QUOTE(Subjektyvi @ 2010 08 23, 09:37)
Šalys kitos, platesnė trajektorija, bet visur turim kas prižiūri, samdom. Tačiau butą palikti ženkliai patogiau - užrakinai, signalizacija ir viso gero. Pašto dėžutę tuština pagal susitarimą. Tai vienintelis nepatogumas, bet ir tai kartą per mėnesį reikalaujantis dėmesio. Daugiau butui jokių reikalavimų nėra. Užmiesčio sklypą prižiūri draugai ir artimieji, nes jiems tiesiog "paskolinome" jį visai vasarai. Visiems gerai. Jei būtų gyvenamasis namas paliktas 3 mėnesiams, reikėtų ieškoti, kas prižiūri aplinką. Jau sudėtingiau, nes rizika didesnė.
Tiesiog mūsų situacija ženkliai kitokia, nei daugumos čia diskutuojančių, todėl nėra tipinių momentų. Ir dar vieno NT objekto pirkimas yra tiesiog dar vienas eilinis pirkinys, o ne viso gyvenimo pirkinys - svaiginys, turime gi kur gyventi ir gyvename gerai. Viską gerai apgalvojame, ko reikia, kodėl reikia, likvidumą (visi pirkiniai atsiperka arba atsipirks), ką su juo darysime vėliau. Ir konkrečiu periodu perkam tik likvidžiausią objektą. Nelaikome visų kiaušinių vienoje pintinėje. Ir net jei kažkada gyvenime statysime namą ar jį pirksime, tik tokį, kurį vėliau bus galima sėkmingai parduoti. Nes mes puikiausiai žinome, kad kai vaikai pakels sparnus, mes negyvensime "per amžius" neprotingo ploto būste, tokio mums nereikia, neprisirišame prie to. Kas bus per daug - parduosim. O optimalų pasiliksim.
Tiesiog mūsų situacija ženkliai kitokia, nei daugumos čia diskutuojančių, todėl nėra tipinių momentų. Ir dar vieno NT objekto pirkimas yra tiesiog dar vienas eilinis pirkinys, o ne viso gyvenimo pirkinys - svaiginys, turime gi kur gyventi ir gyvename gerai. Viską gerai apgalvojame, ko reikia, kodėl reikia, likvidumą (visi pirkiniai atsiperka arba atsipirks), ką su juo darysime vėliau. Ir konkrečiu periodu perkam tik likvidžiausią objektą. Nelaikome visų kiaušinių vienoje pintinėje. Ir net jei kažkada gyvenime statysime namą ar jį pirksime, tik tokį, kurį vėliau bus galima sėkmingai parduoti. Nes mes puikiausiai žinome, kad kai vaikai pakels sparnus, mes negyvensime "per amžius" neprotingo ploto būste, tokio mums nereikia, neprisirišame prie to. Kas bus per daug - parduosim. O optimalų pasiliksim.
Na patikek manim, nama lygiai taip pat kaip ir buta - uzrakinai, ijungei signalizacija ir viso gero. Nieko daugiau nereikia. Kaip jau ir minejau anksciau, mes daznai isvaziuojam. Pasto dezute kaimynu prasom, kad patustintu, nes nebetilptu spauda. Zole gali artimieji nupjaut arba samdyta firma, o rudens-ziemos-pavasario sezona zoles pjaut nereikia. Gelynas pas mus vienas didelis ir irengtas su geotekstiles pagrindu is apacios, is virsaus maumedzio sieve mulciuotas, ravet nereikia.
Ir kuo cia didesne rizika ar vargas, gal galetumei paaiskint?
Stai mano pussesere jau metus dirba uzsienyje, o nama paliko Lietuvoj uzrakinta. Kambarines geles draugems ir giminems isdalino. Spaudos nebeuzsisake. Katina uosviams atidave. Tevai nuvaziuoja karts nuo karto nupjauna zole. Ziema sildymas ijungia automatiskai. Nereikia daugiau tos prieziuros.
Gal tas mitas apie tai, kad namas pririsa islikes is senu laiku, kai reikedavo kurent malkomis ar anglimis, budavo prisodinta pilna darzu, rutu darzeliu ir pan., namai byredavo vos palietus, reikedavo nuolat remontuoti ir pan.
Moderniems namams tikrai nereikia tiek prieziuros ir rupescio. Jie netgi gali buti valdomi per atstuma - sildymo sistemas galima reguliuoti, laistymo sistemas ijungti, apsvietima pareguliuoti ir t.t. Is bet kurio pasaulio tasko.
Del zenkliai kitokios situacijos - pas kiekviena ji savaip zenkliai kitokia. Nereikia isivaizduot, kad turintys nama zmones tampa jo kaliniais. O jums juk niekas ir neirodineja, kad butinai pirkti nama reikia. Gyvenkit bute simta metu, jei jums gerai, bet apie tai, ko neismanai, kartais geriau patylet...Kad ir apie tai, kad namas prisirisa prie zmogaus kaip akmuo po kaklu
