Namas ar butas?

Hmm, o kam jums tas vaizdas pro langą, jei, kaip teigiate, grįžtate namo tik pernakvoti?

na, man patinka šeštadienio ryte balkone kavą gerti..., o ir sumigdžius vaikus smagu su vyru, vasaros vakarais pavakaroti...,o ir šiaip nebūtų smagu prieš akis matyti sieną, ar kaimynų virtuvę, net jei ir grįžti tik pernakvoti...gal kitiems nėra skirtumo, bet man yra....

Sveikos,
Seku jusu diskusija gana seniai, labai idomiai diskutuojat. Pasipasakosiu ir as. Teko gyventi ivairiuose Vilniaus rajonuose. Dabar gyvename senamiestyje. Visada norejau gyventi senamiestyje. Tiesa pirkom ne buta, o patalpas is nekilnojamo turto fondo, kur nebuvo centrinio sildymo (del to ir pirkom tiesa sakant).Pasidarem dujini sildyma ir dar ortakius nuo zidinio prasivedziojom, kad turetume kelias sildymosi galimybes. Taigi isirengem buteli, prijungus palepe gavosi 102 kvadratai. Subjektyviai nepatinka palepes, bet man tai cia fainumas nenusakomas, nes laiptai bute labai patinka. Na siaip tai labai faina islyst po miesta paslankiot, sveciu daznai uzeina neplanuotu (ne visada dziugina kai koks prigeres mieste draugelis atslenka pernakvot). Vaikui mokykla, bureliai salia namu, bet didesnis prekybos centras mindaugo maxima tai jau reikia paslinkt tolokai. Kitas dalykas, nors gyvenu senamiestyje, bet dirbu santariskese, tai vaziuot i darba kaip ir is uzmiescio i centra gaunasi. Tiesa kaimynas tik vienas musu tam visam name ir tas butas pastoviai nuomojamas. Tai buna baisoka kai kaimynas nuominku iesko. Dar nebuvo kazko baisaus, nes visada uzsienieciai gyvena, ramus kol kas vis budavo ir mazai jie namie buna. Bet neziurint sito viso gerio yra galimybe statytis namuka (turim zemes neblogoj vietoj). Mes nesam turtingi zmones ir statytis grynu pinigu neturim. O namo norisi tai tik del tos terasos ir grilinimo kieme. Butue zidini pagrinam, bet tik ziema. Negaliu apsisprest. Gal ir teisingai kazkas rase, kad sunku keist kazka gyvenime. Labai gaziai cia jus apie namus kalbat. As dar paskaitinesiu ir manau apsispresiu.

Gal gali pasidalint patirtim, kaip organizuojat sodo prieziura (t.y. zoles nupjovima ir pan.) ir vaiku veziojima po burelius gyvenant trijose skirtingose salyse? Nuosirdziai idomu - kazka samdot, prasot pagalbos giminaiciu, ar patys bandot suspet, lektuvais suskraidyt (jei tos salys - Latvija, Baltarusija, Lenkija - manau galima ir automobiliais).

Siaip namas tikrai netrukdo keliauti. Jis neuzdaro ir nepririsa prie krapu (ju is viso neturiu, nes neturiu laiko krapstytis darze). Stai neseniai dvi savaites musu nebuvo - ir ka? Nieko neatsitiko. Tebestovi ir namas, ir zole ne iki keliu...Ir ziema musu nebuvo keleta kartu po pora savaiciu, ir kas antra savaitgali megstam kur nors isvaziuot...Kai vaikai paaugs, tikrai planuojam dar daugiau isvyku ir namas del to sugriuti neturetu...O zole auga intensyviai tik vasara, jei labai akis kaimynams badys (nors uzstoja tvora), yra pilna firmu, kurios atvaziuos ir mums nesant nupjaus, kaina svyruoja nuo triju iki penkiu litu uz ara, tai nera labai daug, jei gali sau leist turėt namą, tai atitinkamai gali leist ir tokias išlaidas...

Del to niekada nepritarsiu tam, kad namas trukdo keliauti, o butas ne. Nu sunkiai man irodyti, nes gyvenau ir ten, ir ten, ir sekmingai keliauju Kai nori ieskai galimybiu, kai nenori - priezasciu...

O i darzelius/mokyklas/burelius vaikus daug kas ir mieste vezioja (kaip ir tamsta, beje), bent jau pradinuku rupestingi tevai stengiasi namie vienu nepalikt, yra prailgintos dienos grupes, mociutes, aukles ir pan. Mano vyresnele is darzelio ilga laika aukle paimdavo, kai mes su vyru nespedavom is darbu...O paaugliai seda i autobusa ir i priemiesti parlekia...Su salyga, kad tas autobusas vaziuoja, bet cia jau renkantis sklypa reikia savo poreikius ivertint..Manau, kad daug kas taip ir daro.

va, va laksčiau taip ne vienus metus, ačiū nebenoriu...ir man juokingai skamba kai draugai nusipirkę namą užmiestyje įrodinėja,kad vaikams autobusų stotelė čia pat... tik kilometras per kaimelį einant, šiaip jau tas kilometras kai esi vaikas ( arba senas žmogus) oi kiek nemažai..., be to gerai jei tam paaugliui po pamokų iš karto į būrėlį, o jei ne...ar jis "parleks" ir vėl išlėks, ar trinsis kur mieste tipo " Akropolyje" ..,o gal iš viso mes tą būrelį....
nežinau mes žiūrėjom ir namus, ir butus, dabar žiūrim tik butus, nors daugelis draugų bando " atvesti mus į protą" ,kad pirktume namą, jau ir nusibodo aiškinti kodėl mes norim buto, o ne namo, tai tiesiog sakom, kad butas šiai dienai labiau atitinka mūsų šeimos poreikius....

Gerų jums sprendimų Beje, jūsų butas kaip supratau labai neblogas, taigi, jį pardavę tikrai sutilptumėt į nedidelį ekonomišką namuką su sklypu. Ir net ne užmiestyje


Papildyta:


Na, visai suprantama. Aš turbūt, jei namai man būtų reikalingi tik pernakvojimui (t.y. laiko tarpui nuo aštuntos vakaro iki septintos ryto), net nenorėčiau savų namų - nuomočiausi. Nes iš esmės, gyvenimas verda nebe namuose, o kažkur. Ir vaikai visą dieną yra kažkur - prailgintose grupėse, būreliuose, pas aukles ir močiutes (o kaip kitaip, jei tėveliai grįžta tik pernakvot?). Iš esmės, namų tokių kaip ir nėra...

be to turim draugus, jau metus gyvenančius name, na nežinau, žmonės geri, rūpestingi tėvai, tik va, per metus laiko vaikus pervedė į kitą mokyklą, arčiau namų, mokykla šiaip prie silpnesnių ( tas stebina, nes ankčiau jie labai stengdavosi parinkti stiprias įstaigas, būreliai irgi tik tie, kurie yra mokykloje) tai darau išvadą, kad pavargo vežioti..., mieste vaikams taip pat tekdavo važinėti nemažus atstumus, bet būdavo nepriklausomi nuo autobusų tvarkaraščių, susitvarkydavo patys...
Papildyta:

o čia jau kaip suprasti namus, man namai ten kur yra šeima,nes ne sienos vienija žmones, o santykiai, bendra veikla, o jos yra tikrai nemažai....

Manau, kad ji norejo pasakyti, kad jei negali skirti demesio ir laiko seimai, jei vaikai "priduoti" mociutems, auklems, prailgintoms grupems, jei seima turi laiko pabendrauti laiko tik valandele per diena, namu kaip tokiu nera...
Papildyta:


Na bet juk yra namu ir mieste, kodel reikia deti lygybes zenkla tarp namo ir uzmiescio. Yra namu miestu centruose ar arti centro, kur viesasis transportas visada po ranka.
Ir taip pat nepaneigsite fakto, kad ir mieste tenka pavazineti ir pavaikscioti i burelius nemenkus atstumus, juk jie niekada nebuna vienoje vietoje.
Stai as vaikysteje gyvenau nedideliam mieste (bute, esanciame to miesto centre) ir i dailes mokykla, kuri buvo miesto pakrastyje man tekdavo eiti kokius 2 km, nes viesojo transporto nelabai buvo...Bet tikrai neprisimenu to, kaip kancios...

Mano nuomone tikrai geriau namas, bet ne uzmiestyje, o mieste. Tai tiesiog idealus variantas. Ir arti viskas ir kiemo plotelis Jeigu namas uzmiestyje, tai jau geriau butas.

sutinku , o kadangi namas mieste kol kas neįgyvendinama svajonė ir įgyvendinti ją gali tik labai nedidelė dalis žmonių, tai renkuosi patogų butą gerame miesto rajone..., o kai vaikai užaugs ir gyvenimas taps sėslesnis- namą užmiestyje, kad galėčiau auginti gėlytes ir prižiūrėti anūkus....

Kudas traipsniukas sia tema: http://www.alfa.lt/s...010-08-22_13-07

Šalys kitos, platesnė trajektorija, bet visur turim kas prižiūri, samdom. Tačiau butą palikti ženkliai patogiau - užrakinai, signalizacija ir viso gero. Pašto dėžutę tuština pagal susitarimą. Tai vienintelis nepatogumas, bet ir tai kartą per mėnesį reikalaujantis dėmesio. Daugiau butui jokių reikalavimų nėra. Užmiesčio sklypą prižiūri draugai ir artimieji, nes jiems tiesiog "paskolinome" jį visai vasarai. Visiems gerai. Jei būtų gyvenamasis namas paliktas 3 mėnesiams, reikėtų ieškoti, kas prižiūri aplinką. Jau sudėtingiau, nes rizika didesnė.

Tiesiog mūsų situacija ženkliai kitokia, nei daugumos čia diskutuojančių, todėl nėra tipinių momentų. Ir dar vieno NT objekto pirkimas yra tiesiog dar vienas eilinis pirkinys, o ne viso gyvenimo pirkinys - svaiginys, turime gi kur gyventi ir gyvename gerai. Viską gerai apgalvojame, ko reikia, kodėl reikia, likvidumą (visi pirkiniai atsiperka arba atsipirks), ką su juo darysime vėliau. Ir konkrečiu periodu perkam tik likvidžiausią objektą. Nelaikome visų kiaušinių vienoje pintinėje. Ir net jei kažkada gyvenime statysime namą ar jį pirksime, tik tokį, kurį vėliau bus galima sėkmingai parduoti. Nes mes puikiausiai žinome, kad kai vaikai pakels sparnus, mes negyvensime "per amžius" neprotingo ploto būste, tokio mums nereikia, neprisirišame prie to. Kas bus per daug - parduosim. O optimalų pasiliksim.