Uch...
perskaičiau
Witold Gombrowicz, Pornografia ir tuo patenkinta
. Lenkų kalbą nelabai gerai moku, todėl mažą knygutę skaičiau su diiiiideliu žodynu. Savotiška atrakcija.
Tik neklauskit apie ką knyga. O gi apie nieką
ir kartu apie viską. Kaip kareivis verda sriubą iš kirvio, taip Gombrovičius daro literatūrą iš nieko: iš žvilgsnio, judesio, apmąstydamas kiekvieną ištartą žodį, kiekvieną akies mirksnį. Įdomu ne tai,
ką autorius rašo, bet tai,
kaip rašo: knygoje kasdienybės smulkmenos tampa reikšmingos, simboliškos, įtaigios, o pasakotojo santykis su veikėjais ir skaitytojais savotiškai vampyriškas.
Bent aš taip jaučiausi. 
Išorinis žmonių gyvenimas čia įspraustas į siaurus provincijos rėmus, vidinis ištvinęs nuo jaunatviško erotizmo iki brandaus žinojimo...
Manau, kad ne viską suvokiau, todėl kada nors paskaitysiu ir lietuviškai.
Beje, kaip
Kosmose nebuvo nė žodžio apie kosmosą, tai "Pornografijoj" nieko pornografiško, tik truputėlis lengvabūdiškumo.
LLLLL pagal Darių Pocevičių.
Prašau nesupykti, pacituosiu
Marakeš apie
Sulą, nes neturiu ką bepridurti:
Pabaigiau Sulą. (...) apie ką yra ši knyga - (...) man ji yra apie vienatvę. Tikrąją, tarp žmonių, su žmonėms.
Tu manai, kad aš nežinau, koks yra tavo gyvenimas tik todėl, kad jo negyvenu? Aš žinau viską, ką daro visos iki vienos šios šalies spalvotosios moterys.
Ir kas gi tai būtų?
Miršta. Lygiai kaip aš. Tik vienas skirtumas jos miršta kaip kelmai. O aš, aš griūnu kaip sekvoja. Tikrai pagyvenusi šiame pasauly.
Tikrai? Ir ką turi, ką galėtum parodyt?
Parodyt? Kam? Mergele miela, turiu savo galvą. Ir tai, kas joje vyksta. Kitaip tariant, turiu save.
Gana vieniša, ką?
Taip. Bet mano vienišumas yra mano. O va tavo vienišumas yra kažkieno kito. Sukurtas kažkieno kito ir tau atiduotas. Neįtikėtina, ar ne? Padėvėtas vienišumas.
Žinoma, žodžiais svaidytis lengva. Netgi Sulos stiprybė turi savyje šie tiek pozos tą jai įrodė Adžeksas. Tačiau apie tai niekas be jų nesužinojo. Niekas nenorėjo sužinoti. Sula buvo atskaitos taškas, Dugno dugnas.
(...) šituose 150 puslapių tiek daug sutalpinta, kad net jei parašyčiau per daug, vis tiek turėtumėte perskaityti visą knygą, kad suprastumėte.
Jei reiktų palyginti... knyga turi "Širšių fabriko" žiaurumo, "Šimto metų vienatvės" apokaliptiškumo, italų šeimų iš "Mamos Liučijos" gracijos ir stiprybės bei mažo miestelio kasdienybės kaip aš Gilberto Grape'o... Ir dar nuostabų, sodriai juodą stilių.Man labai patiko, dėkui,
Marakeš!
LLLLL pagal Darių Pocevičių.
).
Gal ir man ka nors dar paskaityti 
Graksciau parasyta, lengviau skaityti, Hermanas tokia griozdiska kiek. O gal cia del vertimo prasto (nuskambejusi del to). Jei megsti "istoriju knygas" tai abieju romanu istorijos nenuobodzios ir idomios. Pirmojoje gal kiek per daug romantikos, antrojoje- siurpaus realizmo, bet cia kaip kam 
