Jauna mama

siandien pasisnekejom, viska apsvarstem ir nusprendem vaikeli pasilikt bet man vistiek neramu, kaip pasakyt tevam, kaip pabaigt mokslus, dabar sitiek nervu, labai bijau, kad jie gali pakenkt vaikeliui

Viskas issipres savaime,nesijaudink taip o tevams pranesk sia zinia dziaugsmingai,kad jie taps seneliais.
As jaunesne uz tave buvau,o viskas kuo puikiausiai susikloste.

Tiesa,kiek busimam teveliui metu?

tiek pat kiek man 18, suprantu, kad tais atvejais kada tevelis vyresnis yra zymiai lengviau, o dabar abu tokie jauni, tikrai labai neramu

Na taip,sunkiau kai busimi teveliai bendraamziai...
Bet... viskas imanoma,kai yra noro Abu mokslus pasibaigsit su laiku..

tevelis dideliu noru nepasizymi, o as labai nenoriu aborto, taciau gimdyt irgi baisu, nieko negalesim jam suteikt

Pirmiausia nusiramink, vaikelis jau beldziasi i pasauli. Jei jau taip ivyko, reikia priimti tai kaip issuki, paspirti, dabar abu turesit gyventi ne vien del saves, bet ir del mazo zmogucio, del kurio turit stengtis, nenuleist ranku ir negalvot, kad jau dabar pasaulio pabaiga. Kiek suprantu abu esate besimokantys, ar abu mokotes mokykloje? Jei taip, abu turit pabaigti mokslus, bent jau busimas tevelis, tu gali taip pat pasibaigti, tereikia tik didelio noro, buna ir eksternu ir namuose. Kadangi abu dar pakankamai jauni, busimi seneliai bus didele parama jums, praneskit jiems kuo greiciau, gal visai nebus taip viskas blogai, zinoma, bus sokas, bet anuka/e myles labiau uz viska pasaulyje. Buk stipri, nusiramink . O ka pats busimas tevelis sako, kaip jis viska mato, supranta, ar kalbejot kaip jis dabar viska isivaizduoja, ka darys butent jis?

labai aciu uz raminancius zodzius. taip mes dar mokinames mokykloje, mokslu tikrai nezadu mest, netgi bandysiu siemet issilaikyt egzaminus. jam ispradziu buvo sokas, ikalbinejo darytis aborta, argumentavo tuo, kad mes labai jauni, nieko negalesim vaikeliui suteikt, o sedet ant tevu galvos taippogi nesinori, aiskino man koks bus sugadintas ir sunkus gyvenimas, zodziai, kad dabar geriausia darytis aborta , o vaikeli pasidaryt tuomet kai busim susitvarke gyvenima mane isvis labai zeidzia, cia man taspats kas ta vaikeli, kuris yra dabar ismest, o kai reikes pasiimt kita.. poto jau sake , kad ir kas benutiktu nepaliks musu ir tt. ryt zadu pasakyt tevam, net bijau issivaizduot reakcija

nieko viskas bus gerai, vaikinas pasimetes, nera ko ir noreti, bet atsakomybe prisiimti turi, tai jau abieju reikalas ne vienos tavo. Sekmes tau

kai as pastojau man buvo be menesio 18. buvau finansiskai net labai subrendus sakyciau, nuo 17 pradejau gyvent su SB nes tingejau mokytis ir susiradau darba, labai bijojau mamai pasakyt kad mokslai man ne prie sirdies bet kai praleidinejau daznai pamokas man mama pati pasake jei nenori mokytis eik dirbt, kai isejau is mokyklos 16m susiradau darba gyvenau pas mama visus pinigus leidau savo malonumui mama manes nieko neprase (uz nuoma maista ir tt) paskui prasidejo darbe etatu mazinimas ir likau be darbo bet staigiai per savaitele susiradau kita darba kitame miestelyje susiradau kambary issinuomuot ir 17m isvaziavau nuo mamos atskirai gyvent pagyvenau gal 2 men ir sutikau SB kazkaip greit pas mus viskas isejo ten miestelis mazas merginu lietuviu ar latviu laisvu nebuvo tai kai suzinojo kad yra nauja lietuvaite staigiai mane MB nuciupo gal po vieno menesio susitikinejimo pasiule man kartu gyvent nes man labai nepatiko mano kambariokai o jis gyveno su 3 draugais 2 kambariu bute ir miegojo svetaineje ant sofos tai va pradejom gyvent kartu pavasari, o rudeni as pastojau mes norejom vaiko planavom ir laukem, po to prasidejo krize ir Mb liko be darbo as jy islaikiau 9men budama nescia is savo algos mokejau uz buta maista ir net supirkau viska ko reikia vaikui (lovyte, vezimeli, rubelius ir tt) ir net sakyciau ne is pigiuju, o kai buvo beveik terminas mama paskambino ir pasake staigiai vyrui lekt y viena vietele kur atsirado darbelio ir gavo MB darba cia kaip Dievas turbut dave ir va jau vaikuciui beveik 1.3 man dar tik bus 20 spali labai dziaugiuosi kad as jauna mama mano vyrui beje 25 labai myliu savo sunu ir jau planuojam dar viena vaikeli, mano mama beje pagimde mane 20 tai labai dziaugesi kad ji bus jauna mociute visiems labai giriasi kad va kokia ji grazi ir jauna dar o jau mociute (beje dar neseniai ygijau lb gera specialybe kuri man prie sirdies ir vaikas tam tikrai nesutrukde)

netyciuke pasakyk savo tevams gal jie sureaguos visai ne taip kaip galvoji, pasakyk kad zinai kad bus sunku bet versies per galva kad viskas butu gerai ir pagalbos is ju reiketu kuo maziau, pasakyk kad tikiesi palaikymo ir silto zodzio is ju. patikek vaikas tikrai ne nasta ir tikrai negadina gyvenimo nemanau kad pagimdzius kada nors pagalvosi kad susigadinai gyvenima, man atrodo tu galvotum kad susigadinai gyvenima jei pasidarysi valyma nes bus labai moraliskai sunku, o paskui gal jau ir visai nebeturesi vaiku, va tada tai jau tikrai bus gyvenimas sugadintas taip kad linkiu sekmes ir laimes

Ar tai reiškia, kad 14-17 metų mergina užsimaniusi tapti mama yra gerai? Ar tikrai jau taip labai fiziškai subrendusi? Kai kurios dar pačios vaikai. Na ir kas, vaikas juk mylimas.
Ar suprantat, kad tokiais pasisakymais traumuojate ir skleidžiate labai jau keistą požiūrį į vaikus, tėvus ir pastarųjų atsakomybę už pirmuosius.
Kiek aš skaitai tokių pasisakymų apie jaunas mamas, tai 100% merginų, laimingai pagimdo, laimingai ir labai gerai, su pagyrimais/stipendijomis ir t.t. baigia mokslus ir susiranda darbus, bei laimingai gyvena su vaikų tėvais.
Ne duok Die, kokia -niolikinė, kuri mokosi prasčiau, pasiskaitys ir sugalvos, kad pastojus jei seksis kur kas geriau.
O taip, tikrai mūsų Lietuvoj gali būti.

man ir labai idomu,kaip visoms anksti pagimdziusioms tai nuostabiai gyvenimas nusiseka kazkaip pazistu keleta paneliu,kurios mamytemis tapo nepilnametes arba vos sulaukusios pilnametystes ir tikrai ne visoms gyvenimas susikloste taip nuostabiai pvz, viena paliko draugas, kuris buvo pora metu vyresnis , vaiko tevas nepripazino,pavardes nedave , motina vaika paliko savo tevams , pati istojo mokytis i kolegija , baige mokslus susirado kazkoki drauga ,kuri pati islaiko , vaika pasieme pas save ,gyvena visi nuomuojamam vieno kambario bute , mamyte jau pora metu dirba kioskelyje ir si istorija nera blogiausia kita pasidare aborta ,nes vaiko tevas taip liepe
taip kad ,galiu pasakyti tiek,kad cia raso tos,kurioms pasiseke ir kurios turi kuo pasigirti,bet ,deja, ne visoms anksti pastojusioms taip gerai baigiasi
ir is vis tai nelabai isivaizduoju,ka as buciau galejusi duoti vaikui,jei buciau pagimdzius ji 16 metu gal kazka..... bet tikrai zinau,kad tuo metu dar nebuvau tiek subrendus ,kad vaiku pasirupinciau taip,kaip galiu siuo metu

Ir aš žinau istoriją iš labai artimo žmogaus. Pastojo 17, greitai susituokė, abu gyveno pas savo tėvus (tiesa vyras vyresnis 5 metais), mokslai buvo mesti. Pasigimdė, šiaip ne taip baigė vidurinę, vakarinę, rezultatai tikrai prasti, egzaminai taip pat. Gyveno tik iš vyro pinigų ir tiek kiek duodavo jos mama. vėliau išvažiavo mokytis, baigė manikiūrininke, padirbo nedaugiau kaip porą metų. Vėliau įsidarbino vyro įmonėje.
Dabar jau gyvena kur kas geriau. Turi darbus, turi nuosavą namą, turi du vaikus.
Dabar sako, kad jei žinotų kaip būtų viskas buvę, būtų tada pasistengus, kad nėštumo nebūtų. Ne abortas, bet dar prieš gulantis.

Tai ar tai visgi yra normalu? Jos tikrai tuo nesigiria. Nes nėra kuo pasigirti.
Jei tau taip nutiko, kad nėštumas yra, tai niekas prievarta neliepia gultis ant stalo.
Tačiau, visos turime pasistengti, visos moterys ir merginos, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau. Visos esam moterys, draugės, pusseserės, sesės, krikšto mamos, ir mamos, visos turim savotiškos įtakos ir patirties.