nekalbu
kaip mane įžeidžia maniškis su juo tada nekalbu, būnu šalta ir abejinga jam 
dazniausiai nekalbu, o kai nebejaucia stabdziu tada užsivedu aiskint as 
anksciau tradiciskai moteriskai nekalbedavau.
bet - kaip zinia - vyrams reikai viska paraidziui (jau ne pazodziui) aiskint.
tai dabar stengiuosi tiesiai viska pasakyt.
na... nebent jau labai uzlipa ant skaudulio kokio, tai tada pasakau "nekalbu" ir uzsidarau kambary.
tik jau senokai tai buvo nutike
bet - kaip zinia - vyrams reikai viska paraidziui (jau ne pazodziui) aiskint.
tai dabar stengiuosi tiesiai viska pasakyt.
na... nebent jau labai uzlipa ant skaudulio kokio, tai tada pasakau "nekalbu" ir uzsidarau kambary.
tik jau senokai tai buvo nutike
O aš va sėdžiu ir galvoju- o aš ką darau? 
Ir nieko nesugalvoju. Neįžeidė jis manęs dar nei karto (ot kad tik nebūčiau prisikarksėjus- tfu tfu tfu ).
Ir nieko nesugalvoju. Neįžeidė jis manęs dar nei karto (ot kad tik nebūčiau prisikarksėjus- tfu tfu tfu ).
As nekalbu ir ignoruoju ji. Zinoma, tai trunka ilgiausiai keleta valandu, nes jis pasidaro toooks meilus, kad atsileidziu 
As ji pasiunciu nx ir laukiu atsiprasymo 
Ne nuobodu, o tobula 
Paprastai po tokio "bendravimo" posukio, as tiesiog apsisuku ant savo kulno ir iseinu is kambario, nes neturiu ka tokiam zmogui daugiau ka ir bepasakyt
vakar jis mane apibare (siaip balso nekelia), ir siaip izeide. Pasitraukiau i sali supykus, bandziau nesneket, bet nepavyksta man. Siandien jau su vakariene laukiau ir pirma puoliau apsikabint. Atrodo taip myliu kad jei nesneku tai pati daugiau kankinuosi, o jis nelabai ka ir supranta del ko as cia. Sunku su tais vyrais.
O as laba supykstu, nesneku arba jei bunu nervuota išdedu aš jį į šuns dienas ir laukiu atsiprašymo 
