Na ir akcentavimas.
Jusu manymu, meile galima suplanuoti?
Ir jei jau zmogus pamilsta kita, vadinasi isdave?
Siaip, mastytojas, filosofas Volteras yra parases "Nuomones nekeiciai tik kvailiai ir lavonai". Tai jus norit pasakyti, kad zmogus pragyvenes 10 metu turi visai nepakisti, uzsikonservuoti, jau nekalbu ir apie jo sutuoktini jis negali kisti. O ir tie pokyciai, taip jau visada yra tik i gera puse ir tu privalai tmepti ta nasta iki grabo lentos. Kad neduok dieve neiskaudinti vaiku? Ar neatrodo, kad siuo metu pradedam manipuliuoti vaiku skausmu... Taip, jiem skaudu, bet nereikia tai paversti vos ne i Golgota.
Taip, vaikai yra viena is didziausiu skirybu problemu, va kaip jie jauciasi ir toliau gyvens priklauso nuo tevu isminties. Nekenciu, kai tevai skirdamiesi, o tai dazniausiai daro mamos, bet ir tevu tarpe pasitaiko idiotu, manipuliuoja vaiku jausmais, kersydami vieni kitam.
Manau, kad zymiai geriau, kad tevai skirtusi, nei gyventu salyginoje meileje, o istikro mele. Gyvenimas be jausmu, is pareigos tai prievarta. Ar viduramziais gyvenam.
Siaip, keistas tas vaiku pykcio akcentavimas. Vaikai uzaugs, sukurs savo seimas, ir jau teveliai nueis i desimta palana, tai kodel tevai del vaiku neva pykcio, turi atsisakyti savo gyvenimo...
Anna Karenina, pas jus buvo labai bloga literaturos mokytoja, kad nesugebejo atskleisti kurinio, o ir paciai matyt neuztenka gyvenimiskos patirties suprasti moters kancia, kova paciai su savimi. Arba jus ziurejote tik ekranizacija, kur neimanoma perteikti kurinio veikeju monologu.
As nezinau nei vieno zmogaus, kuris nemeluoja. Nesuprantu, kodel sioje vietoje tai tampa tokiu dideliu kriminalu... Tai dorovine problema, dorovingas zmogus patekes i toki sukuri, dazniausiai kencia. Jus gi visame tame sugebat izvelgti vien purva, tarytum tai tik pasidulkinimas. Esate taip susikoncentravusi i viena taska, kad nesugebat pagauti viso spektro, supancia visuma, kad sioje situacijoje visi kencia. Kurio skausmas dididesnis, kas ismatuos...
visiškai sutinku su Moontes išsakyta nuomone 
normalus (sąlygiškai
) žmogus negali norėti sąmoningai - suplanuotai norėti įskaudinti sau artimą žmogų deja, bet mes nevalioje planuoti savo jausmų 
jeigu galėtume, tai gal žemėje būtų rojus
normalus (sąlygiškai
) žmogus negali norėti sąmoningai - suplanuotai norėti įskaudinti sau artimą žmogų deja, bet mes nevalioje planuoti savo jausmų jeigu galėtume, tai gal žemėje būtų rojus
QUOTE(Moonte @ 2010 07 18, 14:14)
Na ir akcentavimas.
Jusu manymu, meile galima suplanuoti?
Ir jei jau zmogus pamilsta kita, vadinasi isdave?
Siaip, mastytojas, filosofas Volteras yra parases "Nuomones nekeiciai tik kvailiai ir lavonai". Tai jus norit pasakyti, kad zmogus pragyvenes 10 metu turi visai nepakisti, uzsikonservuoti, jau nekalbu ir apie jo sutuoktini jis negali kisti. O ir tie pokyciai, taip jau visada yra tik i gera puse ir tu privalai tmepti ta nasta iki grabo lentos. Kad neduok dieve neiskaudinti vaiku? Ar neatrodo, kad siuo metu pradedam manipuliuoti vaiku skausmu... Taip, jiem skaudu, bet nereikia tai paversti vos ne i Golgota.
Taip, vaikai yra viena is didziausiu skirybu problemu, va kaip jie jauciasi ir toliau gyvens priklauso nuo tevu isminties. Nekenciu, kai tevai skirdamiesi, o tai dazniausiai daro mamos, bet ir tevu tarpe pasitaiko idiotu, manipuliuoja vaiku jausmais, kersydami vieni kitam.
Manau, kad zymiai geriau, kad tevai skirtusi, nei gyventu salyginoje meileje, o istikro mele. Gyvenimas be jausmu, is pareigos tai prievarta. Ar viduramziais gyvenam.
Siaip, keistas tas vaiku pykcio akcentavimas. Vaikai uzaugs, sukurs savo seimas, ir jau teveliai nueis i desimta palana, tai kodel tevai del vaiku neva pykcio, turi atsisakyti savo gyvenimo...
Anna Karenina, pas jus buvo labai bloga literaturos mokytoja, kad nesugebejo atskleisti kurinio, o ir paciai matyt neuztenka gyvenimiskos patirties suprasti moters kancia, kova paciai su savimi. Arba jus ziurejote tik ekranizacija, kur neimanoma perteikti kurinio veikeju monologu.
As nezinau nei vieno zmogaus, kuris nemeluoja. Nesuprantu, kodel sioje vietoje tai tampa tokiu dideliu kriminalu... Tai dorovine problema, dorovingas zmogus patekes i toki sukuri, dazniausiai kencia. Jus gi visame tame sugebat izvelgti vien purva, tarytum tai tik pasidulkinimas. Esate taip susikoncentravusi i viena taska, kad nesugebat pagauti viso spektro, supancia visuma, kad sioje situacijoje visi kencia. Kurio skausmas dididesnis, kas ismatuos...
Jusu manymu, meile galima suplanuoti?
Ir jei jau zmogus pamilsta kita, vadinasi isdave?
Siaip, mastytojas, filosofas Volteras yra parases "Nuomones nekeiciai tik kvailiai ir lavonai". Tai jus norit pasakyti, kad zmogus pragyvenes 10 metu turi visai nepakisti, uzsikonservuoti, jau nekalbu ir apie jo sutuoktini jis negali kisti. O ir tie pokyciai, taip jau visada yra tik i gera puse ir tu privalai tmepti ta nasta iki grabo lentos. Kad neduok dieve neiskaudinti vaiku? Ar neatrodo, kad siuo metu pradedam manipuliuoti vaiku skausmu... Taip, jiem skaudu, bet nereikia tai paversti vos ne i Golgota.
Taip, vaikai yra viena is didziausiu skirybu problemu, va kaip jie jauciasi ir toliau gyvens priklauso nuo tevu isminties. Nekenciu, kai tevai skirdamiesi, o tai dazniausiai daro mamos, bet ir tevu tarpe pasitaiko idiotu, manipuliuoja vaiku jausmais, kersydami vieni kitam.
Manau, kad zymiai geriau, kad tevai skirtusi, nei gyventu salyginoje meileje, o istikro mele. Gyvenimas be jausmu, is pareigos tai prievarta. Ar viduramziais gyvenam.
Siaip, keistas tas vaiku pykcio akcentavimas. Vaikai uzaugs, sukurs savo seimas, ir jau teveliai nueis i desimta palana, tai kodel tevai del vaiku neva pykcio, turi atsisakyti savo gyvenimo...
Anna Karenina, pas jus buvo labai bloga literaturos mokytoja, kad nesugebejo atskleisti kurinio, o ir paciai matyt neuztenka gyvenimiskos patirties suprasti moters kancia, kova paciai su savimi. Arba jus ziurejote tik ekranizacija, kur neimanoma perteikti kurinio veikeju monologu.
As nezinau nei vieno zmogaus, kuris nemeluoja. Nesuprantu, kodel sioje vietoje tai tampa tokiu dideliu kriminalu... Tai dorovine problema, dorovingas zmogus patekes i toki sukuri, dazniausiai kencia. Jus gi visame tame sugebat izvelgti vien purva, tarytum tai tik pasidulkinimas. Esate taip susikoncentravusi i viena taska, kad nesugebat pagauti viso spektro, supancia visuma, kad sioje situacijoje visi kencia. Kurio skausmas dididesnis, kas ismatuos...
Tai visada bus kriminalu, nes yra apgaudinėjama, planuotai ir maloniai mindomi šeimos nariai, vaikai. PIRMA SKIRKIS, JEIGU JAU NEBEMYLI, O TIK PASKUI, TIK PASKUI IEŠKOK KITO ŽMOGAUS, O NE SKAUDINK BŪDAMAS DAR ŠEIMOJE. O dėl Anos Kareninos su mokytoja ginčijausi, jos vyras gerai pasielgė, išvarydamas ją lauk. Kad sūnus tokio pavyzdžio nematytų. O ir meilužis Annos suprato, kad kam jam tokia reikalinga, jis tokių gali turėti ne vieną. O išdavusiai kelio atgal ir negali būti. Skaičiau tą kūrinį, be to, rusų k. man gimtoji, taigi originale
. Bet vieną ir sakau, kad išdavystė susilaukia bausmės. O mokytoja laikėsi Jūsų pozicijos. Kaip sužinojau vėliau, pasirodo, ji pati turėjo meilužį. Visa mokykla kalbėjo. Dvi šeimos suardytos buvo. Na, bet čia atskira istorija, skambėjusi per visą mokyklą. Na, seniai tas ginčas buvo, bet atsimenu dar . Nei viena išdavystė nepateisinama niekuom. Todėl ir sakau: skirkis ir paskui daryk ką nori, o ne gyvenk šeimoje, apsimetinėk ir išdavinėk. Galit mane vadinti pagal Volterą kaip norit, bet išdavikas ir mirs išdaviku, k* ir mirs k*. Nėra jiems pasitikėjimo. Klaidą atleisti galima, apgalvotą melą - ne. Vieną spektrą suprantu: nebereikia, nebemyli, yra insitucijos, kur vykdomos skyrybos. Ir nebus melo ištisinio ir pan. Skausmas bus, bet tai bus sąžininga, kad skiriesi prieš tai, kai imi problemas spręsti užpakaliu, o ne galva.Papildyta:
QUOTE(Euforija @ 2010 07 18, 15:10)
visiškai sutinku su Moontes išsakyta nuomone
normalus (sąlygiškai ) žmogus negali norėti sąmoningai - suplanuotai norėti įskaudinti sau artimą žmogų deja, bet mes nevalioje planuoti savo jausmų
jeigu galėtume, tai gal žemėje būtų rojus
normalus (sąlygiškai
) žmogus negali norėti sąmoningai - suplanuotai norėti įskaudinti sau artimą žmogų deja, bet mes nevalioje planuoti savo jausmų jeigu galėtume, tai gal žemėje būtų rojus
Taigi išvada: normalus žmogus nebus neištikimas,ar ne? Jis skirsis, jeigu nėra meilės, o tada ieškos kito žmogaus. Apie tai visada ir kalbu. Nes neištikimybė visada yra planuota ir apgalvota, sąmoningai daroma apgaulė. Jausmų neplanuojam, nėra jų šeimoje, tam reikalui yra skyrybos.
Kazkada protingas zmogus sugalvojo,kad nereikia šulinin spjaudyti...
QUOTE(Priklausoma @ 2010 07 18, 19:12)
pasirodo,Äna Karenina"" kaip antklodė-kiekvienas tempia ant savęs, kaip patinka Juoko Raketa, skaitau skaitau jūsų žinutes...Velniškai sunku kitiems šalia tokio žmogaus....
Kaip tik visi sako, kad su manimi itin lengva. Esu labai ramus, paprastas žmogus. Bet apie tokį dalyką, kaip išdavystė, apgaulė, yra vienareikšmiška nuomonė. Negalima atleisti. Skirstis reikia. Nesakiau, kad su skandalais ir pan. Ramiai, bet būtina skirkis. Kad vaikai nematytų neapykantos ir nepasitikėjimo, kad galėtum ramiai taisyti savo gyvenimą. Apgavikas yra apgavikas, o meilužių net nėra, o tik k***, o k*** ir yra k***, nieko daugiau. Neištikimybė yra apgalvota, suplanuota, su malonumu mindant artimą, tada ir vaikai vienodai rodo ir pan. Čia esu ir būsiu labai kategoriška. Kaip maniškis sako, su tokiu žmogum ne tai, kad gyventi negalima, bet ir valgyti prie vieno stalo nėra ko.
QUOTE(Juoko raketa @ 2010 07 18, 18:57)
Kaip tik visi sako, kad su manimi itin lengva. Esu labai ramus, paprastas žmogus. Bet apie tokį dalyką, kaip išdavystė, apgaulė, yra vienareikšmiška nuomonė. Negalima atleisti. Skirstis reikia. Nesakiau, kad su skandalais ir pan. Ramiai, bet būtina skirkis. Kad vaikai nematytų neapykantos ir nepasitikėjimo, kad galėtum ramiai taisyti savo gyvenimą. Apgavikas yra apgavikas, o meilužių net nėra, o tik k***, o k*** ir yra k***, nieko daugiau. Neištikimybė yra apgalvota, suplanuota, su malonumu mindant artimą, tada ir vaikai vienodai rodo ir pan. Čia esu ir būsiu labai kategoriška. Kaip maniškis sako, su tokiu žmogum ne tai, kad gyventi negalima, bet ir valgyti prie vieno stalo nėra ko.
Juoko raketa,skaitau tavo zinutes ir lyg mano pacios mintys butu,tik as deja leidausi sutrypiama
QUOTE(Juoko raketa @ 2010 07 18, 18:57)
Apgavikas yra apgavikas, o meilužių net nėra, o tik k***, o k*** ir yra k***, nieko daugiau.
O kaip ivardinate ta puse, kuri atleido neistikimybe?
QUOTE(ptashka @ 2010 07 18, 20:34)
O kaip ivardinate ta puse, kuri atleido neistikimybe?
nu kaip kaip,be k...,bet su zvaigztudem irgi muset zodis
QUOTE(Moonte @ 2010 07 17, 17:00)
Kita vertus, jus kada nors istikruju mylejot... Kalbu ne apie pasidulkinima, eiline intrigele, o pacia tikru tikriausiaja meile. Kaip manot, ar gali zmogus uzprogramuoti meiles atsiradima, ar yra patikimas priesnuodis pries meile. Jus manot, kad tiem zmonems neskauda, kad jie nebando suvaldyti savo jausmus, kad nekovoja su tuo... Vieni sugeba uzminti savo jausmui ant gerkles, likti seimoje, neskaudinti kitus, bet kiek kainuoja jam, tam, kuris geba paminti savo jausmus vardan kitu. Is kitos puses, save pasmerkdamas, tai paciai prostitucijai, nes dvasinis, emocinis rysys, tai dar ne meile, ir tenkinasi tuo paciu melu, meluoja savo "mylimai" zmonai, vaikam, aplinkiniams, o viduje isdegusi tustuma. Nezinau kaip jus, bet as nenoreciau buti tos zmonos vietoje, meile is pareigos brrrr... man jausmu ishedu, trupiniu nereikia. Paleisciau vyra.
Vyras ir zmona nera vienas kito nuosavybe, santuoka nera grandines, tramdomieji marskiniai, net nera garantas, kad zmogus nepamils kita, nes vesdamas jis neapanka ir neatbunka, mes gyvenam kartu, bet tuo paciu esame inidvidai su savo jausmais, poreikiais, lukesciais.
Pritariu, beveik visur. cia apie dvasine neistikimybe - apie klaida.
Jausmu atsiradimas yra neprogramuojamas. Bet galima valdyti savo elgesi, likti seimoj ir sau viduj kentet ir laukt kol laikas susitvarkys su tais jausmais i sali. Ar toks elgesys yra blogas? Negi siulot isrezti i akis zmonai/vyrui - as myliu kita, reikia skirtis, ir nesvarbu, kad viskas yra tik jausmu lygyje, su kuriais kovot yra sunku bet imanoma. jei taip - tuomet nauja zmoniu sajunga truks vel iki sekancio jausmu i sali atsiradimo. Manau tai yra nesamone. Svarbiausia yra tvarkytis su nelauktai uzejusiais jausmais - tik tai yra geriausias budas padaryti save ir seima laimingus. Taip pat ir seima suzinojusi apie sutuoktinio jausmus i sali neturi kelt isteriju, o stengtis jam padet - kitaip, ji ne ka geresne uz "suklupusiji" ir jai yra nusispjaut i seimos gerove.
Na ir aisku visai kitas reikalas, jei jausmu apimtas pilietis nesulaikys savo aistros kelnese. Tuomet tai jau bus tycine apgaule, nuo jo priklausanti. Tada taip - cia nepagarba, su kuria negalima taikstytis... nors ir tai galima bandyt atleist, bet nebutina.
QUOTE(Paradoksualė @ 2010 07 18, 20:56)
Man siaip tiesiog keista, kad kai kurie iki tokio lygio sureiksmina homo sapiens suteikta galimybe protauti. Ne visuomet ir ne visi ja naudojasi. Ir tai tinka tiek vyrams, tiek moterims. Va dabar bandau isiviazduoti situacija... Pradetu man patikti koks Jonas is gretimo namo. Nu patinka nebegaliu. Aki dar pamerkia. Atrodo myliu. Pasiimu saviski uz karsienes ir sakau, zinai, tu nuostabus vyras, man su tavim labai gera, bet va myliu kita (nu man taip atrodo), skiriames.
QUOTE(Juoko raketa @ 2010 07 18, 20:57)
Kaip tik visi sako, kad su manimi itin lengva. Esu labai ramus, paprastas žmogus. Bet apie tokį dalyką, kaip išdavystė, apgaulė, yra vienareikšmiška nuomonė. Negalima atleisti. Skirstis reikia. Nesakiau, kad su skandalais ir pan. Ramiai, bet būtina skirkis. Kad vaikai nematytų neapykantos ir nepasitikėjimo, kad galėtum ramiai taisyti savo gyvenimą. Apgavikas yra apgavikas, o meilužių net nėra, o tik k***, o k*** ir yra k***, nieko daugiau. Neištikimybė yra apgalvota, suplanuota, su malonumu mindant artimą, tada ir vaikai vienodai rodo ir pan. Čia esu ir būsiu labai kategoriška. Kaip maniškis sako, su tokiu žmogum ne tai, kad gyventi negalima, bet ir valgyti prie vieno stalo nėra ko.
jūs turbūt labai tikintys?
rašote taip, tarsi žinotumėte, kaip jaučiasi tie neištikimieji...........?
