manau jauna mama yra iki 20 virš 20 manau yr anormalu ir labai sveikintina, nenorėčiau gimdyti 40metų pvz..
man 23 ir jau turiu pametinukus
kai man bus 24 gims trečias
kartais sulaukiu iš žmonių tokios kaip užuojautos
aš to nesuprantu... man vaikai tai laimė džiaugsmas... ir juk normaliai gyvenu, ne vieniša mama ar pan. žodžiu labai džiaugiuosi, kad jauna mama esu
kartais sulaukiu iš žmonių tokios kaip užuojautos
dabar eu nescia liko paskutinis menesiukas. pastojau 21 metu,nors mano bendraamziams tai nesupranatama
manau ribu nera,juk kuo anksciau tuo geriau tau ir vaikuciui. beto juk niekas is taves jaunystes neatima
sveikos
pirma dukra gimdziau 20 ties, antra vaika dabar laukiuos
24metu. be to dar studijuoju dieninam. ir man dzin ka visos bobutes ir aplinkiniai gatvej galvoja kai pamata mane su vaiku. 
laukiu kada galesiu vaiksciot po diskotekas su dukra
kaip seses
laukiu kada galesiu vaiksciot po diskotekas su dukra
Sveikutės esamos ir būsimos mamytės
Sveikinu visas nuoširdžiai laukiant ir susilaukus mažųjų stebuklėlių
Baltas pavydas mane apima, kai kalbama apie vaikučius... nors man 21, bet šiuo metu daugiau apie nieką ir negalvoju, tik kaip apie tai, jog noriu vaikučio
Tooookią palaimą turėtų jausti kiekviena auginanti savy mažą mažą žmogutį
Nors studijuojam abu su vyru, butą baigiam susitvarkyti savo, darbus turim, bet jam dar reikia laiko, sako baigsim mokslus, va tada jau galėsim ir vaikelius daryt, ir niekaip aš jam neįkalu, jog vaikai mokslams netrukdo, dar nei vienos nemačiau, kuri nesuderintų kažkokios veiklos su mažuoju žmogučiu.. Nebent ta, kuri jo net nenorėjo.. Nežinau kodėl čia parašiau, nelabai gal aš į temą ( kaip blondinė klink, klink )
Bet norėjau pasakyti tą, jog labai noriu vaikų, labaaaaaaaaaaai
Ir vienas ne man
Noriu trijų spirgiukų
Pirmo norėčiau 22 metų, antro 25 ir trečio 28.. Bet turbūt mano planas nepavyks, arba vyrą laužt reiks
Sveikinu visas nuoširdžiai laukiant ir susilaukus mažųjų stebuklėlių
Baltas pavydas mane apima, kai kalbama apie vaikučius... nors man 21, bet šiuo metu daugiau apie nieką ir negalvoju, tik kaip apie tai, jog noriu vaikučio
Man 20 ir jau kelis metukus svajoju apie žirniuką
Bet mano berniukas dar nepasiruošęs, kaip pats sakė: "dar noriu su draugais alučio pagerti"
Jam 23, draugaujame apie 4 metus, jis turi gerai apmokamą ir mylimą darbą (be to ir aš padirbu), tikrai galėtume sukurti šeimą, bet matyt dar nesubrendęs, tai ir neskubam.
Reikia kad abu būtumėm pasiruošę, ne tik aš
O ir tėvams vis dar esu vaikas ir tikrai neapsidžiaugtų tokią žinią išgirus
Gaila..., tikrai norėčiau būti jauna mamyte, na bet dar laiko yra, tikiuosi MB jau nedaug liko iki "užsinorėjimo"
Stengsimės iki 25 jau turėtį vaikiuką, nes planuoju turėti daugiau nei 1, tad reikės skubėti po to
Visada esu už jaunas mamytes, gerbiu už tai, kad pasilieka vaiką net tada, kai sunku išlaikyti
Gyvenimas juda ir viskas keičiasi, su laiku viskas susitvarko
Palaikau, kai jaunos pagimdo planuotą vaikelį. Jaunos mamytės tikrai labai gražu, o ir vaikui užaugus bus šiltesni ir geresni santykiai
Svarbiausia būti pasiruošusiam, suprasti, kad vaikas tai ne žaisliukas, kurį po to galima numesti į šoną.
Visoms jaunoms būsimoms ir esančioms mamytėms linkiu didelės sėkmės ir gražių akimirkų su savo vaikiukais

Papildyta:
Labai panaši situaciją pas mus
Aš būdama 20 jau pasiruošusi, o jis būdamas 23 dar per jaunas
Na bet kiekvienam savo laikas. Tikiuosi nereikės ilgai laukti
Gaila..., tikrai norėčiau būti jauna mamyte, na bet dar laiko yra, tikiuosi MB jau nedaug liko iki "užsinorėjimo"
Stengsimės iki 25 jau turėtį vaikiuką, nes planuoju turėti daugiau nei 1, tad reikės skubėti po to
Visada esu už jaunas mamytes, gerbiu už tai, kad pasilieka vaiką net tada, kai sunku išlaikyti
Palaikau, kai jaunos pagimdo planuotą vaikelį. Jaunos mamytės tikrai labai gražu, o ir vaikui užaugus bus šiltesni ir geresni santykiai
Svarbiausia būti pasiruošusiam, suprasti, kad vaikas tai ne žaisliukas, kurį po to galima numesti į šoną.
Visoms jaunoms būsimoms ir esančioms mamytėms linkiu didelės sėkmės ir gražių akimirkų su savo vaikiukais
Papildyta:
QUOTE(secret_lover_ @ 2011 07 24, 13:27)
Labai panaši situaciją pas mus
Na bet kiekvienam savo laikas. Tikiuosi nereikės ilgai laukti
QUOTE(monkey-love @ 2011 07 25, 19:37)
O ir tėvams vis dar esu vaikas ir tikrai neapsidžiaugtų tokią žinią išgirus
Sveikutės, aš dukrytės susilaukiau kai buvau 24, atrodo pats tas, bet kadangi šeimoj esu mažoji, tai tėvams ir pensijoj turbūt būsiu Vaikas
bet pasirodo, kai yra faktas, o ne tik pasvarstymai apie tai, tai seneliams pasidaro pilnos kelnės laimės ir palaikymas didžiulis
QUOTE(Vaiva.S @ 2011 07 26, 14:43)
Sveikutės, aš dukrytės susilaukiau kai buvau 24, atrodo pats tas, bet kadangi šeimoj esu mažoji, tai tėvams ir pensijoj turbūt būsiu Vaikas
)))) tai pasakyt buvo labai baisu, tuo labiau, kad su vyru abu buvom studentai dieniniam 
bet pasirodo, kai yra faktas, o ne tik pasvarstymai apie tai, tai seneliams pasidaro pilnos kelnės laimės ir palaikymas didžiulis
bet pasirodo, kai yra faktas, o ne tik pasvarstymai apie tai, tai seneliams pasidaro pilnos kelnės laimės ir palaikymas didžiulis
Na čia irgi priklauso nuo žmogaus charakterio ir požiūrio. Manau, dabar jei pastočiau, mano tėvas būtų be galo laimingas, nes jau buvo užsiminęs apie anūkėlį, bet mama tikrai ne iš tų kuri apsidžiaugtų.. nebent ko kurio laiko
Prieš kokius 2 metus kalbėjomės ir paklausiau: "Na o jeigu pastočiau.., tai kas tada?" tai išgirdau labai nemalonius žodžius..., kad reiktų man tada nutraukti nėštumą, nes vaikui nieko negalėčiau duoti, o ji jo nenorėtų išlaikyti (tada buvau 11 klasėje).
Na bet tikiuosi, kad taip pasakė tik dėl to, kad dar nebuvau baigus mokyklos, nors ir tai man buvo labai pikta, kad motina man taip galėjo pasakyti
Neįisivaizduoju kaip reaguočiau jei sulaukčiau tokį pasiūlymą jau būdama nėščia... Baisu pagalvoti
QUOTE(lasorita @ 2011 07 09, 18:41)
Sveikos!
Į jaunus žmones apsikrovusius vaikais žiūriu švelniai tariant kreivai, bet pati suvokiu, kad žmonių poreikiai ir galimybės yra skirtingi, tad nieko neteisiu
Jei bučiau per anksti pastojus, nebūčiau įstojus į universitetą ir sutikus keturių nuostabių draugių. Jei būčiau universitete pastojus, nebūčiau išvažiavus į Olandiją pasimokyti pusei metų ir praplėtusi savo akiratį tarptautinėje kompanijoje. Galų gale nebučiau sutikusi savo dabartinio draugo, kuris yra tikrai puikus vyras, lyginant su buvusiais "potencialiais tėveliais", su kuriais galėjau prisižaisti, brrr... O kas žino, gal dabar jei pastočiau, prarasčiau galimybę įsigyti mylimą darbą arba aplankyti kokią šalį? Kolkas neverta rizikuoti
Šiaip man dabar 23 (TIK), studijuoju magistrą ir tikrai jaučiuos dar nepakankamai subrendusi vaikams nei morališkai, nei finansiškai. Net gyvūnėlio neskubu įsigyti, nors begalo norėčiau, nes mano ateitis pernelyg nenuspėjama... Svajoju pakeliauti, pasaulį pamatyti, todėl supančiojusi save įsipareigojimais jausčiausi nepaėmusi iš gyvenimo to, ką galėjau... Dauguma mano draugių mąsto taip pat (22-24 metų panelės).
Tiesa, turiu grupioke (23m) ir ji jau du vaikus turi, sėkmingai užbaigė vienus mokslus ir dabar kartu su manim magistrą mokosi bei yra labai laiminga... Kiekvienam savo
tačiau net ir jos balse kartais nuskamba nerūpestingų laikų ilgesys, ypač kai kalbam apie keliones ir renginius 
Jei bučiau per anksti pastojus, nebūčiau įstojus į universitetą ir sutikus keturių nuostabių draugių. Jei būčiau universitete pastojus, nebūčiau išvažiavus į Olandiją pasimokyti pusei metų ir praplėtusi savo akiratį tarptautinėje kompanijoje. Galų gale nebučiau sutikusi savo dabartinio draugo, kuris yra tikrai puikus vyras, lyginant su buvusiais "potencialiais tėveliais", su kuriais galėjau prisižaisti, brrr... O kas žino, gal dabar jei pastočiau, prarasčiau galimybę įsigyti mylimą darbą arba aplankyti kokią šalį? Kolkas neverta rizikuoti
Šiaip man dabar 23 (TIK), studijuoju magistrą ir tikrai jaučiuos dar nepakankamai subrendusi vaikams nei morališkai, nei finansiškai. Net gyvūnėlio neskubu įsigyti, nors begalo norėčiau, nes mano ateitis pernelyg nenuspėjama... Svajoju pakeliauti, pasaulį pamatyti, todėl supančiojusi save įsipareigojimais jausčiausi nepaėmusi iš gyvenimo to, ką galėjau... Dauguma mano draugių mąsto taip pat (22-24 metų panelės).
Tiesa, turiu grupioke (23m) ir ji jau du vaikus turi, sėkmingai užbaigė vienus mokslus ir dabar kartu su manim magistrą mokosi bei yra labai laiminga... Kiekvienam savo
Aišku, kad kiekvienam savo, bet jūsų post'as toks katerotiškas pasirodė... Šiuo metu tikrai nenorėčiau vaikų, tačiau, jei pastočiau, nebūtų jokios tragedijos: ir vyras nepabėgtų (labai tikiu
Gal todėl nejaučiu tokios baimės, kad mano mama pagimdė mane 20-ties, t.y. antram kurse. Ir baigė mediciną sėkmingai be jokių akademinių, ir su tėčiu gyveno, ir pusė bendrabučio mane niurkė mielai












