taigi..., dabar ir aš gali tarti žodį
birželio 9-tą nuvažiavau aš pas Gerb. R. Daunoravičių pasitikrinti..., jis mane apžiūrėjo ir pasakė, kad iki 16-tos tikrai nepagimdysiu, bet kai pamatavo mano kraujospūdį... (beje kelis kartus

) iš karto paguldė mane į ligoninę, nes spaudimas buvo labai aukštas -> 200/140 tik va dabar suprantu, kuom čia galėtų viskas baigtis...

žodžiu, man buvo padaryti visi tyrimai..., ir vakare jis pranešė man ir mano vyrui, su tokiu labai rimtu veidu..., kad ryte reikės operuot..., bet dar biškutį prigąsdino..., kad jei situacija blogės, tai darys cezarį naktį

niu..., bet mano dukrytė labai norėjo gimti ryte (beje, kaip ir jos mama

) tai mes ramiai išmiegojom iki ryto..., ir gimėm 10:58

o kadangi kraujospūdis nekrito..., mane paguldė į reanimaciją... net 3 paras nemačiau savo leliuko

bet paskui...
galiu pasakyti vieną, nors reanimacijoj gulėjau savaitgalį, jis kiekvieną dieną skambindavo ir vis pasiklausdavo būdinčiojo daktaro kaip mano sveikata..., be to, buvo atėjęs aplankyti Gerb. gyd. Podkopajevas
ga lų gale, nemanau, kad su tokiu spaudimu būčiau ilgai dar iškentėjus..., mergytės jis -> savo darbo profesionalas..., be to, labai tikiuosi, kad 2-ą vaiką gimdysiu natūraliai... ir TIKRAI tik pas jį!!!
P.S. reanimacijoj man taip ir nenumušė spaudimo..., tik priforšeravo kažkokiais vaistais..., kad beveik visą laiką išmiegojau...

niu..., bet kai tik pervedė mane į paprastą palatą..., ir pamatavo spaudimą... jis buvo 130/80, nors dar ryte, reanimacijoj, aparatas rodė -> 170/100 dabar va galiu teigti - vaikas - tai geriausias vaistas

o spaudimo ir dabar nėra