Tėvų karšinimas (5)

#97
QUOTE(Lauruška @ 2010 08 08, 18:52)

1. Jei neklystu, kažkurioj temutėj skaičiau apie nepršlampamas paklodes, kurios užsitempia ant čiužinio. Kur jų ieškoti? Kokie jų išmatavimai? Kaina?


man pasirodė patogesnės neperšlampamos palos - po paklode - lengviau pakeisti ir kažkaip mama sakydavo, kad vėsiau gulėti - galva ir kojos - ne ant celofano. išmatavimai buvo kažur 0,80*1m. pirkdavom didelėje vaistinėje. jei nuspręsi paklodę - gal irgi ten pat būtų?
Atsakyti
#98
QUOTE(Žilinskienė @ 2010 08 08, 22:56)
a, dėl pensionatų su durim be rankenų, tai ten niekas nepriima nes turi vaikų, palikuonių. Padėtis atrodo beveik beviltiška.

Netiesa. Pilni neurologiniai pensionatai asmenų, turinčių palikuonių, kurie neturi sąlygų jų prižiūrėti namuose.
Papildyta:
QUOTE(Karusia @ 2010 08 08, 23:08)
man pasirodė patogesnės neperšlampamos palos - po paklode - lengviau pakeisti ir kažkaip mama sakydavo, kad vėsiau gulėti - galva ir kojos - ne ant celofano. išmatavimai  buvo kažur 0,80*1m.  pirkdavom didelėje vaistinėje. jei nuspręsi paklodę - gal irgi ten pat būtų?

Taip, tom paklodėm ir užtempiamom ir palutėm vaistinėse prekiauja. Mums tos palutės netiko, nes viską nusistumdydavo ir būdavo visas čiužinys šlapias doh.gif O ant tos guminės vis tiek dar ir paprastą tiesdavom, tik tiek, kad čiužinys likdavo sausas.
Atsakyti
#99
aš ant palutės tiesdavau paklodę ir ją užkamšydavau
Atsakyti
#100
QUOTE(Karusia @ 2010 08 09, 00:49)
aš ant palutės tiesdavau paklodę ir ją užkamšydavau

mes buvo iš tų, kurie labai stipriai dirba kojomis, užkamšymas/užkišimas ilgiausiai laikydavo per naktį, o dienos metu...
Atsakyti
#101
QUOTE(Radvyle @ 2010 08 08, 23:23)
Netiesa. Pilni neurologiniai pensionatai asmenų, turinčių palikuonių, kurie neturi sąlygų  jų prižiūrėti namuose.
Papildyta:



aš nesgiinčiju, kad taip yra, bet atsakyta buvo būtent taip, kai kreipėsi. Kas žino kokia yra taksa taip sakant, al nesunku būtų parašyti į asmeninę žinutę. Viešai kaip ir nereikėtų.
Atsakyti
#102
QUOTE(Radvyle @ 2010 08 09, 07:00)
mes buvo iš tų, kurie labai stipriai dirba kojomis, užkamšymas/užkišimas ilgiausiai laikydavo per naktį, o dienos metu...

Na, tėvukas kojomis visai "nedirba", todėl tokia problema gal ir neiškiltų.... O ant tos užtempiamos paklodės vis tiek tiesčiau kitą, medvilninę. Noriu apsaugoti čiužinį, nes jį gavome iš socialinės paramos centro - greičiausiai, jį reikės grąžinti, kaip manote?
Atsakyti
#103
QUOTE(Lauruška @ 2010 08 08, 18:52)
kažkurioj temutėj skaičiau apie nepršlampamas paklodes, kurios užsitempia ant čiužinio. Kur jų ieškoti? Kokie jų išmatavimai? Kaina?

Naudojome tas neperšlampamas paklodes. Bet jas tiesdavome po įprastine paklode (dar ant neperšlampamos viršaus dėdavome nedidelę klijuotę, dėl tikrumo, ties sėdmenimis), nes mama vis nukrapštydavo įprastines (vis ,,dirbdavo'' rankomis), bet tų specialių nesugebėdavo. Taigi lova likdavo sausa.
Tų aptempiamų paklodžių pirkau ,,Teidoje''. Kaina apie 20 litų. Laikydavo maždaug apie pusę metų (paskui, kur dažniausiai sėdėdavo, gal nuo šilumos sukietėdavo, imdavo plyšti). Mama gulėjo ant sudedamos sofos, aptraukdavau visą (gumelės kraštuos). Žinau, kad buvo ir kito dydžio, negu mums reikėjo.
Šiaip tos neperšlampamos paklodės yra skirtos lovai nuo sušlapimo apsaugoti. Visa kita ant lovos tiesiama kaip įprastai reikia ligoniui. Juk jam turi būti ir švelnu, ir nešusti. Tos neperšlampamos, sako, kad ,,kvėpuoja''.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Simense: 09 rugpjūčio 2010 - 09:23
#104
QUOTE(Simense @ 2010 08 09, 10:21)
Naudojome tas neperšlampamas paklodes. Bet jas tiesdavome po įprastine paklode (dar ant neperšlampamos viršaus dėdavome nedidelę klijuotę, dėl tikrumo, ties sėdmenimis), nes mama vis nukrapštydavo įprastines (vis ,,dirbdavo'' rankomis), bet tų specialių nesugebėdavo. Taigi lova likdavo sausa.
Tų aptempiamų paklodžių pirkau ,,Teidoje''. Kaina apie 20 litų. Laikydavo maždaug apie pusę metų (paskui, kur dažniausiai sėdėdavo, gal nuo šilumos sukietėdavo, imdavo plyšti). Mama gulėjo ant sudedamos sofos, aptraukdavau visą (gumelės kraštuos). Žinau, kad buvo ir kito dydžio, negu mums reikėjo.
Šiaip tos neperšlampamos paklodės yra skirtos lovai nuo sušlapimo apsaugoti. Visa kita ant lovos tiesiama kaip įprastai reikia ligoniui. Juk jam turi būti ir švelnu, ir nešusti. Tos neperšlampamos, sako, kad ,,kvėpuoja''.

Labai ačiū 4u.gif
Atsakyti
#105
QUOTE(Žilinskienė @ 2010 08 08, 19:58)
va nežinau net kaip reaguoti į tokius pasakymus. slaugomiems kuo didesnės sveikatos, gaivaluotis? Sergantiems senatvine demensija, nepažįstantiems nieko, nejudantiems- kuo ilgesnio gyvenimo? Už ką jūs taip nekenčiat beviltiškai sergančiųjų?

Aš tą palinkėjimą ,,Laikykitės mergaitės ir kuo dideliausios sveikatėlės Jūsų slaugomiems'' kitaip supratau. g.gif
Mes nežinome, kiek žmogui lemta gyventi, tai vieni kitiems tik ir galime palinkėti, kad su ligoniu kuo mažiau rūpesčio per jo visą likusį gyvenimą būtų, o ir slaugomiems ištvermės irgi reikia.
Beviltiško ligonio paskutinė diena neateis greičiau, kad ir bus tokie prižiūrinčiojo norai. Taigi ir galima tik linkėti ligoniui kuo labiau būti savarankiškam (didesnės sveikatos), o prižiūrinčiajam - ištvermės. 4u.gif
Atsakyti
#106
QUOTE(Simense @ 2010 08 09, 10:42)
Aš tą palinkėjimą ,,Laikykitės mergaitės ir kuo dideliausios sveikatėlės Jūsų slaugomiems'' kitaip supratau.  g.gif
Mes nežinome, kiek žmogui lemta gyventi, tai vieni kitiems tik ir galime palinkėti, kad su ligoniu kuo mažiau rūpesčio per jo visą likusį gyvenimą būtų, o ir slaugomiems ištvermės irgi reikia.
Beviltiško ligonio paskutinė diena neateis greičiau, kad ir bus tokie prižiūrinčiojo norai. Taigi ir galima tik linkėti ligoniui kuo labiau būti savarankiškam (didesnės sveikatos), o prižiūrinčiajam - ištvermės.  4u.gif


gulinčiam ant patalo tikriausia to savarnkiškumo neįpūsi...
Anyta mirė ne taip seniai, sunkiai sirgo vėžiu, buvo jos gimtadienis, atėjo aplankyt buvę kolegos ir iri palinkėjo kuo didesnės sveikatos. Būtų nieko, bet ji merdėjo ir jokie morfinai jai nepadėjo...eriau būtų palinkėję kuo lenviau išeiti, ir kuo greičiau. Anyta į tuos linkėjimus iri sakė- už ką jūs manęs taip nekenčiat. Ji su jumoru buvo tokia moteriškė. Gydytoja, paslapties, vilties ji nesitikėjo, bet va atėjo udručiai su linkėjimais. Po trijų parų ji mus paliko...
Atsakyti
#107
QUOTE(Žilinskienė @ 2010 08 08, 19:58)
O šiaip aišku yra toks klausimas kaip pas Černyševskį- ką daryti? Turim ligonį, senatvinė demensija. Nei pradžia, ne viduryys, nei pabaiga. Tiesiog liga. Iš vienos pusės kaip ir apsitarnauja, nueina į tualetą, bet su batais gulasi į lovą, nes o kas čia tokio. Vaikšto neblogai, pirmam aukšte gyvena- jokių laiptų- išeit ali kada panorėjus- durys kodinės, kodo jai neįsimint niekaip, išeis nepareis, o ir šiaip gali nublūsti bet kur. Reikėtų slaugyti, būti žmogus kiaurą dieną. Tai neįmanoma. Visi dirbantys. Alga minimumas. Slaugės samtyti nėra už ką, pilnos slaugos niekas neduoda. Išeit, palikti darbą neįmanoma- nebus iš ko pragyventi patiems. Realiai. Čia kalba apie mano tetą. Gal kas nors gali atsakyti ar tokių atvejų buvo ir ką jūs darėt? Vyksmas nedideliam Lietuvos mieste.

Gal jūs galite susitvarkyti rūpybą? Aišku, visų problemų tai neišspręs (jų ir kartu gyvenant apsčiai būna, ir su pilna slauga), bet bus lengviau bent juridiškai teta pasirūpint.
O palikti tokį žmogų vieną - tai tas pats, kas palikti 1-3 metų kūdikį visai dienai vieną. Liūdna, bet tokia realybė. verysad.gif
Kartais žmonės priima gyvent slaugytoją kartu visam (ar ilgam) laikui ligonio namuose. Pasitaiko, kad su sutartimi arba turto (buto) užrašymu.
Papildyta:
QUOTE(Žilinskienė @ 2010 08 09, 10:03)
gulinčiam ant patalo tikriausia to savarnkiškumo neįpūsi...
Anyta mirė ne taip seniai, sunkiai sirgo vėžiu, buvo jos gimtadienis, atėjo aplankyt buvę kolegos ir iri palinkėjo kuo didesnės sveikatos. Būtų nieko, bet ji merdėjo ir jokie morfinai jai nepadėjo...eriau būtų palinkėję kuo lenviau išeiti, ir kuo greičiau. Anyta į tuos linkėjimus iri sakė- už ką jūs manęs taip nekenčiat. Ji su jumoru buvo tokia moteriškė. Gydytoja,  paslapties, vilties ji nesitikėjo, bet va atėjo udručiai su linkėjimais. Po trijų parų ji mus paliko...

Užuojauta dėl anytos. sad.gif Bet linkėjimas ,,stipresnės sveikatos'', tai yra ir linkėjimas lengvesnės ligos eigos (netgi ir lengvesnio išėjimo). mastau.gif
Atsakyti
#108
QUOTE(Simense @ 2010 08 09, 11:10)
Gal jūs galite susitvarkyti rūpybą? Aišku, visų problemų tai neišspręs (jų ir kartu gyvenant apsčiai būna, ir su pilna slauga), bet bus lengviau bent juridiškai teta pasirūpint.
O palikti tokį žmogų vieną - tai tas pats, kas palikti 1-3 metų kūdikį visai dienai vieną. Liūdna, bet tokia realybė.  verysad.gif 
Kartais žmonės priima gyvent slaugytoją kartu visam (ar ilgam) laikui ligonio namuose. Pasitaiko, kad su sutartimi arba turto (buto) užrašymu.


tai niekaip greičiausia neišspręstų tų problemų, nes jos remiasi grynai į finansinius klausimus. Visi nori grynais čia ir dabar. Aišku, gal ir atsirastų per laiką. Kol kas tokių neatsiranda. Miestelis nedidelis, ten darbų nėra. Pragyvenimo šaltinis nedidelis pas visus nedidelis. Ir už darbą nori realaus uždarbio, o ne buto kurio niekas nepirks. Pilna ten tuščių, niekam nereikalignų. Ir atlyio palaukti, kol kas išsispręs niekas iri ne tai kad nenori, tiesiog negali. Nu tai iri būtų slaugančiojo pragyvenimo šaltinis.
Kaip pasakyt, pas juos tai iri dabar yra didelis pasimetimas toj situacijoj. Niekaip galvoj visa tai nesikloja. Teta visada buvo toks labai šviesus žmogelis, daug bėdų buvo toj šeimoj ir visi rėmėsi į savo motulę, kaip jie ją vadina. O liga atėjo taip netikėtai, ir taip kaip karas. Prieš pusantro mėnesio mes buvom svečiuose, viskas buvo gerai, buvo visai savarankiška moteriškė, energinga. Nieko perspėjančio apie ateinančią bėdą nebuvo. Visi skėsčioja rankom, net medikai na kaip taip greitai, kaip tai staiga. Ten tikrai tragedija visapusiška. Labai norisi padėti, bet net neįsivaizduoju kuo.
Atsakyti