Įkraunama...
Įkraunama...

Padėkit. Alkoholikas tėvas

QUOTE(Žmona @ 2004 05 20, 11:05)
Ex dalyvis

QUOTE(Žmona @ 2004 05 20, 10:21)
Ex dalyvis


QUOTE(Žmona @ 2004 05 20, 10:40)
Ex dalyvis

QUOTE(Žmona @ 2004 05 20, 10:53)
Ex dalyvis


QUOTE(Žmona @ 2004 05 20, 10:58)
Ex dalyvis



Kaip cia suprast biggrin.gif biggrin.gif g.gif
Atsakyti
QUOTE(oksancik @ 2006 08 04, 17:10)
alkoholikas knygas skaitys acha kurgi  lotuliukas.gif  nors kai mano tevas negerdavo ir skaitydavo knygas,bet tikrai tokio pobudzio neskaitytu.O be to visu pirma reikia ne knyga isigyt o valios ir kantrybes, noro pasveikt,noro padiet.Knyga gal kaip pagalbininkas koks butu,nes kol tu skaitysi jis dar viena buteliuka uzlenks ir dar viena,o tu skaityk tipo palengves.Gal ir palengves bet laikinai,tam kartui kol prisimeni apie ka ten raso.reikia kreiptis pagalbos pas narkologus,psichiatrus ta prasme gyvus zmones!O dar svarbiau skaityk kiek nori-bet jei ALKOCHOLIKAS pats nenori arba vien kad atstotum pasako "gerai"tai cia mes eiliniai zmones bejegiai,tik sau greiciau pakenksim,nei jam padesim.


Daugelis bandančių padėti pakenkia tuom, kad iš nežinojimo elgiasi priešingai, nei reikėtų. AA knygos alkoholikų artimiesiems reikalingos ne nusiraminimui, o kad suprastume, kas yra kas ir koks mūsų vaidmuo tame.

O alkoholikas, jei jam sakysi "Skaityk, rupūže", arba "skaityk, balandėli", tai aišku, kad neskaitys. Bet jei skaitydama pasikeisi, tai galėsi padėti suteikdama tinkamą info. O kai kurie alkoholikai yra labai išsilavinę, geri dėstytojai. Jie moka ir knygomis pasinaudoti.

Mano draugiuks ne profesorius, bet, kai tinkamai pristačiau, tai ir skaitė, ir daug ką į galvą įsidėjo. O šiuo metu, ačiū Dievui, rado būdą, kaip negerti.

Tik baikit, panos, kalbėt apie "valią". Paradoksas, bet čia visai ne to reikia. O noro – taip. Noras – pagrindinė sąlyga.


QUOTE(greitai @ 2007 01 01, 20:12)
o yra kokiu budu, kad tevas susiprastu? ( naivu tiketis bet..) dabar tai jei ka pasakai blogo apie koki alkoholika tai i akis puola..baisu ir del mamos, nes jis kai pergeria samagono suzvereja  verysad.gif


Va čia viena iš sąlygų: kad tėvas susiprastų, nieko blogo nekalbėk apie alkoholikus.

Nežinia, ar tavo tėvukas širdy pripažįsta, kad prarado kontrolę alkoholiui, ar ne. Kad atskleistų savo būklę, turi jaustis saugus – kad nebus pasmerktas. Tavo požiūris į bet kokį alkoholiką jam yra ženklai, arba jį uždarantys, arba drąsinantys.

Savo draugui ne vienerius metus visokiais būdais rodžiau, kad nesmerkiu, nekritikuoju, kad suprantu, jog tokia alkoholizmo dinamika. Po truputį patikėjo, darėsi vis atviresnis. Daug darė nesąmonių, bet po truputį ėmėsi ir gerų dalykų. Čia lėtas procesas. Išbandė ir psichiatrines, ir reabilitacijas, ir žmoną prarado, ir viskas išėjo į naudą. Jam, ko aš visai nesitikėjau, suveikė "torpeda". Daug kam tai nepadeda, o jis, kadangi pats labai to norėjo, ėmėsi, ir pavyko. O po poros mėnesių, iš to džiaugsmo, ir rūkyt nustojo biggrin.gif

Sėkmės... 4u.gif
Atsakyti
dwiola,pas mane panasi situacija buvo su mano tevu,keldavo jis pries mama ranka ir kuo tolyn vis dazniau ir supasekmemis,net mama ligoninej gulejo verysad.gif ,mes su sese mamos prasem kad issiskirtu nes tikrai gyvenimas daresi nepakenciamas ir ziaurus,labai daug ka gyvenime praradom ,
siaip is dalies negaliu kaltinti vieno tevo nes mama irgi pradejo veliau is darbo gryzti isgrerusi,tada jie pykdavosi o mes kentedavome
veliau pokokio laiko tevas pradejo kelti ranka pries mus su sese
mes skundemes ir policijai ir pareiskimus rasem o mama atsijimdavo pagailedavo jo.pradejom su mama nesutarti,labai nutolom viena nuo kitos
po vienos vasaros atostogu mama gryzo namo,vos infarkto negavo
rado namus tuscius viska tevas buvo isneses parduoti,o pinigus pragere
tai buvo galutinis taskas
padave skyrybom,issiskyre .
prasidejo naujas gyvenimas,mama pradejo i gyvenima zvelgti kitu kampu,labai sutariam gerai susirado drauga,
mano nuomone,jai vienakart pakele pakels ir antra karta ir gali baiktis blogai
jai tavo mama bijo prarasti buta,tada nezinau ji saves reiskia nemyli g.gif
mano mama liko su didelem skolom beveik be buto,be nieko potruputi stojosi ant koju,ir mes padejome
oi kiek daug prirasiau nepyk jai kas netaip,tiesiog papasakojau savo istorija kuri tesesi beveik 10m.
Atsakyti
sveikute,

Pakolkas esu visiskai naujoke,bet noreciau psidalinti irgi savo rupesteliais ta pacia tema.Tetis alkoholikas.O viskas prasidejo dar baisiau kaip mama mire verysad.gif ,pries 2 metukus.Seniau taip tetis negerdavo ,nors aisku mes to nematydavom ,nes gyvenam kitam mieste ,o mama mums nesakydavo visko ,kad mes ramiai gyventumem.Viska su broliu bandem tiek jis atsivezes buvo teti pas save bandem sostinej darba surasti ,bet vis rasdavo priezasciu kad jam tai tas netinka tai kitas.Lygiai ta pati as bandziau irgi atsivezus men laikiau ,bet kur tau ,pasake tu man nenurodinesi,ka as alaus negaliu is gert ,kiek siulem darbu ,vis jam blogai.Galvojom is pat pradziu kad mamytes mirtis paveike ,bet ziuriu kad tai tik dar vienas pretekstas save paguosti geriant.Zinokit as taip pavargau per tuos 2 metus kaip mamos nebera juo rupintis,alkoholiui visad pinigu suranda ,o va butui susimoketi tai cia beda,tai ir as jau kiek mokejusi esu,manau kas panasia situacija turi kaip manaja mane puikiai supranta.Zinot man tik gaila jo kaip tecio,bet ne kaip zmogaus (nes jis jau degredaves)kitaip nepasakysi ,jam neidomu niekas ,jam nerupi kaip jo vaikai gyvena ,jis mums net nepaskambina(seniau paskambindavo girtas ir tai kaip uz jo telefona mokejom,uzpykau kad jis prisigeres prasneka man milzininkas saskaitas,tai pasakiau pats mokekis,kantrybe truko).ir dabar paskambinu i savaite 3 kartus ,tai kas is to,aisku man ramiau ant sirdies kad jis dar kaip sakoma gyvas,bet kiekviena ryta isgirstu parsigerusi balsa ,normalaia pasineketu negaliu ir tada taip sirdi suspaudzia kaip mama buvo tai ir seima visa laike ,o dabar jos nebera ir viskas sugriuvo .neisivaizduoju kaip mama gyveno su juo ,galima patapti psicine ligone su tokiu zmogumi .Norejau tik pasakyti visoms jei tetis taip geria kaip mano ,pasiimkit mamas pas save (jei tik yra galimybe),nes jie sues mamu paskutine sveikata.mamos jums tik nesako kaip joms sunku.O as dabar jau zinau ,nes nebeturiu mamos verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(jurgitavit @ 2008 05 30, 10:55)
sveikute,

Pakolkas esu visiskai naujoke,bet noreciau psidalinti irgi savo rupesteliais ta pacia tema.Tetis  alkoholikas.O viskas prasidejo dar baisiau kaip mama mama gyveno su juo ,galima patapti psicine ligone su tokiu zmogumi .Norejau tik pasakyti visoms  jei tetis taip geria kaip mano ,pasiimkit mamas pas save (jei tik yra galimybe),nes jie sues mamu paskutine sveikata.mamos jums tik nesako kaip joms sunku.O as dabar jau zinau ,nes nebeturiu mamos verysad.gif

uzjauciu tave, verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(Rucelie @ 2004 05 20, 13:44)
Mano tevai gyvena per daug mazame miestelyje, kad jiems issiskyrus, ji galetu tiketis ramaus gyvenimo... mano mama yra labai zinoma ir gerbiama ten, kur gyvena, ja zino visi. ir toks tetusio elgesys jai garbes, be abejo, nedaro... bet yra dar vienas niuansas - net jei ji ir issiskirs, iseis is jo, jis ja ras. nes tai tikrai mazas miestelis ir ji tikrai zinomas zmogus. be problemu butu rasti, kur ji isejo. o prigeres jis buna toks erke, kad lausis i namus, kur ji begyventu... kazkada, kai as buvau vaikas, mes jau gyvenom nuo jo atskirai (jei tiesa, tai buvo pats laimingiausias mano vaikystes etapas, kad ir kaip geda prisipazinti... ). bet kai prisilupdavo, jis ateidavo pas mus (i buta, kuriame jis nebegyveno), dauzydavo duris, kol neapsikente ileisdavom... zodziu, ramybes nebutu net su juo issiskyrus. o ir mamai butu ziauriai skaudu matyti ji galutinai nupuolanti zemyn... juk nori nenori ji ta pamatytu - tokiam mazam miestelyje nuo to nepabegsi.
Kas link gailescio ir uzuojautos - visu pirma, dabar as jam jauciu panieka - kad jis toks VISISKAI bevalis. o gailestis... kai jis sirgo, buvo ligonineje, mes su vyru absoliuciai kasdien pas ji vaziavom - ir taip kelis menesius. kad jis nesijaustu vienisas, nuskriaustas ir pamirstas. tada jis norejo vel sugrizti i normalia seima. tik tas noras taip neilgai tesesi...
As visiskai nebezinau, ko ir kuriuo frontu griebtis... ar gelbeti mama, ar dar kazka daryti su juo... isveztume mama kur nors is to miestelio, bet ji turi nebloga darba, o kaip pensininkei tai yra didziulis privalumas. kito darbo ji, be abejo, niekur nebegautu... taigi, nelabai iseina taip padaryti. Na ka gi daryt?????????? man jau plaukai nuslinks is to noro, kad VISKAS BUTU GERAI... o butent sia akimirka mano tetusis slaistosi kazkur po Kauna, veikia velniai zino ka(tiksliau, as zinau - jis geria, tik neaisku, kur, su kuo ir uz kokius pinigus), nebegeres savo butinu sirdies darbui palaikyti vaistu mazdaug savaite ir kogero jauciasi toks didvyris, pagaliau istrukes nuo tu, del kuriu viskas ir prasidejo...


Zinai, mano tevas panasus. Is esmes man jis neberupi, nieko gero is jo nesu sulaukusi ir manau, kad pasauliui be jo butu tiesiog geriau...
Atsakyti
Mano irgi tevas buvo alkoholikas(amzina atilsi jam)Gere visa gyvenima ir nieks nepadejo... verysad.gif tevai isskyre kai man buvo 2 metai,tada,dar rusu laikais, teva isveze gydytis i Vilniu.5 metus negere,mane lankydavo.Kai atejo laikas, man lankyti mokykla,tevai nusprende susitaikyti,del manes.mama pasamde dar kazkoki extrasensa,kad ji uzhipnotizuoti ir kad jis tikrai nebegertu.ir negere...gal metus,o gal maziau,kol savo draugeliu nesutiko...pabande karta,du...ir vel tas pats...kuo toliau tuo blogiau...gerdavo daug,tada prasidejo priepuoliai,haliucinacijos.Vienos haliucinacijos metu mane taip sumuse,kad gulejau ligoninej(man buvo tik 12) verysad.gif .prarado viska...sveikata,darba,seima(mano brolis jo galutinai isizadejo)...o mes vistiek jam norejom padeti,nes pats sakydavo:dabar tikrai viskas...kai myli zmogu ir tiki...taip tesesi metu metais,kol vieno priepolio metu ji paralyzavo. verysad.gif jis nebegalejo vaikscioti,o smegenys pradejo gyventi 20 metu atgal...vis snekedavo tokias nesamones,pamates pusbrolio vaika(mazyte mergyte)vadindavo mano vardu,o pusbrolio zmona saukdavo mano mamos vardu...buvo siaubinga... verysad.gif vezem gydytis i sanatorijas,slaugos namus,kisom kruvas pinigu,bet po triju menesiu ivyko lemtingas priepolis ir jis mire... verysad.gif Gydytojai padare skrodima,nesuprato kaip jis isvis tiek laiko dar gyveno,visi organai jau buvo istirpe nuo alkoholio taip pat ir smegenys...karste jis atrode kaip 80 metu senukas,baltas zilas...liga ji suede galutinai... verysad.gif gal del to,kad su broliu esam mate toki gyvenima,esam dabar visiski apstinentai...nebegaliu gerti visikai... unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(dijanute @ 2008 05 30, 16:06)
uzjauciu tave, verysad.gif



Aciu labai 4u.gif
Atsakyti
Jeigu jūsų išsakytas mintis paskaitytų blaivūs tėvai alkoholikai, gal susimastytų. Perskaičiau ir taip širdį suspaudė verysad.gif . Gal todėl, kad ir mano tėvas buvo tapęs alkoholiku. Tik mama atrado savy jėgų ir jį paliko. Gyvenimas mums tada tapo pasaka, buvom mama ir keturios jos dukros. O tėvas? Nėra gyvųjų tarpe jau. Dingo be žinios. Gal tie patys butelio draugai nudaigojo. Kas žino. Tik širdį drąsko vis mintis, kad galėjo būti viskas daug geriau ir gražiau. Bet stengėsi tik mama ir mes verysad.gif
Mamoms neįsakysi, kad mestų alkoholikus vyrus, bet jau bent jūs, moterys, neaukokit gyvenimo alkoholikams. Turiu šiuo klausimu savo nuomonę. Pabandyti padėti reikia, bet tik neilgai. Nes išsipagirioję jie moka suokti, laukia moterys, tikisi, o rezultatas - prabėgę metai ir sugadinta sveikata, ne tik žmonų, bet ir vaikų verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(Molė @ 2008 06 03, 13:33)
Jeigu jūsų išsakytas mintis paskaitytų blaivūs tėvai alkoholikai, gal susimastytų. Perskaičiau ir taip širdį suspaudė verysad.gif . Gal todėl, kad ir mano tėvas buvo tapęs alkoholiku. Tik mama atrado savy jėgų ir jį paliko. Gyvenimas mums tada tapo pasaka, buvom mama ir keturios jos dukros. O tėvas? Nėra gyvųjų tarpe jau.  Dingo be žinios. Gal tie patys butelio draugai nudaigojo. Kas žino. Tik širdį drąsko vis mintis, kad galėjo būti viskas daug geriau ir gražiau. Bet stengėsi tik mama ir mes verysad.gif
Mamoms  neįsakysi, kad mestų alkoholikus vyrus, bet jau bent jūs, moterys, neaukokit gyvenimo alkoholikams. Turiu šiuo klausimu savo nuomonę. Pabandyti padėti reikia, bet tik neilgai. Nes išsipagirioję jie moka suokti, laukia moterys, tikisi, o rezultatas - prabėgę metai ir sugadinta sveikata, ne tik žmonų, bet ir vaikų verysad.gif

nesisielok... unsure.gif juk nieks jam gerkles neatidare ir nepyle,pats pasirinko toki gyvenima.. verysad.gif
o va,kad mes dar savo gyvenimus galim pakeisti tai sutinku... mirksiukas.gif nereikia kartoti tevu klaidu,pasistengti pasimokyti is ju ir neprasideti su tokiais alkoholikais,nes ju niekada nepakeisi... verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(varveklis @ 2006 06 09, 17:21)
žinau šitą problemą, nes mano šeimoje yra žmogus, dirbantis su anoniminiais alkoholikais. kai žmogus geria, artimas, ar šeimos narys, ar draugas, realiai artimieji negali nieko pakeisti. gali siūlyti gydytis, bet jokia prievarta nepadės. visų pirma turi gultis į detoksikaciją, kad išsivalytų, o po to anoniminių alkoholikų grupės. be abejonės labai sunku, kai artimas žmogus geria, bet reikia, kad žmogus pasiektų dugną, kad suprastu. tas dugnas kiekvienam yra skirtingas - vienam kapstymasis konteineryje, kitam - jei žmona išvaro iš namų. labai individualu. svarbu, kad pats žmogus pripažintų, kad serga, tada tik dėdamas pastangas pats, gali pagyti. nors pagyti irgi netinkamas žodis, serga alkoholizmu tai visą gyveimą, tai nėra išgydoma.
šeimos nariams yra atskiros grupės, jie serga taip vadinama ko-priklausomybe. jie priklausomi nuo žmonių, sergančių alkoholizmu (ar narkomanija, ar lošimu etc.) tokiose grupėse apmokoma kaip gyventi su tuo, kaip elgtis su sergančiu žmogumi.
jau kai žmogus meta gerti, tada patartina lankytis palaikomosose grupėse. reikia labai daug kantrybės, labai labai daug.


Labai gerai pasakyta. Mano tevas mete gerti (nebegeria jau 7m) kai salia visu bedu seimoje ji dar ir atleido is darbo, kurio jis labai sieke ir kuris jam labai patiko. Ir gydesi pagal Minesotos programa. Beje, du kartus - po pirmojo karto atkrito. Po to metus lanke palaikymo grupe. Manau, labai blogai kai seima galvodama, kad tai daro is meiles, neduoda pajausti gerianciam zmogui visu jo gerimo pasekmiu (pvz., dangsto ir meluoja pries kitus, valo kai jis "pridirba" ir pan) ir tada tas dugnas ilgiau neateina. Visi cia sutinkam, kad galima pradeti gydytis tik paciam supratus, kad turi didele problema ir pats nebegali jos isspresti, bet kol artimieji mazina tos problemos padarinius, jos kaip ir nebelieka....
Atsakyti
Tikrai labai graudzios istorijos, pas mane seimoje tokia pati, tevas geria kiek save atsimenu, jaunysteje siautejo kaip reikalas, net musdavo mama ir aisku savo vaikus, bet kai paaugau ir viena karta pati jam uzvoziau, nuo tada liovesi bent muses, nes manau yra bailys, bet geria taip pat, o mama priklausoma nuo jo, skyriasi tik kalbose, be to dar serga, o kai jis negeria padeda jai. Baisi problema, o sprendimu beveik nera, kaip uzjauciu tokias seimas. Laikykites visos, sekmes Jums kovojant su sia baisia liga.
Atsakyti