QUOTE(liute @ 2009 04 16, 09:48)
Ir vis gi, vienas patarimas (mažytis). Paryškintas sakinys vaikui reiškia lygiai 0 (galbūt jūs jam išaiškinot plačiau, tada viskas ok).
Maži vaikai mane visad žavi savo nuostabiu nepakantumu "šūdmalizmui", jiems reik konkrečiai, jei ne, viskas veltui. Tada bausmė tėra kerštas, mamos nervam palepint.
Tiesiog kiekviena sunkiausia ir ilgiausia kelione prasideda vienu žingsniu todėl po KONKRETAUS negero veiksmo turėtų sekti susitarimas:
tu padarei AAA, taip daryt negalima, nes BBB. Jei dar kartą padarysi AAA, (laikotarpis) CCC, (bus/nebus) DDD. Tai yra susitarimas, idealiu atvėju, net jei ir labai mažas, vaikas turėtų sutikti su tokiu susitarimu (gali siūlyt pataisas

).
Kuo vaikas mažesnis, tuo laikas turi būt trumpesnis, trimetis tiesiog nesuvokia "savaitės" ar "mėnesio".
Ačiū už patarimą

Nepaisant to, kad žinau šitą, bet vis tiek neprošal dar kartą prisiminti, o ir kitom gal padės
Aš kiekvieną kartą stengiuosi jam aiškiai pasakyti, kokio jo elgesio netoleruosiu, kokios bus tos pasekmės ir t.t. Ir dažniausiai lieku išgirsta. Na, bet tie kartai, kuomet jis pradeda bandyti "kiek galima būtų praplėsti susitarimo ribas", dažniausiai baigiasi isterija

Namuose aš jo "derybas" tiesiog ignoruoju, po to dar kartą pakartoju, ką susitarėm ir pasakau, kad nepaisant jo pageidavimų, šį kartą bus taip, kaip pasakiau. Tai vat namuose tas veikia. o vat viešoje vietoje to padaryti negaliu. Visų pirma, negaliu nekreipti dėmesio (negaliu palikti virkaujančio ir nueiti "užsiimti savais reikalais"), nes dažniausiai taip daryti nebūtų saugu - parduotuvių lentynos pilnos dūžtančių prekių, už kurias aš neturiu jokio noro mokėti, jei lauke, tai šalia gatvės, į kurias irgi nenoriu, kad bėgtų

O kur dar "paslaugios" bobulytės, tiesiog jaučiančios pareigą pasisiūlyti vaikui jį pasiimti ir nusinešti

(kas bent jau maniškiui sukelia dar didesniį agresijos ir pykčio priepuolį) Tai vat... Na, bet tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau susitarsma