QUOTE(zavute @ 2006 07 09, 19:36)
Pilnai tave suprantu.Tik pas mane situacija buvo dar blogesne.Is pradziu viskas lyg ir gerai buvo....Mes su broliu isejom nes negalejom taip gyvent.Bet mama mums vistiek buvo labai svarbi,o tevas suzverejo dar labiau.Viena nakti sulaukiau skambucio is kaimynu ir isgirdau baisia zinia-mama mire
.Dar dabar kartai kaltinu save kad nesistengiau jai padet isbrist is to liuno.Finalas:MAMA UZMUSE PRISIRIJES TEVAS,NES JI NEDAVE JAM 3 LITU ANT PUSBONKIO.....
[font=Courier]
tada ir as pasipasakosiu...situacija beveik tokia pati...pradzia nebloga, atsirandu as, po to brolis...tada situacija ritasi zemyn...tevas geria...mama irgi neatlaikiusi pradeda...bet susiemusi pabega, susiranda drauga ir iseina gyventi pas ji
...viskas tarodo super, atsipalaiduoju, nes pati jau susikurusi savo seima...brolis lieka pas mama...tevas geria toliau
bet islenda yla is maiso...mama geria, bet dar sugeba susivaldyti
...gimsta jos pirmasis anukas-mano sunus...ir po ramaus pusmecio atvaziuoja mano broliukas pas mane nes pas mama balius
...ryte skambutis labai ankstyvas...MAMOS NEBERA...tik ne tevas pakele ranka, o patevis
ir as siandiena sakau
Dar dabar kartai kaltinu save kad nesistengiau jai padet isbrist is to liuno
QUOTE(oksancik @ 2006 08 04, 14:06)
Kai stovejau prie karsto vienintele mintys-na kodel tu buvai toks silpnas,kodel jus (jis ir motina) sugriovet mums su broliu vaikyste,kodel..kodel..kodel... girtuokliavimas labai kencia vaiku psichikai ir palieka gylu randa atminti ir sirdy.Bet vistiek noriesi palinket, jums kas turi panasia problema,istvermes ir daug daug kantrybes,ir nenusigrezkyt nuo tevu nes po to bus per velu gailetis
Man tevas liko atminti tik tokiu kada buvo negirtas,kai zaide su mumis,zvejuojo...kazkaip tikrai neprisimenu nieko blogo,[color=blue]
nors kai gyvas buvo atrodydavo kad "geriau jau taves nebutu"....
tos pacios mintys lydi ir mane...tik del mamos...o tevas geria ir toliau
...
Tokius zodzius as tariau mamos mirties isvakarese
...po to ryte suzinojau jog jos nebera
...kaltinau ilgus metus save...tik dabar suprantu jog tas kaltes jausmas isikalbetas, bet vistiek sunku...
nors kai mano tevas negerdavo ir skaitydavo knygas,bet tikrai tokio pobudzio neskaitytu.O be to visu pirma reikia ne knyga isigyt o valios ir kantrybes, noro pasveikt,noro padiet.Knyga gal kaip pagalbininkas koks butu,nes kol tu skaitysi jis dar viena buteliuka uzlenks ir dar viena,o tu skaityk tipo palengves.Gal ir palengves bet laikinai,tam kartui kol prisimeni apie ka ten raso.reikia kreiptis pagalbos pas narkologus,psichiatrus ta prasme gyvus zmones!O dar svarbiau skaityk kiek nori-bet jei ALKOCHOLIKAS pats nenori arba vien kad atstotum pasako "gerai"tai cia mes eiliniai zmones bejegiai,tik sau greiciau pakenksim,nei jam padesim.
