Kam tos vestuvės?

Zinau kad maniskis yra oziaragis..jis yra labai stipraus budo..jei as iseisiu, reiskias man blogai su juo..jis susitaikys...as zinau..jis nebegs paskui...kad ir myli...


va..siom dienom buvom tuse..na...nerealiai pasilinksminome.. (surengem su draugem karnavala) pasilinksminom is sirdies...
ir...ryte kai dar jis snaude...sveriau visus uz ir pries...
Vis del to noriu uz jo teket...manau subres..gal kada nors..gal nenori pirmas is draugu vesti...? ir manau dar is finansines puses...dabar labai sunku mums abiems pasidare (uzgule nesekmes...)

Tai va.
Šnekejau su juo, sakiau, kad noriu vedybų, kad nenoriu būti sugyventine, kad abu įsivaizduojam senatvę kartu.. Kalbėjau ir pati nervavausi. Išsakiau visas pozicijas ir iš jo pusės nieko nevykdavo.. O man taip nervas ėmė.
Persilaužiau. Apie tai nieko nešnekėjau. Bet po vieno nelabai malonaus pokalbio, kai as reziumavau situacija, kad tarytum tik aš vestuvių norėčiau, kad reikėtų tai išsiaisškinti ir kad pokalbius pradedu tik aš. Jaučiausi tarytum prašydama, kad jis mane vestu. Jau ir ant juoko (bet mintyse sugniaužus kumščius) kartais pradėdavau "tau ta ar ta data tinka?".. Nieko..
Ir po to persilaužimo, kai aš apie jokias vestuves nesnekedavau, atėjo valentadienis. Nors aš į tą dieną žiūriu skeptiškai, bet vis tiek malonu švęsti.. Tikėjausi, bet stengiausi nepersistengti.. Norėjau, kad bent gėlę neužmirštų padovanoti Ruošiau vakarienę, tik iki galo nespėjau paruošti, grįžo jis.. Gražiai įteikė rožę ir viskas Pavalgėm, svarstėm gal į kiną važiuoti, bet apsigalvojom, išsitiesėm prie teliko, biškutį šalta buvo, tai pasisiūlė dekiuką atnešt.. Bet kartu su dekiuku atnešė ir dėžutę "Noriu oficialiai paprašyti tekėti už manęs.." Viršūnė buvo, kad tas žiedukas buvo su briliantu! Sakiau jam paskui, kad man ir vielinis būtų suėjės.. Bet jis prisipažino, kad internete prisiskaitė visokių nuomonių, kad kuo brangesnis žiedas, tuo rimtesni ketinimai
Bet man patiko!!! P A G A L I A U !!!

Tiesą sako, kas laukia, tas sulaukia..
Ir dar. Nereikia persistengti laužiant vaikinus, kad jus vestų, galite perlaužti lazdą.. Bet ko jūs norite, manau, reikėtų pasakyti.. Matote, jie viską mato kitaip.. Jiem gerai, galvoja, kad ir jum gerai, reikėtų pasakyti, kas jūsų galvoje
SĖKMĖS!

Sveikinu

Nuoširdžiausi sveikinimai o kiek laiko praėjo nuo jūsų pokalbio iki persilaužimo ir nuo persilaužimo iki pasipiršimo?

Hmm.. Nedaug.. Na, kaip, jau seniai sakius, kad beibio noriu, tipo leidau suprasti, kad daryk kazka, bet per aplinkui, netiesiogiai. Labai rimtai, t.y. tiesiogiai, pradejau sneketi visai neseniai, gal siais metais?.. Viena karta, kita, bet, sakau, ilgainiui pradejau jaustis vos ne maldaudama santuokos. O nuo nustojimo apie tai sneketi iki pasipirsimo tikriausiai nepraejo menesis

Tai sakyčiau labai supratingas vaikinas pasitaikė

Manyčiau ne tai, kad supratingas, o jau buvo apsisprendes tai padaryti Manau, jei vaikinas nenori dar vesti, tai kalbėk nekalbėjus nieko ir nebus Mano nuomone labai dažnai vyrukams reikia gero spyrio i užpakali aiškiai pasakant ko nori
Sveikinimai Bitei Majai

Sutinku, bet būna ir taip, kad apsisprendžia tik pasikalbėjęs su antrąja puse

O tai ir yra geras spyris į užpakali
Bet būna ir tokių kurie patys iniciatyva rodo, nors gal dauguma tai tokie kaip Bites Majos vaikinukas

SVEikINU!!! Nuosirdziai sveikinu

O mes su saviškiu vakar biški sukonfliktavome Jis pasiūlė gyventi kartu, sakė, kad labai nori būti su manimi, matyti mane kasdien ir bla bla... O aš į tai atsakiau, kad sugyventine būti nenoriu, ir kad toks gyvenimas kartu mane gasdina Į ką jis pasakė, kad santuokos sąvoka jau seniai yra nuvertėjusi, ir kad popieriai žmonių santykių nekeičia Vienu žodžiu, neradom bendros kalbos

sakyciau, issiskyre poziuriai

Gal jis dar tikisi tave ikalbet?