nors ir vieno kambario. Kol aš dar mokaus tai gyvensim tikrai čia, bet paskui tikrai planuojam kažką savo įsigyti. Šeip turim tokia sodybėlę, bet tolokai nuo kauno ir kaime aš gyvent nenoriu.
Tokia pat situacija kaip ir musu kol as mokausi nera kur eito o ir nuomotis buta labai brangu iseina,nes mano teveliai patys moka uz buta mes tik atskirai maitinames,vietos irgi pakanka,bet kartais taip nusibosta kad kiekviena kisa savo nosite ne ten kur reikia ypac mano mama megsta paskaityt pamokslus,kaip noreciau isigyt kazka savo
o i sodyba teveliai nenori vaziuot jiems toli i darba,mes irgi ten vaziuot nenorim,nes ir baisu koki telika palikti pilna ten visokiu...ex yra kaip yra gal kada nors 
