QUOTE(oksancik @ 2006 08 04, 17:10)
alkoholikas knygas skaitys acha kurgi
nors kai mano tevas negerdavo ir skaitydavo knygas,bet tikrai tokio pobudzio neskaitytu.O be to visu pirma reikia ne knyga isigyt o valios ir kantrybes, noro pasveikt,noro padiet.Knyga gal kaip pagalbininkas koks butu,nes kol tu skaitysi jis dar viena buteliuka uzlenks ir dar viena,o tu skaityk tipo palengves.Gal ir palengves bet laikinai,tam kartui kol prisimeni apie ka ten raso.reikia kreiptis pagalbos pas narkologus,psichiatrus ta prasme gyvus zmones!O dar svarbiau skaityk kiek nori-bet jei ALKOCHOLIKAS pats nenori arba vien kad atstotum pasako "gerai"tai cia mes eiliniai zmones bejegiai,tik sau greiciau pakenksim,nei jam padesim.
Daugelis bandančių padėti pakenkia tuom, kad iš nežinojimo elgiasi priešingai, nei reikėtų. AA knygos alkoholikų artimiesiems reikalingos ne nusiraminimui, o kad suprastume, kas yra kas ir koks mūsų vaidmuo tame.
O alkoholikas, jei jam sakysi "Skaityk, rupūže", arba "skaityk, balandėli", tai aišku, kad neskaitys. Bet jei skaitydama pasikeisi, tai galėsi padėti suteikdama tinkamą info. O kai kurie alkoholikai yra labai išsilavinę, geri dėstytojai. Jie moka ir knygomis pasinaudoti.
Mano draugiuks ne profesorius, bet, kai tinkamai pristačiau, tai ir skaitė, ir daug ką į galvą įsidėjo. O šiuo metu, ačiū Dievui, rado būdą, kaip negerti.
Tik baikit, panos, kalbėt apie "valią". Paradoksas, bet čia visai ne to reikia. O noro taip. Noras pagrindinė sąlyga.
QUOTE(greitai @ 2007 01 01, 20:12)
o yra kokiu budu, kad tevas susiprastu? ( naivu tiketis bet..) dabar tai jei ka pasakai blogo apie koki alkoholika tai i akis puola..baisu ir del mamos, nes jis kai pergeria samagono suzvereja
Va čia
viena iš sąlygų: kad tėvas susiprastų, nieko blogo nekalbėk apie alkoholikus.
Nežinia, ar tavo tėvukas širdy pripažįsta, kad prarado kontrolę alkoholiui, ar ne. Kad atskleistų savo būklę, turi jaustis saugus kad nebus pasmerktas. Tavo požiūris į bet kokį alkoholiką jam yra ženklai, arba jį uždarantys, arba drąsinantys.
Savo draugui ne vienerius metus visokiais būdais rodžiau, kad nesmerkiu, nekritikuoju, kad suprantu, jog tokia alkoholizmo dinamika. Po truputį patikėjo, darėsi vis atviresnis. Daug darė nesąmonių, bet po truputį ėmėsi ir gerų dalykų. Čia lėtas procesas. Išbandė ir psichiatrines, ir reabilitacijas, ir žmoną prarado, ir viskas išėjo į naudą. Jam, ko aš visai nesitikėjau, suveikė "torpeda". Daug kam tai nepadeda, o jis, kadangi pats labai to norėjo, ėmėsi, ir pavyko. O po poros mėnesių, iš to džiaugsmo, ir rūkyt nustojo
Sėkmės...