QUOTE(zemaite @ 2010 11 12, 00:02)
Po truputį išrinksiu informaciją, kuria remiantis būtų galima šifruoti.Nes vis tik laikant rankose tiksliausiai matot vaizdą.Ir kiek galėsiu pati mokysiuos žiūrėdama jūsų fraktalus, tik nepriimkit mano nuomonės kaip galutinės išvados.
Čia kam įdomu , kodėl reikia kairiąja ranka imt spalvas:
R.Kairaitis
Kairysis smegenų pusrutulis valdo dešiniąją ranką, o dešinysis kairiąją
.Kairiojo pusrutulio paskirtis - priimti ir teikti informaciją žodžiais ir kitais ženklais, skaityti, skaičiuoti. Dešiniojo pusrutulio - kurti bei suvokti vaizdus, spalvines gamas, muzikinius tonus, melodijas ir garsus, pojūčius, atpažinti sudėtingus objektus, formuoti sapnus. Tačiau labiausiai pusrutuliai skiriasi ne skirtingos informacijos panaudojimu, o jos organizavimo ir apdorojimo būdais, kitaip tariant mąstymo tipu. Žodžiai ir vaizdai suvokiami abiem pusrutuliais (nors dešinysis mažai gali veikti kalbos raišką), bet tai vyksta kiekviename pusrutulyje skirtingai. Kairiojo pusrutulio mąstymas yra loginis, diskretinis ir analitinis - atliekamos nuoseklios operacijos, t.y. daiktai ir reiškiniai analizuojami pagal tam tikrą požymių skaičių. Dešiniojo pusrutulio mąstymas yra visuminis ir erdvinis, simultaninis ir sintetinis, t.y. tuo pačiu momentu žmogus suvokia daug objekto savybių, jų tarpusavio sąsajas ir sąveikas su kitų objektų savybėmis. Dėl tokio vaizdų suvokimo keliuose prasminiuose lygiuose atsiranda daugiareikšmiškumas, o reikšmių gausumas savo ruožtu yra kūrybos pagrindas, nors ir komplikuoja loginę daiktų ir reiškinių raišką.Vakarų kultūrose reikšmingesnėmis laikomos kairiojo pusrutulio funkcijos, ignoruojant ar sumenkinant svarbias dešiniojo pusrutulio savybesPažymima, jog dešinysis pusrutulis su savo autonominiais nerviniais procesais atsako už vadinamąją psichosomatinę ir psichogeninę simptomologiją (Heller, 1987; Erikson and Rossi, 1979). Be to, mūsų elgesys, kad ir koks ekscentriškas būtų, pasireiškia tik tada, kai patikime, jog jis būtinas tam, kad apsaugotų mus pačiu geriausiu tuo momentu mums žinomu būdu. Todėl vadinamieji irracionalūs lūkesčiai, nerimas ir baimės turi labai tikėtinas priežastis iš dešiniojo pusrutulio pozicijų (Heller, 1987; Grinder and Bandler, 1976).
Jei, kaip tvirtina daugelis psichikos tyrinėtojų, Vakarų kultūros labiau pasikliauja kairiuoju pusrutuliu, kas gi dėl to įvyksta?
...Žmonės, priklausantys vadinamajai griežtai kompulsyviai (neįveikiamo noro kažką veikti - red.) arba perfekcionistinei (tobulybės siekimo - red.) kategorijai, tikrai labiau išnaudoja kairiojo pusrutulio galimybes. Tai žmonės iki kraštutinumo logiški (vienąkart patikėję, jog vėžlys - tai žirgas, mėgins pabalnoti jį ir pajodinėti), be jokio spontaniškumo, pernelyg rimti, dažnai be humoro jausmo, siekiantys susiplanuoti visų rūšių veiklą iki pačių smulkiausių detalių. Jie tipiški pacientai - opininkai, širdininkai, alkoholikai, tarytum jų dešinysis pusrutulis siektų susinaikinti. Antra vertus, galima aptikti, jog žmonėse, kurie priskiriami impulsyvių, isteriškų, nenormalių ar net bepročių kategorijoms, labiau vyrauja dešiniojo pusrutulio veikla. Jie tarytum atmeta bandymus gyventi siauruose kairiojo pusrutulio rėmuose ir pasineria į dešiniojo pusrutulio fantazijų pasaulį. Netvirtinu, jog visi žmonės būtinai priklauso vienai iš kairiojo ar dešiniojo pusrutulio kategorijų, tačiau dauguma priartėja prie jų taip arti, jog verčia susimąstyti (Heller and Steele, Monsters and magical sticks, 1987). Atminties atžvilgiu dešinysis pusrutulis teikia didžiules galimybes organizuojant ir įsimenant informaciją.
