man paskambino jo meiluze

As rimtai abejoju, kad jus kada nors mylejot. Skaitau jusu mintis ir jauciuosi kaip kazarmoje, zengte mats visi zigiuojam, kas siek tiek susivelino, ar nukrypo, privaloma nuplakti rykstem, nes nepataiko i visuotina ritma. Zmones ne robotai, bet jie kartais gyvena is inercijos, rutinoje. Visi tikisi, kad vel atsigaus jausmai, vel seimoje viskas sustos i savo vezes, o gal net ir negalvoja, patogu, eina ryta i darba, vakare grizta, pavalgo, pabendrauja su vaikais, paziuri TV, atlieka sutuoktinio pareigas ir t.t. Rodos taip ir turi buti. Ir bac, kai perkunas is giedro dangaus, pamenat kaip Annai Kareninai buvo, juk ji speciliai neieskojo meiles, ji pradzioje net tam jausmui priesinasi, bet jis buvo stipresnis uz ja. Meiles suplantuoti neimanoma, kiti zmones, pragyvena visa gyvenima, nepazine to jausmo, mat yra Dievo nuskriausti.

Jei butu imanoma suplantuoti meile, tik tuomet butu imanoma, pries tai paprasyti skirybas. Bet tai nerealu, utopija.
Papildyta:



Atleiskit, bet zodzius kekses ir *******, prostitutes ir t.t. negeltinsiu ir zvaigzduciu nerasysiu, tai gyvenimo dalis. Yra geras kekses apibudinimas, kad ji santykiauja be jausmu, o uz atlygi teikia tam tikras paslaugas. Todel keksem visos negali buti, nors ir kaip jums noretusi jas taip vadinti, nes zmones myli. Kita vertus, nemaza keksiu dali sudaro locnos zmonos, kurios gyvena be jausmu su nuosavais vyrais, as tai vadinu legalia prostitucija, zmones be jausmu sangulauja, uz tai gaudami statusa, ar dar kokias nors lengvatas.

Ar yra isdavyste, kai pereina nuo vienos prostitutes prie kitos? Kuo legalizuota prostitucija yra geresne?
Papildyta:


O jei pamilstas is pirmo zvilgsnio, kaip griausmas is giedro dangaus. Pamenat "Meistras ir Margarita" Ejo gatve, ji su geltonom gelem, galvodama apie savizudybe, vienas kita pamate ir viskas. Si istorija nera isgalvota. Tikrajam gyvenime Margarita buvo istekejusi uz karininko, kuris veliau buvo Aleksejaus Tolstojaus zentu, jis tapo trilogijos „Kanciu keliai“ (Хождение по мукам) Telegino prototipu. Du nuostabus zmones, bet nesutverti vienas kitam. Margaritos vyras, kaip jau supratote vede, gyveno laimingoje santuokoje, jis buvo genealus strategas, parase daug knygu, jo knygas naudoja iki siolei. Savo neeilinio talento deka isvenge represiju. Taigi. Skirybos ne viena tragedija ir iskaudinimas, o abieju sutuoktiniu sansas sutikti nauja, tikra meile.

skaitau cia jusu diskusija ir galvoju kad turbut cia raso nemazai isduotu moteru. keista kai taip smerkiamas zmogaus noras buti laimingu kodel nebemylint zmogaus reikia su juo gyventi visa gyvenima,jei gali gyventi su kitu daug daug laimingesni?kuri is jusu taip pasiaukotu? kai vyras iesko kitos, tinkamesnes moters tai jau yra nuodeme,tragedija ir t.t. o kai moteris tai daro- tai yra normalu,nes jos vyras blogas, neuzdirba pinigu ir t.t.
zinoma siaipneistikimybe yra nepateisinama,kai vyras sugules su kita gryzta namo ir vaidina lyg nieko nebutu atsitike, bet jei jis nieko nebejaucia zmonai/draugei kodel reikia kankintis? tai taikau tiek moterims tiek vyrams

Bet Juoko raketa kalba apie bet kokios neitikimybes eskalavima. Pamilai, permiegojai, tiesiog mintimis nusidejai - pirmyn i ispazinti. Taip, as zinau, kas yra jausmas kaip is giedro dangaus. Bet ta pati Margarita nepuole visko pasakoti vyrui. Ar jos kancia buvo mazesne? Bet pagal Juoko raketa ji bus *****. Oj, atsiprasau, idavike. Meistras ***** Is esmes klaviatura sunkiai spaudesi taip apie situos personazus rasant

Jei atkreipet demesi, isikisau i ta didskusija, vien del to, jog Juoko raketa, be isimciu visas moteris pradejo vadinti keksem, ar ******* (per zvaigzdutes neperskaitau ) vien todel, kad pamilo jau "uzimta". Kiekvienam poste akcentavau, kad ne visi nuklydimai i sona yra padayti del palaidumo. Norejau, parodyti, kad tie zmones, kurie neva "nuklysta", ne visada yra bejausmiai nusikalteliai, planuojantys melagystes. O svarbiausia, kad tai joks nusikaltimas. Zinot, net ne klaida, o likimo isbandymas. Bet kokiu atveju, tie zmones kencia. Jei lieka su primosiom seimom, jie kankinasi, nes myli kita, nenoredami skaudinti artimuosius, jie jiems meluoja nesvarbu kaip tai daro fiziskai, ar dvasikai, tai juk irgi isdavyste, kai lovoje yra triese. Jei iseina, sukuria naujas, vel kankinasi, kad paliko pirmaja seima, savo dvasinius rysius. Jie yra kaip pirstas tarp duru, nei paleistas, nei pakartas.


As irgi nepritariu pasidulkinimui del sportinio intereso, is nuobodulio, man antipatiski "profesionalus meiluziai", kurie tenkina vien kuno geidulius ir grizta toliau i seima, savo nuklydimus bando pateisinti banalybem, neva niekas nieko neskaudina.

Negalima, neistikimybe miksuoti i viena, bendra visuma. Bet koki veiksma, daro geru, ar blogu, pateisinamu, ar ne, jo motyvacija, priezastys, del kuriu tai daroma. Visi, be isimties, pasaulyje reiskiniai turi gerasias ir blogasias puses.

Atsimink viena dalyka:,kuo nelaimingesne moteris -tuo ji kategoriskesne .Pats geriasias tam pavyzdys -juoko raketa .

Autorei linkiu stiprybes , viskas bus gerai, juk nebereikalo sakoma ,kad po bloga, ateina ir gera . Tikrai ateis diena,kai jus vel sypsosites, mylesit ir busit mylima

Aš esu labai laiminga. O neištikimybei buvau, esu ir būsiu kategoriška. Ją darančius laikau parazituojančiais. Na nemyli, nereikia, TAM YRA SKYRYBOS. Kas trukdo skirtis ir ieškotis kito? Ogi niekas.
Papildyta:


Būtina neštikimybę miksuoti į vieną. Jeigu pamilai kitą, skirkis. Viskas, taškas. Gyvename teisinėje visuomenėje, kur yra toks dalykas, kaip skyrybų procesas. Aš pati labai myliu saviškį, bet ir būtinai skirsiuosi, jeigu išduos. Galbūt vien tam, kad išsaugoti gerus, gražius momentus atmintyje ir nebeeskaluoti jausmų, kurių jam nereikia.
Papildyta:


Ar tikrai atleido? Įdomu būtų žinoti, ar giliai giliai negalvoja, vyrui užtrukus, esant kokiam firmos baliuje, ar tik jis vėl ko nesusirado? Gal meluoja apie komandiruotę ir pan. Nemanau, kad šitų minčių nekyla. Kaip galima įvardinti atleidusią pusę: sakyčiau, bejėgiškai naivia, čia gerąją prasme.

Neimanoma, nes meiles uzplanuoti negalima. Nerealu, kad jausmuose butu, koks nors piatiletkos planas, si penkmeti as myliu viena, kita skyriuosi, pamilstu is naujo... Absurdas ir tiek.

Nemanau, kad meile kitam yra isdavyste, analogiskai, jei tarkim, jis susirgo, tai irgi galima traktuoti, kaip isdvayste, o dar numire, tikras paslemekas, o zadejo su manim buti iki tol kol as pasensiu. Nei sveikatos pokyciu, nei jausmu zmogus negali kontroliuoti, zmogaus gi dorove parodo, atestuoja ji, kaip jis sugeba tvarkytis su pasekmemis, kokiomis priemonemis naudojasi.

Su vyru skirciausi visai del kitu priezasciu nei jus. O todel, kad as ji myliu ne uz tai koks jis yra, o todel, kad jis aplamai yra. O savo mylimam zmogui as nepagailesiu nieko, lai eina ir buna laimingas su kita.

Kiekvienas dvasinis saito nutrukimas skaudina. Tarkim, mirsta zmogus, vaikas isvaziuoja is namu mokytis, ar kuria seima ir t.t. Tas skausmas, ar diskomfortas yra psichologinis pereinamasis laikotarpis. Nemanau, kad netekties jausmas privalo stabdyti zmogaus nora gyventi toliau, ar tapti priezastimi savyje kultyvuoti pykti ir pagieza, kazkur laukia jo zmogus, kuris pamils, myles ji, ne is pareigos, o del jo paties.

Atsakant i paskutiniaja dali, jus painiojate, kas yra uzmirsti ir atleisti. Pazistu moteru, kuriu partneris NEBUVO neistikimas ir jos gyvena lygiai tokiomis pat baimemis ir paranojomis.
Atsakant i "Skirkis ir tuomet iekok kito..." O jei jausmai uzgime bunant santuokoje/partnerysteje su kitu zmogumi? Taip, yra iseitis jam papasakoti, suprantama taip tuo iskaudinant, bet liekant atviru (as uz tai). Bet jausmai tai jau uzgime. Nespejus issiskirti. Kvaila del to, ko mes tikrai negalime 100% kontroliuoti svaidytis epitetais ***** ar isdavikas. Jei mane isduotu, man butu be galo skaudu. Bet jei zmogus is pradziu to nesleptu, o paaiskintu, bandyciau paleisti ir palinketi laimes. Is kitos puses, esu maciusu tokiu be galo atviru seimu, kur partneris, isiviazudodamas, kad myli kita prisipazino. Po savaites ar menesio jausmai pasijai isbleso, pasirode tai tik rutinos ir nuovargio sukeltas susizavejimas, be to, tarp ju nieko ir neivyko, o vat zmona liko iskaudinta, nervinga, nepasitikinti. Salia jos - keliais sliauziojantis vyras, kuris suprato, kad buvo neteisus. Uzmuskit mane, bet geriau jau jis arba butu visai nesakes, arba pasakes, kai butu isitikines savo jausmais, o ne zvaigzdutemis akyse ir drugeliai papilvej.

Pasirasau, po kiekvienu sakiniu. Negalime zmoniu santykius, jausmus ir t.t. sudelioti tvarkingai po lentyneles, tai ir yra gyvenimas, o ne matematika, kur viskas susiteminta.

Nu va ..o as irgi esu laiminga .Neistikima ir laiminga .Norit pasakyti ,kad taip nebuna .Man gerai ir su vienu ir su kitu ,pasirinkti neturiu noro .Nes gerai ir taip ...Tai jau as labai amorali?

Taip, meilės nesuplanuosi. Jeigu pajautei, kad šeima nereikalinga, kad gimė nauja meilė, visų pirma išsiskirk, tapk laisvu nuo buvusių įsipareigojimų. Mirtis ir pan. čia ne prie ko. Būtent dorovę čia ir matau - iš karto pasakai, kas ir kaip, nemeluodamas. Aš iš karto skirčiausi, bet tai nereiškia, kad skandalingai. Tegul gyvena sau toliau, toliau stengsiuosi gyventi ir aš. Bet norėčiau vieno: iš karto skyrybų, nuoširdaus pasakymo, kad skirkimės, tam, kad negyventume mele.
Papildyta:


Man labai labai. Norėčiau, kad tavo vyras susirastų jį mylinčią ir gerbiančią moterį. Linkiu jam to iš visos širdies.