Auksinį stafilokoką gavau gimusi kaip ir visi tos partijos vaikai toje ligoninėje. Atrodo jis nesireiškėman gyvenime ir netrukdė, tačiau auksinį stafilokoką užaugino iš gramdinukų, imtų nuo odos. Kamavo stiprus dermatitas, todėl nusprendė ištirti, ar negalėtų stafilkokas būti už tai atsakingas. Pagal atsparumą jis buvo neatsparus tik rusiškiems antibiotikams Gentamicin ir Levomicitin. Tuo metu rekomendavo Gentamicin tepalą ant dermatitinės odos. Tepti nepradėjau, nes kova su dermatitų visokiais antibiotikais ir hormonais jau tuo metu nebetikėjau, be to atėjo pavasaris ir kaip visad dermatitas tam kartui pranyko. Iki kito rudens, kuomet dermatitas vėl užpuolė visu pajėgumu, daug baisiau negu kada yra buvę, taip pat veido srity ir galvoje pradėjo augti baisūs dideli skausmingi guzai, tokie kieti, laikydavosi kokias 2-3 paras tokie karšti po to nuslūgdavo. Aš juos taip ir vadindavau - stafilokokiniai guzai. Tuo pačiu buvo prasidėję akių pūliavimai, ypač po nakties akys pastoviai būdavo "užtrauktos"

Dermatito atsikračiau labai staigiai, kai iš esmės pakeičiau mitybą, o tie guzai dar kokius gerus du mėnesius pasireikšdavo, bet mažesni ir retai, po to nebeiškilo nei vienas. Dėl akių tai kartais būna pūlinukų kampučiuose po nakties. Tai va nežinau, ar stafilokoką mityba gali įtakoti, ar čia tik sutapimas, bet kol kas jis padorumo ribose atsitraukęs

Kiek žinau auksinio stafilokoko neįmanoma išnaikinti, kartais jis taip ir pratūno organizme visą gyvenimą žmogui netrukdydamas, kartais apsėdęs būna visą gyvenimą, kartais nepasireiškia iki kažkokio momento, o po to duoda iš visų jėgų pvz. per sąnarius, kraują. Nu vienu žodžiu, geriau neegzistuotų tokia bjaurybė