Skaitau ir lietuviškas džiugesys ima - tokios pat ir mano baimės.

Bijau 7okų. Nes jie mokyti tos mokytojos, kur į pensiją išėjo, neva labai mylėta, žinau, kad būsiu lyginama, o aš tokia, kaip čia pasakius, neformatas.....
Kabinetą irgi gaunu jos - grindys baisios, sienos apybaisės,
(žavingos lavono ir vėmalų sspalvos - neperdedu) rašiau prašymą direktoriui, gal padažys kiek. Jei ne, teks gal vyro prašyt, gal tas ką sumąstys. Kabinete didžiulė gėlė/medis, gožia ketvirtadalį, visai jo nenoriu, drėbsiu lauk, ant sienų - senobiniai rašytojų portretai, tuščia, nyku.... neneša galva, kaip atgaivint. Sutempsiu savo knygas, bet visa kita.....
Su 11okais turėjom vieną kalbos, vieną kalbos kultūros pamoką, nepaisant to, kad ji nebedėstoma turėtų būt. Mano tie balvoniukai buvo laaabai beviltiški, todėl tai, ko turėtų mokytis iš Smetonos vadovėlio - jiems per aukštos materijos. Neišmokdavo PASAKOTI menko skyrelio 4ui. Tai ir šviesdavau įvairias pratybas, rašybą, skyrybą..... O Smetonos vadovėlio šiaip ne taip judinom.