Jauna mama

Mazulyt, viskas jums bus gerai, pamatysit

baikit, faina, vaikai paaugs, o mama vis dar jauna bus o ir šiaip tokios mamos daugiau pasiekia, nes yra priverstos smarkiau suktis. kai sunku, svarbiausia nepamiršti, kad tai tik etapas, vaikai tikrai greit auga..

Pazinimas ne pazinimas, bet musu seima susikure per 2 menesius, kartu pradejom gyventi, 1999 metu, man 17 jam 22, pirmagimes susilaukem 2000, man 18 jam 23.... MEILE turi but. Nors is savo patirties galiu pasakyt, kad vaikus geriau planuoti po visu mokslu ir turint stoga virs galvos

pagimdžiau 19m, labai labai džiaugiuosi. Jau norėčiau antro vaikučio, bet su vyru nesusiklostė, kito neturiu Tikrai šaunu būti jauna mama, bet negaliu nepritarti Oksanik , dabar jau turėdama išsilavinimą ir stogą virš galvos

As nemanau, kad yra kazkoks amziaus cenzas, mano galva pagrinde viska gamta sudesto, aisku yra isimciu. As pavyzdziui turiu pussesere, ji pastojo berods, budama 16, nesenai jai suejo 21, o ji jau antro laukiasi, bet del nieko nesigaili. Pati buvau pastojusi kai man 20 buvo, taciau nestumas nesekmingas buvo. Taip, kad cia labai individualus dalykas ir manau, kad tikrai nera reikalo sukti galva apie tai ka pagalvos aplinkiniai, kaimynai ar gimines, juk gyvenam del saves, o ne del kitu

sveikos busimos o gal jau esamos mamytes. noriu pasidalinti savo patirtimi su visom busimom mamytem kurios laukiasi ir galbut abejoje. trumpai papasakosiu savo trumpa gyvenima del kurio nesigailiu nei akimirkai ir noriu kad ir jus pagalvotumet pries kazka darydamos as labai greitai subrendau,budama dar visai mergaite atrodziau jau kaip paaugliuke,todel berniukai lipo prie manes kaip prie medaus na atsitiko taip kad budama 13 metu susiradau savo sirdies drauga,aciu dievui esu su juo ir dabar nutiko tai kad budama 14 metu as pastojau. po metu laiko musu skaitomos draugystes,mes ismeginome ta pirmaji nuodeminga karta... na ir pastojau,buvo baisu,mano tevai labai griezti galvojau kad padarys man aborta ir isves kur y vienuolyna draugas net nebejojo ir nemaste del to,iskart pasake kad mus apsaugos ir neleis nei vaisiaus musu nuskriaust nei manes. jis buvo 3 metais uz mane vyresnis turejo jau darba todel buvo pasiryzes mus islaikyti. todel nusprendziau tevam nieko nesakyti,o pasitaikius progai begti is namu na bet neteko man begti,nuslepiau nuo tevu sita zinia kol musu vaisiukui pilvuky suejo 3 menesei. tevai pamate ant manes pokycius,pradejo klausineti as dar gyniausi bet paskui pagalvojau jog ilgai neiseis meluot,pasakiau visa tiesa. galvojau jau gausiu tai gausiu..bet nepatikesite net patys baisiausi tevai sia zinia prieme puikei,parsiveze tetis savo busima zenta pasikalbeti,vyriskai pasikalbejo ir nusprendem visi kelti puota todel noriu pasakyti visom jog kad ir koks jusu amzius,tikrai sugebesite uzauginti savo mazuosius,kaip ir as sugebejau. mane palaike tevai visi padejo todel dabar su vyru turime nuostabe dukryte,kure didziuojames,nes ji yra sveika,grazi,gabi. o as augindama dukryte pasibaigiau mokslus,vyras dirba. abu stengemes del savo didziausio turto dukrytes. atsitinka tie netyciukai daug kam bet manau del to neverta zudyti mazyliu,jeigu nepasiruose dar tapti tevais,o 100% apsaugos neturite,tada ATSISAKYKITE TO MALONUMO IR ISVIS NESIMYLEKITE.

Pasigimdžiau ir ne tokia jauna ne 16 ir ne 18 o 21 ir tai galvoju kiek gal ankstoka, nors vaikas nebuvo netyčiukas, dabar žymiai kitaip protelis mąsto. O ką gali duoti vaikas vaikui, kai pasigimdo 14 metų jus čia apie meilę kalbat, bet vien meile sotus nebūsi

Sutinku. Ir kalba ne vien apie materialinius dalykus, vaikui reikia ir kantrybės, atsakomybės, sugebėjimo adekvačiai žiūrėti į situaciją, mokėjimo iš anksto planuoti, supratimo apie įvairias gyvenimiškas situacijas, psichologiją ir t.t. ir pan. Tokie dalykai ateina su branda, patirtimi. Labai labai retas yra pakankamai brandus ir patyręs kai metų skaičius tesiekia -niolika, o netgi labai dažnas ir dar ilgiau užtrunka.

Jauna mama iki 25 man 22...

nepykit, bet sprendziant pagal jusu vaiko gimimo data jum db mzdg 19-20 metu..na ka pasigimdet 14 ir ka gyvenime pamatet? kur jusu uztarnauta vaikyste?paauglyste su visais malonumais ir nemalonumais?
taip aisku as uz jus lb dziaugiuosi, kad jusu seima nusiseke ir graziai gyvenat ir turit nuostabe dukryte, bet as grieztai ziuriu i tokius dalykus..net ne tai ,kad grieztai, bet..net nzn kaip paaiskinti.
as irgi subrendau gan anksti ir vaikinu demesio man niekada netruko ir netruksta iki siol, su savo vyru mes kartu nuo mano 15 metu, o db man 23. BET kol nenorejom vaiku, tai problemu ir nekilo, nes visada aciu dievui turejom proto pakankamai apsisaugoti.
aisku nieko nepakeisi jei pastojai 14 ar 32..kiekviena pastoja tada kada lemia gyvenimas, bet nereiketu skatinti pastojimu ankstyvame amziuje, o juolab sakyti, kad tikrai isauginsit vaika..NETIASA.ne visiem taip pasiseka, kaikuriuos tikrai veza daryti abortu ar ismeta is namu.atiduoda vaikus i vaiku namus ir pns..nusiimkit rozinius akinius..
as pagimdziau 21, bet kartais susimastau, kad gal kiek ankstokai..bet geriau nei 14.
nesigincysiu, kad mano jau esamas ir dar vienas busimas vaikas man atstos visa mano gyvenima, as del ju viska padarysiu, bet manau, kad daug labiau as jiems padesiu,patarsiu ir geriau auklesiu todel, kad nepagimdziau ju 14, o pagimdziau tada kai jau senai baigiau mokykla, turejau darbo patirties, nors nuomojama, bet turejau gyvenama plota kuri pati apmokejau (nu kartu su vyru, bet ne apie tai kalba ) iki pastojimo spejau pamatyt kazkokia dali gyvenimo..prisiminti praejusia pauglyste ir t.t, o ko jus ismokysit vaika kai pagimdet 14? nenoriu pasakytti, kad auklesiu vaika geriau uz jus, nes veliau pagimdziau ir tikrai nevadinu bloga mama ar pns, bet manau, kad velai yra tikrai geriau, kai pamatai gyvenimo ir gauni siokios tokios patirties..
CIA TIK MANO NUOMONE, JEI SUTINKAT GERAI , JEI NE TAI NE..MUSU DAUG IR TIEK PAT SKIRTINGU NUOMONIU TURIM..

Na aš pastojau ir gimdžiau 22, ir buvau laikoma aplinkinių, kad labai jauna ir labai anksti. Viena iš priežaščių, kad mano išvaizda visai kaip paauglės būdavo. (Na ir dabar niekas nepatiki kad jau 27 ) Ir plius dar buvau studijų nebaigus. Pamenu stumdau vežimėlį, o viena moteriškė klause, "Čia broliuką ar sesutę turi?"
Bet šiaip mokslus pasibaigiau, akademinių neteko imti. Namus turim, darbus turim.
Juokauju kad man bus 40 dukrai 18 kartu lėksim į šokius.
Mano draugės su kuriomis kartu augau ( 26-28metai) vis dar nesiryšta gimdyti. Sako, kad neleikas. Niekas nežino kada tas laikas, bet manau reikėtų tilpti į 20-40 metų intervala, nes kraštutinumai irgi negerai.
Turiu nevieną pavyzdį kai mamytėms 40 + , tai vaikai (ypač paauglystėje) nelabai patenkinti būna.

pagimdziau budama 22, vyrui 24. laikom save jaunais tevais. gal kiek ir noretusi dar "paselioti", bet yra kaip yra pliusai tame, jog lengviau bus su vaiku paauglysteje rasti bendra kalba, vaikui bus negeda pasakyti "cia mano tevai", nes neatrodysime seni, dar manau, kad jaunesniame amziuje lengviau isnesioti, mazesne apsigimimu rizika. minusai tame, kad dar nestovime tvirtai ant koju, neturime savo busto, esu nebaigus mokslu, tenka begioti kaip viesului, plesytis, kad tik vaikas gautu MP, o ne misinuka.
turime nuostabius senelius, kurie padeda, tad galim nubegti kartais pasilinksminti ar pabuti tiesiog dviese, atsiplesti nuo rutinos. tiesa, vyrui sunkiau priprasti prie pasikeitusio gyvenimo nei man, bet jau vaikui pusmetukas ir vyras vis dazniau pasako, kad "jaucia jam svelnius jausmus, jauciasi tevu". tikiuosi, kad persilaus

o kur gi ta riba jaunu tevu? tikriausiai pagimdziusi 24 jau nebesijausciau jauna mama. bet, manau, tai individualu...


Papildyta:
del 14meciu tevu... manau, kad tikrai ankstoka, ir priskirciau kategorijai "labai jauni tevai". bet kaip ten bebutu, manau, kad geriau issaugoti vaikeli, juolab jei vaiko tevas nepasiplove... galu gale yra seneliai, kurie jau turi patirties ir gales padeti auginti ne tik finansiskai, tiek ir moraliskai. galu gale, esme ne metuose, o subrendime. ir labai norint vaika galima isauginti ir be savo paaugliskos patirties, skaitant atitinkama literatutra, domintis, mastant, pasitariant