O mano tėvai gal ir pagalvodavo, bet nieko nesakė, svarbiausia kad mums gerai būtų. O be to, jei ką išeit paprasčiau 
Tik vaikus po pažastim ir viso gero 
) tai juk dzin, is tikruju.
, deja apie vedybas jokios kalbos 
Turim bendra suneli 
Kazkaip pradzioj niekada negalvojau apie vedybas, bet kaip susitarusios siais metais pradejo teketi drauges 
, tad pradedu galvoti,ar verta tampytis dar 9-erius metus, kad suluktum to pasiulymo, gi tam pradzioj ir draugaujame, kad suprastume ar tinka tas zmogus, gi tuokies tam, kad netiesiogei tam zmogui pasakytum, jog nori su juo pasenti, o devynerius metus galvoti ar tinka ar ne, manu per ilgas laiko tarpas Buvo su juo apie tai kalbeta,bet anot jo- nera laiko, ka tai pakeis ir t.t. Zinot, pradedu galvoti apie issiskirma, galbut surasiu toki zmogu, kuriam nereikes galvoti devynerius metus, ar nori su manimi pasenti 
mano aplinkoje kaip tik daugėja vaikinų, kurie kalba apie vestuves, o merginos svertia visus už ir prieš ir neskuba susisaistyti.... bent 3 poras pažįstu, kurių vyriškiai nori vestuvių (įskaitant ir mane) maniškis kalbėti apie vestuves pradėjo gal po pusmečio mūsų draugystės aišku labai malonu ir miela.. dabar mes jau beveik 4 metai kartu. o aš dar galvoju...
, kuriai nelabai teikia tos santuokos, po mėnesiuko ketiname apsigyventi kartu ir esame jau be poros mėn. 4 metus , o maniškis jau porą metų vis kalbas apie vestuves užveda, bet aš veju jas vis į šalį ir sakau baik svaigti, mums juk ir taip gerai kartu
, kuriai nelabai teikia tos santuokos, po mėnesiuko ketiname apsigyventi kartu ir esame jau be poros mėn. 4 metus , o maniškis jau porą metų vis kalbas apie vestuves užveda, bet aš veju jas vis į šalį ir sakau baik svaigti, mums juk ir taip gerai kartu labai pritariu siems zodziams. . O kai vyras aplinkui per aplinkui bando sneketi apie vestuves, tai zinokis kas jo smegenineje sukasi 
Gal jis tik bando is taves issikaulyti ar tu uz vedybas ar ne, o poto tik tyliai ploja katucius , kad manoji nenori vedybu.
O apie vaiku auginima ne santuokoje man isviso nepriimtina ir nesuprantama , ir dar turbut vaikui tokiu atveju suteikiama vyro pavarde. Niu tai ko daugiau tada reikia tam vyrui...
Juk neini prie altoriaus po keliu dienu ar menesiu pazinties...
, ir dar turbut vaikui tokiu atveju suteikiama vyro pavarde. Niu tai ko daugiau tada reikia tam vyrui... Gerai gerai, užsipulkit, kad tai yra ne tas pats, kas nesusituokus augint vaikus, bet kame skirtumas? Išsiskyrusias reik užjaust dėl skyrybų, o vat sugyventines belieka užjaust, kad jos nemylimos tiek, jog neveda jų prie altoriaus?
O mano tėvai gal ir pagalvodavo, bet nieko nesakė, svarbiausia kad mums gerai būtų. O be to, jei ką išeit paprasčiau Tik vaikus po pažastim ir viso gero valio, kad jiems gerai ir džiaugiamės, kad jiems gerai, bet kai sako, kad toks gyvenimas palengvina skyrybas, tai kam iš vis pradėt kartu gyvent, galit man atsakyt ar ne? valio, kad jiems gerai ir džiaugiamės, kad jiems gerai, bet kai sako, kad toks gyvenimas palengvina skyrybas, tai kam iš vis pradėt kartu gyvent, galit man atsakyt ar ne? Kadangi net negalvoju apie pabėgimą nuo vyro ar "skyrybas" Čia buvo tik tam parašyta, man rodos dėl dalybų turtinių ir kt. juridinių popierizmų
Kadangi net negalvoju apie pabėgimą nuo vyro ar "skyrybas" Čia buvo tik tam parašyta, man rodos dėl dalybų turtinių ir kt. juridinių popierizmų ir šeip daug moterų sako, kad patogiau išsiskirt ir man tai nesuvokiama, tai vat vis bandau paklaust, tai kam gyvena kartu jei žino kad reiks skirtis
